Socialiniuose tinkluose Nidos gyventojai ir svečiai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotas naujasis takas link jūros, kuris, panašu, liejamas iš plastmasės ar panašios medžiagos. Gyventojai piktinasi, kad taip darkomas unikalus Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdis.

Naujasis takas tiesiamas pagal naujausias technologijas

GRYNAS.lt apie naująjį taką pasiteiravo pačios Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos. Parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė ramina besipiktinančius gyventojus ir akcentuoja, kad tai, ką šiuo metu mato Nidos lankytojai, yra vienas iš pirmųjų tako tiesimo darbų etapų. Mat, sudėtus korius užpildys skalda.

„Šiuo metu žmonės mato tik viena iš takų atnaujinimo etapų, sudėti koriai bus užpilti skalda, sutvarkyti pakraščiai. Molio-žvyro takai sudaro tik labai nedidelę visos esamos infrastruktūros dalį ir įrengiami tik ten, kur technologiškai tai daryti galima“, – akcentuoja pašnekovė.

Ji aiškina, kad molio-žvyro (naudojant korį) danga klojama tose vietose, kur yra buvusi molio-žvyro danga, tačiau susidėvėjusi, praėjusiais metais buvusio rangovo nesėkmingai remontuota naudojant hidraulinius rišiklius ir grunto stabilizavimo priedus.

„Vienas iš 2018 m. sugadintų takų kaip tik bus keičiamas į medinį (80 m). Tik vieno susidėvėjusio medinio tako dalis (100 m) Nidos rekreacinėje zonoje, esanti medžiai apaugusioje teritorijoje, keičiama į molio-žvyro su korine danga“, – tikina L. Dikšaitė.

Pasak pašnekovės, parko teritorijoje yra 74 perėjimai per apsauginį kopagūbrį, kurie sudaryti iš laiptų, lentinių bei molio žvyro takų. Kai kuriose perėjimuose yra visi šie trys elementai, kai kuriose tik lentiniai takai ir laiptai. Kiekvienais metais susidėvėjusi infrastruktūra yra atnaujinama. Atliekant šių metų darbus bus atnaujinta infrastruktūra 29 perėjimuose Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės ir Smiltynės rekreacinėse zonose. 9 perėjimuose (Nidos ir Pervalkos rekreacinėse zonose) atnaujinamos molio-žvyro takų dangos naudojant korinę dangą.

„Norime atkreipti dėmesį, kad mediniai takai nebus keičiami į molio-žvyro (naudojant korį) dangą. Toks įspūdis galėjo susidaryti todėl, kad vykdant darbus visas takas yra išardomas ir pirmiausia klojamas korinės dangos pagrindas, korinė danga, o vėliau tiesiamas medinis takas, kuris turi būti sujungiamas su molio-žvyro taku“, – pasakoja L. Dikšaitė.

Kaip akcentuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja, toks molio-takų atnaujinimo būdas buvo pasirinktas konsultuojantis su specialistais, įvertinus esamas gamtines sąlygas bei esamas technologijas.

„Medinis takas nutiestas medžiais apaugusioje ir drėgnoje vietoje greitai supūva ir susidėvi, yra nesaugus lankytojams, nes lyjant lietui ar žiemos metu yra labai slidus“, – sako L. Dikšaitė.