Oro užterštumas didelis
Vakar visoje Lietuvoje padidėjusi oro tarša ir toliau išlieka. Šiandien Aplinkos apsaugos agentūros žemėlapyje pateiktais duomenimis, aukštas oro užterštumas fiksuojamas visoje Lietuvoje, išskyrus Ignalinos regioną, o Klaipėdoje ir Kaune oro užterštumas vertinamas net kaip labai aukštas.
Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinio skyriaus vyr. specialistė Vilma Bimbaitė GRYNAS.lt aiškina, kad Ignalinos apylinkėse oro tarša sumažėjusi dėl to, kad regione nėra tokių didelių taršos šaltinių kaip didmiesčiuose. Miestuose, deja, kietųjų dalelių koncentracijos dar yra didelės, o vakarop jos gali dar labiau išaugti.
„Kol kas kietųjų dalelių koncentracijos mažesnės nei buvo vakar. Tačiau visos meteorologinės sąlygos išlieka tos pačios: pietryčių krypties vėjas, kritulių tikimybė šiandien maža, todėl galime daryti prielaidą, kad oro užterštumas bus didelis“, – tvirtina V. Bimbaitė.
Padidėjusios oro taršos priežastys, pasak specialistės, išlieka tos pačios: transportas, pakeltoji tarša, vietiniai šaltiniai ir miškų gaisrai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje. Gaisrai dar labiau didina oro užterštumą, ypač esant tokioms meteorologinėms sąlygoms.
„Papildomas pavasarinis oro taršos šaltinis yra suarti laukai, kurie yra be galo išdžiūvę, o jei dar vyksta kažkokie darbai šiuo metu, tai jie irgi papildomas taršos šaltinis šiuo metu“, – priduria pašnekovė.
Situaciją gali pakeisti lietus ir pasikeitusi vėjo kryptis
V. Bimbaitė akcentuoja, kad oro užterštumą gali sumažinti tik pasikeitusios meteorologinės sąlygos, tačiau, pasak sinoptikų prognozių, kol kas reikšmingų pokyčių nenumatoma, todėl tikėtina, kad ir penktadienį, ir šeštadienį, oro užterštumas išliks aukštas, o dar gali ir kilti.
„Pagal prognozes, meteorologinės sąlygos didelių pokyčių nežada. Sinoptikai prognozuoja, kad rytoj turėsime lietaus, tačiau didesnė kritulių dalis numatoma vakarų Lietuvoje. Tai oro tarša ten gali šiek tiek sumažėti. Savaitgalį taip pat didelių pokyčių nenumatoma, tačiau, kita vertus, miestuose sumažėja transporto tarša, tai gali šiek tiek gelbėti. Bet sakyti, kad oro tarša sumažės, šiuo metu pasakyti negalima“, – aiškina specialistė.
Šiuo atveju, anot V. Bimbaitės, oro taršą gali sumažinti pasikeitusi oro masė: pasikeitusi vėjo kryptis, meteorologinės sąlygos, gausesnis lietus.
Specialistė pabrėžia, kad gyventojams rekomenduotina nesportuoti ir nevaikščioti šalia gatvių, vengti buvimo lauke. Ji taip pat primena, kad oro tarša nejuntama, ypač kietosios dalelės, kurios neturi jokio kvapo. Jos ir nematomos.
Miškuose didžiulis pavojus
Trečiadienio vakare Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, beveik visoje šalyje fiksuota IV miškų gaisringumo klasė išliko ir ketvirtadienį. Gaisrų rizika miškuose nemažėja, ji gali tik didėti.
Didžiojoje Lietuvos dalyje įsivyravus IV klasės miškų gaisringumui ir besitęsiant sausiems orams, VĮ Valstybinių miškų urėdija stiprina miško apsaugą nuo gaisrų. Įmonė kartu su kitomis institucijomis organizuoja reidus, skirtus gaisrų prevencijai bei kontrolei ir prašo visų Lietuvos gyventojų apdairiai elgtis su ugnimi.
Miško gaisrų skaičius šiemet dvigubai didesnis nei pernai, o ugnis pažeidė dešimt kartų didesnį miško plotą.
Kaip informuoja Valstybinių miškų urėdija, vakar, balandžio 24 d., Lietuvos miškuose kilo net 22 gaisrai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėja, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.
Nuo šių metų pradžios šalyje užregistruoti 105 miško gaisrai 150 hektarų plote. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet ugnis miškams pridarė daug daugiau žalos – miškai liepsnojo 3 kartus dažniau, išdegė 15 kartų didesnis miško plotas. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus tikrinti informacijos dėl galimo gaisro šiais metais jau buvo išvykę daugiau nei 240 kartų, beveik pusę jų – per paskutines 7 dienas.
„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti“, – sako VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Trečiadienį gaisrai didelės žalos pridarė Mažeikių, Dubravos Kazlų Rūdos, Kretingos regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.
„Vakar pavakare užsidegė miškas Šventosios girininkijoje. Ačiū poilsiautojams ir vietiniams gyventojams, paskambinusiems į Bendrąjį pagalbos centrą. Užsidegė kalninės pušies miškas. Gaisras buvo užgesintas mažiau kaip per dvi valandas, tačiau ugnis spėjo sunaikinti pusantro hektaro miško, nes kalninė pušis yra labai degi“, – pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė.
Miško gaisro šalia Šventosios gesinti suvažiavo Kretingos, Palangos ir Darbėnų ugniagesių, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio priešgaisrinė komandos. Miškininkų komanda gaisravietėje budėjo ir naktį.
Dar daugiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei miškininkų pajėgų prireikė kovojant su ugnimi Mažeikių rajone. Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio Balėnų girininkijoje išdegė 22 hektarai pušyno. Miško gilumoje kylančius dūmus pastebėjo padalinio darbuotojai, vykdydami reidą. Dėl stipraus vėjo ir labai sausos miško paklotės gaisro gesinimas užtruko devynias valandas.
„Bus atliekamas tyrimas dėl miško pažeidimo laipsnio, Greičiausiai miškas bus žuvęs, teks kirsti pušis ir atkurti mišką iš naujo“, – apie gaisro padarinius pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vadovas Šarūnas Bagdonas.
Vadovas pasakoja, kad toje pačioje Balėnų girininkijoje yra ir daugiau rūpesčių dėl degančio miško. Žalionės miške išdegė 2,5 hektaro miško, ugnies plitimas sustabdytas, tačiau ugnis įsimetė į durpyną ir jau antrą parą miškininkai grumiasi su giluminiu gaisru.
„Po kiekvienu medžiu gausiai pilame vandenį, kad ugnis nepersikeltų į paviršių. Miškininkai pakaitomis budi visą parą, dieną atvažiuoja ir ugniagesių komandos. Jei tokios oro sąlygos bus ir toliau, ugnies židinių gesinimas durpyne gali užtrukti ir mėnesį“, – pasakoja Š. Bagdonas.
Dubravos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje ugnis įsiplieskė 2 kartus skirtingose vietose, kiekvienoje išdeginusi apie 10 hektarų plotą. Vakar 2 gaisrai spėjo išdeginti beveik 7 hektarus miško Kazlų Rūdos regioninio padalinio teritorijoje. Vieną gaisrų, tikėtina, sukėlė nukritę elektros laidai. Dar 3 gaisrai kilo Varėnos regioninio padalinio miškuose. Nedidelius gaisrus buvo spėta laiku užgesinti Šakių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Rokiškio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.
Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.
Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai iki balandžio mėnesio pabaigos planuoja atlikti daugiau kaip 300 reidų visoje šalies teritorijoje. Reidų metu bus lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai ketina apvažiuoti pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.
Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius GRYNAS.lt pasakojo, kad saugomų teritorijų darbuotojai šiuo metu dirba kone visą parą: visuomet turi būti pasiruošę, jeigu parko teritorijoje įsipliekstų gaisras. Anot jo, menkiausia kibirkštis gali pridaryti labai didelės žalos, nes gamtoje vyrauja nepaprasta sausra.
GRYNAS.lt primena, kad trečiadienio vakarą Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Mažeikiuose buvo fiksuojamas aukštas oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis, o Klaipėdoje – labai aukštas.
Trečiadienio vakare Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, beveik visoje šalyje fiksuota IV miškų gaisringumo klasė. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra didelis miško gaisrų pavojus. Vidutinis miškų gaisringumo pavojus (III klasė) fiksuotas tik labai mažoje šalies dalyje: VĮ Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių padalinyje, dalyje Šilutės ir Kretingos padalinių administruojamų miškų teritorijoje.
Kad įspėjimai apie gaisrų pavojų ne iš piršto laužti, įrodo trečiadienį Mažeikiuose kilęs didžiulis gaisras. Trečiadienio vidurdienį, užsiliepsnojo Jonaičių miškas, esantis Mažeikių r., Užlieknės kaime. Atvira liepsna degančio miško gesinimą apsunkino stiprus vėjas.
