Dukart užpustytas kaimas
Naglių rezervatas tęsiasi tarp Juodkrantės ir Pervalkos 9 km. teritorijoje. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad XVIII a. čia buvusi gyvenvietė pavadinimu Naglių kaimas, tačiau gamta neleido civilizacijai toliau plėstis: XVIII a. pradžioje ir XIX a. pirmoje pusėje vyko didieji smėlio pustymai, kurie Naglių kaimą palaidojo net kelis kartus. 1860 metais apie 6 km į pietus nuo Juodkrantės buvo atrastos atpustytos krikščioniškos parapijos kapinės su daug kaukolių, kaulų, karstų liekanų. Į pietus nuo šių kapinių rasti užpustyto Senųjų Naglių kaimo pėdsakai: akmenys, plytgaliai, glazūruotų ir dažytų indų liekanos, stiklų šukės.
Kopos nurimo tik tuomet, kai vakarinė kelio pusė buvo apsodinta medžiais. Po kurio laiko kopos apaugo žole, vakarų vėjų nešamos medžių sėklos pradėjo plisti ir rytinėje kelio pusėje ir virto mišku.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser primena, kad klimato pokyčiai dar labiau prisidėjo prie miško plitimo. Ilgas vegetacijos laikotarpis, besniegės žiemos sudaro puikias sąlygas miškui užimti vis naujas teritorijas.
„Norint išsaugoti vieną svarbiausių ir unikaliausių vertybių turėjo būti atliekami savaime užaugusių medžių kirtimai. Dabar Naglių gamtiniame rezervate jau nuo kelio galima pamatyti galingas kopas, kurios iš tolimesnės perspektyvos primena kalnų grandinę“, – pabrėžia A. Feser pridurdama, kad buvo baiminamasi, kad atvėrus erdves, padaugės nelegalių lankytojų. Tačiau, pasak jos, įvyko atvirkščiai.
„Nelegaliai einama į mišką, kuri niekas nemato. Atviroje erdvėje negali pasislėpti, todėl ši problema tikrai netapo aktualia“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
Yra lankymo ribojimai
Kuršių nerijos nacionalinio parko ekologas Žilvinas Grigaitis pasakoja, kad Pilkosios kopos yra saugomas objektas, nes tai yra saugoma buveinė Europos bendrijos mastu, įtraukta į Natura 2000 ekologinį tinklą. Dėl apsaugos statuso Naglių rezervate negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės; negali būti statomi statiniai, vykdoma kita veikla, dėl kurios buveinė būtų fiziškai ardoma, keičiama, teršiama ar kitaip bloginama jos būklė. Taip pat negali būti įveisiamas miškas ar kitaip dirbtinai keičiama augalijos rūšinė sudėtis, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones.
Be kita ko, Naglių rezervatas ne visada yra atviras lankytojams. Kuršių nerijos nacionalinio parko Teisės ir administravimo skyriaus vyr. specialistė Raimonda Jakštytė GRYNAS.lt informuoja, kad vasaros sezono laikotarpiu Naglių gamtiniame rezervate lankytojai gali lankytis tik pažintiniame take ir tik pažintinio tako darbo laiku, t.y. nuo gegužės 17 d. iki birželio 14 d. nuo 9 val. iki 19 val.; nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 18 d. nuo 9 val. iki 20 val. ir nuo rugpjūčio 19 d. iki rugsėjo 22 d. nuo 9 iki 19 val.
Nužengti nuo pažintinio tako lankytojams draudžiama, nes ši teritorija yra itin jautri žmogaus draugijai. Tačiau, pasak R. Jakštytės, dažniausi Naglių rezervato pažeidimai ir yra susiję su šiomis aplinkybėmis, kad lankytojai rezervate lankosi už pažintinio tako ribų ar/ir ne pažintinio tako darbo laiku.
„Už rezervato režimo pažeidimą pirmą kartą taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 305 str. 7 d. – bauda nuo 30 iki 150 eurų“, – primena specialistė.
Ji tęsia, kad siekiant saugoti Naglių gamtinį rezervatą ir dar vieną unikalų Kuršių nerijos objektą Parnidžio kraštovaizdžio draustinį – Grobšto gamtinį rezervatą, teritorijų lankymo metu įdarbinami keturi kopų prižiūrėtojai, kurie prižiūri minėtas teritorijas, informuoja lankytojus apie tinkamą elgesį šiose teritorijose, šių teritorijų vertybes.
Nereikėtų pamiršti, kad viso Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymas turi tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, kaip rašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklėse, parko teritorijoje draudžiama važiuoti, sustoti ir stovėti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvarus ir įvažiavimus į mišką; statyti palapines, apsistoti su kemperiais, kilnojamaisiais nameliais, išskyrus tik specialiai tam įrengtas, ženklais pažymėtas vietas; kurti laužus, naudoti atvirą ugnį, išskyrus specialiai tam įrengtas, ženklais pažymėtas vietas bei namų valdas; kopti ar leistis Parnidžio kopos šlaitu, ardyti kopų sutvirtinimus, žaloti ar naikinti reljefo formas; šiukšlinti, daryti žalą gamtai; gadinti, naikinti ar savavališkai perkelti rekreacinius įrenginius, informacines rodykles, stendus, riboženklius, ženklus, užtvarus ir priešgaisrinius įrenginius ir t.t.
Nuolat vykstanti natūrali kaita
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Feser džiaugiasi, kad Naglių rezervato pažintinis takas tampa vis patrauklesnis ir patogesnis lankytojams. Todėl prašoma lankytojų naudotis šia patogia infrastruktūra ir nelipti nuo medinio tako ant kopų.
„Naujai paklotas Naglių pažintinis takas yra patogus, užlipus ant kopos galima patogiai atsisėsti, nusiauti – apsiauti batus. Labai prašome lankytojų nelipti nuo medinio tako, eiti tik pažymėtu taku. Ten kur yra intensyvus vaikščiojimas ir pustymas vyksta daug greičiau. Išlaisvintas smėlis vakarų vėjų nešamas ant aukščiausio kopagūbrio. Ten esame pastatę smėlio gaudykles ir bandome jį sustabdyti. Pagal naujausius matavimus pavyko „priauginti“ aukščiausią viršūnę apie du metrus. Rezultatai labai džiugina“, – pasakoja A. Feser.
Parko direkcijos ekologas Ž. Grigaitis priduria, kad rezervate vyksta natūralūs procesai, tad čia nuolatos vyksta kaita: augalijos užžėlimas, vėjas perpusto smėlį į vis kitokias reljefo formas, pajūryje audros plauna krantus ir tuo pačiu papildo krantus, vyraujantys vakarų vpuėjai neša smėlį į Kuršių marias, keičia jų krantus.
„Vyksta ir tokių natūralių procesų kaip antai pernai kenkėjo verpiko vienuolio išplitimas, kuomet buvo pažeistas 140 ha pušų plotas. Vykdomi gamtotvarkos darbai siekiant suvaldyti invazinių rūšių išplitimą – raukšlėtalapio erškėčio naikinimas ar kopų buveinių apsauga nuo apaugimo mišku – miško kirtimai“, – primena Ž. Grigaitis.
