Štai pastaraisiais metais kai kuriose Platelių ežero pakrantėse pastebėtas vandens „žydėjimas“ ėmė kelti susirūpinimą ir vietos gyventojams, ir gamtosaugos specialistams. Šis „žydėjimas“ ir jo mastas taip pat buvo užfiksuotas kosminių palydovų padarytose nuotraukose.
Žmogaus veikla skatina vandens „žydėjimą“
Kaip pasakoja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Vaičiūtė, uždaruose vandens telkiniuose – kaip ežerai ar tvenkiniai – per ilgą laiką su lietaus vandens nuotėkiu patenka maistingųjų medžiagų (azoto, fosforo). Dėl jų keičiasi vandens flora ir fauna, pavyzdžiui, vietoj vandens augalų pradeda dominuoti mikrodumbliai (tuomet dažnai sakoma – „vanduo žydi“). Toks vandens telkinių ekosistemos pasikeitimas vadinamas natūralia eutrofikacija.
Vyrauja įsitikinimas, kad vanduo „žydi“ tik vasarą. Tačiau tai yra cikliškas reiškinys, pasikartojantis pavasarį, vasarą ir rudenį. Kiekvienais metais, priklausomai nuo oro sąlygų ir į vandenį patenkančio maistinių medžiagų kiekio, „žydėjimo“ intensyvumas skiriasi. Deja, dėl intensyvaus maistingųjų medžiagų naudojimo žemės ūkyje ar buityje arba dėl neefektyvių nuotėkų valymo sistemų natūrali eutrofikacija darosi spartesnė.
„Nepaisant pastangų ir priemonių mažinti žmogaus ūkyje naudojamų maistingųjų medžiagų patekimą į vandens telkinius, žmogaus sukelta (antropogeninė) eutrofikacija vis dar yra pagrindinė nepatenkinamos vandens ekologinės būklės priežastis, kelianti grėsmę ežerams ir rezervuarams bei jų teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms, pavyzdžiui, žuvininkystei ir rekreacinėms galimybėms“, – teigia specialistė.
Vandens žydėjimo grėsmės
Šiandieniame pasaulyje stebimas vis dažnesnis melsvabakterių sukeltas vandens „žydėjimas“ ir jo išplitimas. Pernelyg didelė melsvabakterių biomasė vandenyje mažina šviesos prasiskverbimą ir turi poveikį deguonies sumažėjimui vandens telkinio dugne. Dėl ko gali žūti žuvys bei mažėti gyvūnams tinkamos gyventi vandens buveinės. Be to, vandens „žydėjimas“ gali būti potencialiai pavojingas ir žmogaus sveikatai: melsvabakterės ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, bet taip pat gamina toksines sunkiai skaidomas medžiagas, kurios mitybos grandine keliauja iki žuvų ar kitų vandens gyvūnų, vėliau patenkančių ant mūsų pietų stalo.
Visas ežeras – kaip ant delno
Lietuvoje ežerų vandens kokybę ir ekologinę būklę stebi Aplinkos apsaugos agentūra. Dr. D. Vaičiūtė pasakoja, kad ežerai pagal trofiškumą (pavyzdžiui, maistingųjų medžiagų koncentraciją) yra skirstomi į oligotrofinius (maža koncentracija), mezotrofinius (vidutinė koncentracija), eutrofinius (didelė koncentracija), hipertrofinius (labai didelė koncentracija). Ežerui senstant, natūraliai keičiasi jo trofinis statusas, bet antropogeninis poveikis šį kitimą gali paspartinti.
Kitas iš rodiklių trofinei būklei ir eutrofikacijai ežeruose įvertinti yra chlorofilo-a koncentracija vandenyje. Ežerų monitoringo metu imami vandens mėginiai, kad laboratorijoje būtų išmatuojama chlorofilo-a koncentracija.
„Šiuolaikiniai tyrimų metodai, –pavyzdžiui, iš kosmoso palydovų gauti duomenys – sudaro galimybę įvertinti chlorofilo-a kiekį iš „Sentinel“ palydovinių nuotraukų. Šio metodo privalumas, lyginant su tradiciniu monitoringo metodu, tas, kad galima įvertinti paviršinį chlorofilo-a kiekį visame vandens telkinio plote, ne tik viename tyrimo taške, kuriame buvo paimtas vandens mėginys“, – sako dr. D. Vaičiūtė.
Tačiau tam, kad būtų galima taikyti šį metodą, reikia atlikti nemažai lauko stebėjimų ir analitinio darbo prie kompiuterio. Reikia sukurti matematinius algoritmus, kad chlorofilo-a reikšmės, nustatomos iš ežero paimtame vandens mėginyje, atitiktų reikšmes palydovinėje nuotraukoje.
Įvairios vandens telkinyje esančios medžiagos –suspenduotos medžiagos, fitoplanktonas, chlorofilo-a kiekis – gali turėti poveikį šviesos atspindžiui nuo vandens. Pagal optines savybes vandens telkiniai skiriasi, dėl to reikia sukurti skirtingus algoritmus skirtingo trofiškumo ežerams.
Ežero „žydėjimas“ iš kosmoso
2017–2018 m. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai atliko intensyvius Platelių ežero tyrimus. Jie nustatė, kad pagrindo nerimauti kol kas nėra – ežeras yra labai geros ekologinės būklės. Nors vandenyje ir aptinkamos melsvabakterės, jų kiekis nėra didelis ir grėsmės nekelia. Pagrindinė „žydėjimo“ priežastis – vyraujantis vėjas, sunešantis dumblius į seklias, daugiausia nendrėmis apaugusias pakrantes. Beje, moksliniai tyrimai bus tęsiami ir šiemet. Mokslininkai žada rezultatais pasidalinti su visuomene.
Platelių ežeras – ne vienintelis tyrimų objektas. Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų institutas, siekia sukurti inovatyvią, kosminių ir aplinkos duomenų pagrindu paremtą aplinkos stebėjimo sistemą Lietuvos vandens telkinių (ežerų, Kuršių marių) vandens kokybės vertinimui, vandens „žydėjimo“ nustatymui ir ežerų taršos bei senėjimo procesų mažinimui, panaudojant iš kosmoso palydovų gautus duomenis.
Kaip bendradarbiaujančios institucijos yra įtrauktos Estijos jūrinių tyrimų institutas, Estijos ir Italijos mokslų tarybos, Elektromagnetinių nuotolinių tyrimų institutas, Italija, siekiant konsoliduoti šia tema dirbančius ekspertus (ypač Baltijos jūros regione), dalintis patirtimi, ekspertinėmis žiniomis.
Kaip aš galiu sumažinti vandens „žydėjimą“?
Kiekvienas besirūpinantis savo sveikata žino, kad geriausias gydymas yra prevencija, t. y. rūpintis savimi, siekiant nesusirgti. Tas pats ir su gamta, tik jos „sveikatos“ prevencija yra ir mūsų rankose. Priemonės, kurios galėtų būti svarbios, mažinant dumblių sukeltą „žydėjimą“ vandenyje yra gana paprastos:
• Mažinti trąšų naudojimą – ar tai būtų intensyvi žemės ūkio veikla, ar veikla savo darže ar sode, ypač kai jis yra arti vandens telkinio. Tręšimui rekomenduojama naudoti kompostą, o ne mineralines trąšas. Jei tręšimas neišvengiamas, naudokite fosforo neturinčių produktus.
• Patikrinkite savo nuotėkų sistemą, ypač jeigu ji neprijungta prie bendros nuotėkų sistemos. Išsiliejusios į vandens telkinį nuotėkos – papildomas šaltinis, skatinantis dumblių žydėjimą bei potencialiai pavojingų žmogaus sveikatai mikroorganizmų patekimą į natūralų vandens telkinį.
• Nepašalinkite vandens telkinio pakrantėje ir vandenyje augančios visos augalijos. Ji ne tik apsaugo vandens telkinio krantą nuo erozijos, bet ir veikia kaip natūralus filtras, sulaikantis maistingųjų medžiagų patekimą su lietaus nuotėkiu į vandens telkinį.
• Maudydamiesi vandens telkinyje, nenaudokite jokių prausimosi priemonių, tokių kaip muilas ar šampūnas, nes jie yra potencialus šaltinis, praturtinantis vandens telkinį maistingosiomis medžiagomis.
• Buityje plaudami drabužius ar kitose veiklose naudokite plovimo priemones be fosforo. Kad ir kokios būtų efektyvios šiuolaikinės nuotėkų valymo sistemos, jos pilnai neišvalo fosforo junginių, kurie paskui gali patekti į vandens telkinius.
