Poilsis tik tam skirtose vietose

Pirmiausia, teks pakirpti sparnus svajojantiems patraukti ten, kur akys veda, į visiškai laukinę gamtą. Pasak VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialisto Dainiaus Adžgausko, apsistoti poilsiui miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Todėl net ir pagavus polėkiui vertėtų iš anksto susirinkti informaciją apie poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius.


Tik nesuvažinėk uogienojų

Aišku, pasiekti gamtoje esančias poilsiavietes be transporto priemonės dažniausiai yra gana sudėtinga. Visgi, žinotina, kad statyti jas miškuose taip pat galima tik tam skirtose parkavimo aikštelėse. Kitas variantas – pastatyti automobilį kelio pakraštyje, tačiau prieš tai svarbu įsitikinti, kad užtikrinote galimybę juo pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.

Tai darydami atkreipkite dėmesį, ar neužvažiiavote ant samanų, kerpių ar uogienojų. Antraip gali grėsti bauda.

Ne vietoje stovintis automobilis

Miške: laužo šviesa naktyje...

Dažnas poilsio gamtoje neįsivaizduoja be smagiai besikūrenančio lauželio. Kai kurie poilsiautojai, tingumo ar atsargumo vedini, pakeliui į mišką pasičiumpa malkų ryšelį. Visgi, pasiruošti kurą laužavietėms galima ir pasirenkant šakų ir žabų pačiame miške. Tai nedraudžiama. Žinoma, jei tik neimsite kirsti ar kitaip žaloti medžių.

Seniai praėjo laikai, kai ugniakurui „sutverti“ užtekdavo keleto didesnių akmenų. Dabar laužą kurti ir naudoti atvirą ugnį galima tik viešojo naudojimo poilsio vietose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse.

Pasak D. Adžgausko, būtina nuolat prižiūrėti užkurtą laužą. O baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Numesti neužgesinti degtukai ar nuorūkos gali sukelti gaisrą, todėl būkite atidūs. Pastebėję gaisrą, nedelsdami praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba į VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniam padaliniui.

Laužas

Miškas – miškui

„Palik aplinką tokią, kokią pats norėtum rasti“ – tai turbūt galėtų būti nerašyta poilsio miške, o ir apskritai gamtoje, taisyklė. Ir čia kalbama ne tik apie šiukšlinimą ar kitokį miško, pievos ar paežrės teršimą (pavyzdžiui, kad ir plaunant transporto priemonę).

Jau buvo minėta, kad negalima savo nuožiūra kirsti ar kitaip žaloti medžių. Tas pats galioja, kalbant apie krūmus, kitus augalus. Prieš lauždami ar skindami juos įsitikinkite, kad tai nėra saugoma rūšis . Renkant uogas ar grybus nevalia ardyti miško paklotės. Taip pat draudžiama gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius.

Miškas – daugelio gyvūnų namai. Tad kaip ir mes patys iš savo svečių tikimės pagarbos savo namams, tokius principus verta būtų pritaikyti ir sau, čia ilsintis.. Taisyklės draudžia gaudyti, naikinti laukinius gyvūnus, juos gabenti, rinkti kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus, inkilus ir kt.).

Vis dėlto, įspėja D. Adžgauskas, jei pastebėsite sužeistus, ligotus ar keistai besielgiančius laukinius gyvūnus, pagal galimybę praneškite Aplinkos apsaugos departamento regioninių valdybų aplinkos apsaugos inspekcijoms ar kreipkitės į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinius.

Stovyklavietė

Tiesa, jeigu sugalvosite į gamtą pasiimti savo šunį, draudžiama jį paleisti miške be antsnukio, net jeigu galvojate, kad aplinkui nė gyvos dvasios. Antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio.
Miškas – tylos ir ramybės prieglobstis

„Ko rėki, tarsi miške būdamas...“, – mėgstamas senesnių žmonių posakis. Visgi, pasirodo, triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinių gyvūnų ilsintis gamtoje nevalia.

Gerbkite ir kitų asmenų, besilankančių miške, poilsį. Garsi muzika ir garsiai pasakojami anekdotai, kad girdėtų visi aplinkiniai 50 metrų spinduliu – tikrai garbės nedaro.

D. Adžgauskas primena, kad kultūros, sporto ir kitus renginius miške galima organizuoti tik gavus miško valdytojo leidimą raštu, kuriame nurodoma renginio pradžios data, trukmė, planuojamas dalyvių skaičius, organizacijos adresas, atsakingo asmens vardas ir pavardė, taip pat įpareigojimas dėl teritorijos sutvarkymo renginiui pasibaigus.

Jeigu renginys vyks saugomų teritorijų direkcijų administruojamose ar joms Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu priskirtose nacionalinėse saugomose teritorijose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose, leidimas turi būti suderintas su atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.

Stovyklavimas, kepsninė

Kiek kainuos neatsakingas poilsis

Situaciją nuolat stebi ir pažeidėjus tramdo Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai.

Lankymosi miške reikalavimų pažeidimas gresia įspėjimu arba bauda asmenims nuo 20 iki 50 eurų; bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų. Pasak Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistės Ievos Krikštopaitytės, nuo šių metų sausio 1 d. iki gegužės 28 d. už lankymosi miške reikalavimų pažeidimus buvo taikytos nuobaudos 2 asmenims. Aišku, dar ne vakaras.. (tiksliau – dar ne vasara...).

Visgi, šių metų pagautų pažeidėjų statistika akivaizdžiai rodo, kad daugiausia baudų „užsidirba“ transporto savininkai.

Statant transporto priemonę ne tam skirtoje vietoje, gresia bauda nuo 25 iki 50 eurų. Už važiavimą miško paklote asmeniui skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Pasak I. Krištopaitytės, už šiuos pažeidimus pinigines šiemet jau teko atverti 53 asmenims.

Stovyklavietė

Specialistė primena, kad jeigu miško paklotė dėl pirmiau minėtų veiksmų bus sužalota ar sunaikinta, gresia ne tik didesnė bauda – nuo 20 iki 140 eurų, bet ir teks atlyginti padarytą žalą gamtai.

Miškas ir ežeras – tobulas duetas. Tačiau, transporto priemonę pastačius arčiau kaip 25 metrus nuo vandens telkinio, numatyta atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų. Pagal šį straipsnį šiais metais taikytos nuobaudos 35 asmenims.

Pabaigai

Neatsakingas kiekvieno iš mūsų poilsis gamtoje ilgalaikėje perspektyvoje vienaip ar kitaip atsirūgsta mums visiems. Ir toji kaina išties pernelyg didelė, kad jos nepaisytume.