Autorę Malaizijoje šokiravo kertamų atogrąžų miškų mastas – naikinama biologinė įvairovė, kyla grėsmė vietos bendruomenėms. Viktorijos nuomone, nors gyvename toli nuo atogrąžų miškų, negalime būti abejingi nekontroliuojamam laukinės gamtos naikinimui.

„Global Forest Watch“ duomenimis, Malaizijoje katastrofišku greičiu naikinami miškai – 2011-2017 m. buvo iškirsta 7,29 mln. hektarų biologine įvairove išsiskiriančio atogrąžų miško.

– Kodėl pasirinkai kurti filmą apie palmių aliejaus industrijos žalą?

– Kurti dokumentinį virtualios realybės filmą šia tema pasiūlė „Al Jazeera“ televizijos tiriamosios žurnalistikos laidos „101 East“ prodiuseris Drew Ambrose, gyvenantis Malaizijoje. Jis jau buvo nemažai kūręs istorijų apie miškų kirtimus ir palmių aliejaus industriją regione. Prie filmo kūrimo prisijungė ir dar viena „101 East“ laidos prodiuserė Sarah Yeo, kuri jau turėjo užmezgusi kontaktus su Orang Asli gyventojais.

Taip pat nusprendėme, kad virtuali realybė – puikus būdas įamžinti šią problemą: norėjome parodyti žiūrovui, kaip atrodo Malaizijos miškai, kuo jie skiriasi nuo aliejaus palmių plantacijų, kaip atrodo iškirsti miškų plotai, kaip gyvena vietiniai ir kokia grėsmė jiems kyla.

Žiūrėdamas filmą su virtualios realybės akiniais žmogus, kuris gyvenime tikriausiai neturėtų galimybės atsidurti atokiose Malaizijos vietovėse ir praleisti laiko su vietiniais gyventojais, galėtų tai padaryti bent virtualiai. Tokiu būdu tema, kuri, galėtų atrodyti, yra labai tolima ir mūsų neliečia, priartėja prie kiekvieno iš mūsų ir, tikėkimės, priverčia susimąstyti.

– Savo akimis matei, kaip dėl palmių plantacijų Malaizijoje naikinama laukinė gamta. Kas labiausiai įsiminė?

– Labiausiai šokiravo miškų kirtimų mastai. Kai stovi ant kalno ir matai tik rudai raudoną žemę be jokios augalijos, apima jausmas, tarsi stebi laukinės gamtos kapines. Teko filmuoti kaip su buldozeriu naikinamas miškas - viskas sulyginama su žeme. Tokie vaizdai labai paveikia.

Šalia to, kai praleidi su vietiniais laiko ir jie pasakoja, kaip viskas atrodė anksčiau, ir su jais kartu keliauji į laukinį mišką rinkti žalumynų, tada dar labiau supranti, kokio dydžio yra palmių plantacijos ir kokia galinga yra palmių aliejaus industrija. Pavyzdžiui, kelionė pėsčiomis nuo vietinių gyventojų kaimelio, kuriame buvome apsistoję, iki miško truko apie dvi valandas, nors anksčiau, vietiniai pasakojo, mišką jie galėjo pasiekti per 15 minučių.

– Palmių aliejaus žala aplinkai – vis aktualesnė tema pasaulio žiniasklaidoje. Deja, mūsų visuomenė šiai problemai yra abejinga. Kaip paskatinti Lietuvos gyventojus susirūpinti palmių aliejaus problema?

– Nemanau, kad Lietuvos gyventojai yra labiau abejingi šiai temai nei kiti pasaulyje. Tiesiog daugelis problemų mums atrodo tolimos, kol jos nepaliečia mūsų tiesiogiai. Taip pat sunku kai kurias problemas ir suvokti, ypač jei apie jas daugiausiai kalba tik ekspertai ir mokslininkai.

Manau, kad būtina ieškoti būdų kaip pristatyti tokias problemas tokia forma, kuri paveiktų žmogų, net ir tą, kuris kasdien su tuo nekovoja ir to nemato. Mano nuomone, vienas iš būdų yra pristatyti problemas per tikrų žmonių istorijas. Kaip ir filme „Palmių aliejaus prakeiksmas“, apie savo gyvenimą, tradicijas ir palmių plantacijų poveikį pasakoja Dendis - vietinis gyventojas, kuris su ta problema susiduria kasdien. Taip pat virtuali realybė leidžia žmogui tarsi bent trumpam atsirasti problemos centre, tarsi pamatyti tai savo akimis – tai irgi labai įtaigu, ir tai gali padėti žmonėms būti mažiau abejingiems.

Atogrąžų kirtimas
Foto: Asmeninins albumas

– Palmių aliejaus paklausa vis didėja, šio produkto randame maisto gaminiuose, kosmetikoje, biodegaluose. Ar turi minčių, kaip galėtume mažinti palmių aliejaus naudojimą?

Nesu šios temos – palmių aliejaus industrijos – ekspertė, tad neturiu vienareikšmių atsakymų. Tačiau, manau, kad, kaip daugelyje industrijų, kol paklausa auga, automatiškai auga ir pasiūla, ir ypač tokių produktų kaip palmių aliejus, kurį taip lengva išgauti.

Tad, manau, svarbų vaidmenį vaidina ir vartotojai. Jei mes, pavyzdžiui, pradėtume protestuoti ir nepirkti produktų, kuriuose yra palmių aliejaus, tai priverstų gamintojus susimąstyti. Bet tada atsiranda kiti klausimai – ar mes pasiruošę mokėti daugiau už produktus be palmių aliejaus? Ar mes pasiruošę už tai kovoti, net jei tai lemtų pakilusias kainas? Iš kitos pusės, daugelis dalykų priklauso ir nuo politinės valios. Europos Sąjunga paskelbė, kad palmių aliejaus naudojimas biodegaluose nėra ekologiškas pasirinkimas. Tai žingsnis į priekį.

– „Palmių aliejaus prakeiksmas“ buvo nominuotas „Webbies“ apdovanojimuose? Ką ši nominacija reiškia tau? Kiek žinau, tai savotiški interneto medijų „oskarai“, konkurencija vyksta su talentingais kūrėjais iš viso pasaulio.

– Tai buvo labai svarbi nominacija. Kiekvienas toks paminėjimas reiškia, kad daugiau ir daugiau žmonių sužinos apie filmą, ir, svarbiausia, apie problemą. Filmas bus taip pat rodomas šių metų Šefildo dokumentinių filmų festivalyje ir ten yra nominuotas apdovanojimui. Kaip jau minėjau, džiaugiuosi, kad filmas yra įvertinamas dėl istorijos kūrimo ir formos. Bet dar svarbiau yra tai, kad filmą pamatys didelė auditorija, kuri tikriausiai niekada net neturėtų galimybės pasėdėti su Dendžiu – filmo veikėju – laukiniuose miškuose Malaizijoje.

Atogrąžų kirtimas
Foto: Asmeninins albumas

– Filmavimas 360 video technologija leido labai įtaigiai ir autentiškai perteikti temą. Ar pasitelkdami šią technologiją galime geriau pertekti globalines problemas, tarp jų ir aplinkosaugines?

– Pradėjau naudoti 360 technologiją ieškodama naujovių žurnalistikoje. Ši technologija mane sužavėjo, kaip būdas žiūrovą dar labiau priartinti prie istorijos, padėti geriau suvokti procesus, parodyti vietas ir realią padėtį. Manau, kad tai tikrai įtaigus būdas pasakoti aplinkosaugines ir klimato kaitos istorijas. Kuriant su 360 technologija, vieta ir aplinka yra labai svarbu, dėl to, manau, istorijos, kuriose aplinka yra svarbus veikėjas gali būti labai įtaigiai perteikiamos pasitelkiant virtualią realybę. Mes, žurnalistai, nuolat ieškome galimybių nukeliauti į tolimiausius pasaulio kampelius ir susitikti su žmonėmis, naudodami 360 technologiją galime žiūrovą tarsi nukeldinti ten, kur buvome.

– Ar planuoji filmą pristatyti Lietuvoje?

– Kol kas planų rodyti filmą Lietuvoje nėra. Bet filmas visiems prieinamas internete, o kurie turi virtualios realybės akinius, filmą gali rasti "Al Jazeera Contrast" virtualios realybės programėlėje.