Apie 90 proc. miško atkūrimo darbų atliekami pavasarį
Šiemet, kaip ir kasmet, visoje Lietuvoje planuojamas miškasodis. Miškininkai balandžio 27 dieną kviečia visus gyventojus bent pusdienį praleisti kartu su jais miškuose, sodinant medžius.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas pasakoja, kad mišką sodinti galima pavasarį arba rudenį. Anot jo, įprastai, apie 90 proc. miško atkūrimo darbų atliekama pavasarį, rudeniui paliekami nedideli plotai, jei pavasarį nepalankios gamtinės sąlygos arba būtini papildomi paruošiamieji darbai. Nors Nacionalinis miškasodis šiemet vyks balandžio pabaigoje, miškininkai darbus jau pradėję arba pradės netrukus.
„Miškininkai miško sodinimui ruošiasi iš anksto – planuoja biržes, skaičiuoja sodmenų poreikį, planuoja darbus, o miškasodžio pradžią padiktuoja gamta. Pradėti sodinti mišką galima vos tik išeina pašalas ir svarbu nesuvėlinti, kad neišdžiūtų žemė ir sodinukams pakaktų drėgmės. Šiais metais nebuvo gilios žiemos, tad ir miškasodis prasidėjo gana anksti“, – aiškina M. Pulkauninkas.
Pasak pašnekovo, iš Valstybinių miškų urėdijos padalinių pirmieji šiais metais miškasodį pradėjo kretingiškiai, dar kovo pradžioje.
„Šiuo metu miško atkūrimo darbai sparčiai vyksta visuose įmonės regioniniuose padaliniuose“, – informuoja M. Pulkauninkas.
Atkuriamos iškirstos vietos
Miško atkūrimo darbai vyksta ne atsitiktinėse vietose. VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius M. Pulkauninkas aiškina, kad miško atkūrimas tiesiogiai susijęs su prieš tai vykdytais kirtimais.
„Valstybinių miškų urėdija nuosekliai laikosi Miškų įstatymo, kuris įpareigoja kirtavietėse mišką atkurti ne vėliau kaip per trejus metus. 2019 metais planuojama iš viso atkurti 8663 hektarų miško. Tai šiek tiek mažiau nei buvo atkurta 2018 m. (9192 hektarų), nes ir kirtimų pastaraisiais metais buvo vykdyta mažiau“, – teigia pašnekovas.
Jis tęsia, kad kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija įveisia ir naujų miško plotų, taip , anot M. Pulkauninko, palaipsniui didindama šalies miškingumą. 2019 m. bus įveista 523 hektarai naujų miškų, pernai metais buvo įveista panašiai – 528 hektarai.
Pasiteiravus, kokios medžių rūšys šiuo metu sodinamos miškuose, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius M. Pulkauninkas akcentuoja, kad Lietuvoje didžiausią miškų plotą užima spygliuočiai, tad ir miškasodžio metu daugiausiai pasodinama eglių ir pušų.
„Šių rūšių spygliuočių sodmenys sudaro du trečdalius visų miškasodyje panaudojamų sodmenų, likęs trečdalis – lapuočių sodinukai. 2019 metais bus pasodinta apie 20 mln. vnt. eglių bei pušų sodmenų ir apie 9,2 mln. vnt. juodalksnio, beržo, ąžuolo, klevo, liepos ir kitų lapuočių medžių sodmenų“, – medžių rūšis vardija specialistas.
Kokie sodmenys konkrečioje vietoje pasirenkami sodinti, pasak M. Pulkauninko, labiausiai priklauso nuo dirvožemio sąlygų: „Skurdžios vietovės tinka pušiai, vidutinio derlingumo žemė – eglei, beržui. Ąžuolas, ir klevas veši tik derlingose drėgnose žemėse, na o juodalksnis sodinamas užmirkstančiose dirvose. Valstybinių miškų urėdija kasmet siekia atkurti arba įveisti kuo daugiau ąžuolynų – šiais metais planuojama apie 400 hektarų, kuriuose ąžuolo sodmenys sudarys ne mažiau 50 procentų rūšinės sudėties.“
Miško sodinimo darbai jau pradėti
Tiesa, VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai džiaugiasi kaip niekad aktyviu gyventojų įsitraukimu į miškų sodinimą. Be to, nors visuotinai organizuojamas „Nacionalinis miškasodis 2019“ numatomas balandžio 27 d. , padaliniai kitomis dienomis priima visas pageidaujančias mišką sodinti įmones ir organizacijas, kurių, anot VĮ Valstybinių miškų urėdijos, tikrai nemažai. Pavyzdžiui, Kretingos regioniniame padalinyje miškininkai jau pradėjo miškasodį.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė pasakoja, kad pirmuosius medelius padalinio miškininkai pasodino balandžio 5 dieną. Šį kartą, anot jos, sodinti medžių padalinys pasikvietė ir tarnybas, su kuriomis miškininkams tenka bendradarbiauti ištisus metus.
„Mes, miškininkai, vasarą bendradarbiaujame su gaisrininkais, policijos pareigūnais ir kitomis tarnybomis, todėl mums kilo idėja juos visus surinkti į vieną vietą. Tai penktadienį Kretingos rajone, Vėžaičių girininkijoje kartu su miškininkais medžius sodino dar kelios tarnybos: policijos pareigūnai iš visos Klaipėdos apskrities, ugniagesiai, pasieniečiai, aplinkosaugininkai. Tai buvo mūsų pirmas pabandymas visus suburti į vieną vietą“, – pasakoja pašnekovė.
G. Banienė tęsia, kad paprastai miškininkų ir tarnybų bendravimas vyksta ekstremaliose situacijose, todėl šįkart norėta susipažinti ne tik vieniems su kitais, bet ir vieni kitų darbu.
„Sekėsi labai gerai, susirinko apie 90 žmonių. 3 ha plote pasodinome virš 8000 medelių. Egles ir juodalksnius. Rimto, nelengvo darbo buvo 4 valandoms“, – sako miško auginimo specialistė.
Kviečiama prisidėti ir visuomenė
Kaip informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdija, jau tapo tradicija kasmet organizuoti „Nacionalinį miškasodį“ ir pakviesti visuomenę kartu su miškininkais sodinti medžius. Informuojama, kad šiais metais miškasodžio šventė vyks balandžio 27 d. visuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose, 50-yje skirtingų vietovių visoje Lietuvos teritorijoje.
„Tikimės kartu su gamtos mylėtojais iš viso pasodinti apie 100 hektarų miško, kuriems miškininkai atveš apie 400 tūkst. įvairių sodmenų. „Nacionaliniame miškasodyje 2019“ laukiame apie 2500 dalyvių. Kviečiami visi norintys – šeimos su vaikais, moksleiviai, įmonių, organizacijų atstovai. Tiesa, dalyvių prašome užsiregistruoti iš anksto, kad miškininkai iš anksto pasirūpintų reikiamu skaičiumi priemonių“, – apie galimybę visiems dalyvauti miškasodyje primena VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktorius M. Pulkauninkas.
