Informavo apie galimai deginamas atliekas
GRYNAS.lt redakcija gavo susirūpinusio skaitytojo laišką, kuriame jis nerimavo, kad Vilniaus rajone, visai netoli jo namų esančiame sklype sausio mėnesį yra galimai deginamos buitinės ir statybinės atliekos. Gyventojas tikino, kad į žmonių skundus ir raginimus nebedeginti atliekų, atsakingas asmuo nereaguoja.
Norėdami patikrinti informaciją ir galimo pažeidimo aplinkybes, GRYNAS.lt žurnalistai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, tačiau institucija patvirtino, kad jokių skundų dėl atliekų deginimo Vilniaus rajone šiemet dar nėra gauta, todėl sužinoti daugiau informacijos apie pažeidimo buvimą ar nebuvimą nepavyko.
Aplinkosaugininkai pranešimo negavo
Problema, kad šiuo atveju žmogus nepranešė apie tai atsakingoms institucijoms, kurios tokius atvejus tiria. Gyventojai, įtardami, kad vyksta aplinkosauginis pažeidimas turėtų skambinti Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112 arba į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo skyrių telefono numeriu (8 5) 273 2995.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai pabrėžia, kad gavus pranešimą apie, pavyzdžiui, konkrečiame sklype deginamas atliekas, jis yra registruojamas ir vertinamas. Pranešimų priėmimo skyriuje budintis darbuotojas turi teisę priimti sprendimą nereaguoti į pranešimą, tirti jį darbo metu, jeigu pranešimas gautas nedarbo laiku, perduoti jį atitinkamai inspekcijai tyrimui arba nedelsiant reaguoti į pranešimą ir išsiųsti į įvykio vietą pareigūnus, tiek darbo, tiek nedarbo metu.
Skubaus reagavimo pranešimų atvejai nurodyti ČIA.
„Taigi, gavę pranešimą apie konkrečiame sklype deginamas statybines ir buitines atliekas, pareigūnai vyksta į nurodytą vietą ir atlieka patikrinimą. Jei yra užfiksuojamas atliekų deginimo faktas, taikomos poveikio priemonės. Atsakomybę už teršalų išmetimą į aplinkos orą numato 242 Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) straipsnis“, – rašoma Aplinkos apsaugos departamento komentare.
Bauda už nusižengimus (priklausomai nuo oro taršos nusižengimo sunkumo ir pobūdžio) fiziniam asmeniui gali siekti ir 580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 1450 eurų.
Taip pat, kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamentas, piliečiai aktyviai praneša apie atliekų deginimą. Šio pobūdžio pranešimų (apie galimai deginamas atliekas ir namuose, ir lauke) 2018 m. gauta 1 348, 2017 m. – 1 177, 2016 m. – 919, 2015 m. – 753 pranešimai. 2017 m. pranešimų dėl atliekų deginimo gauta net 79 proc. daugiau nei 2015 metais.
Apie atliekų deginimą Vilniaus regione Aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. gavo 612 pranešimus, 2017 m. – 497, o 2016 m. – 418.
„Tikslaus skaičiaus, kiek iš jų pasitvirtino, įvardinti negalime, bet pateikiame statistiką, kiek kartų 2018 m. AAD būdraujantys pareigūnai ne darbo metu buvo siusti į patikrinimus dėl atliekų deginimo: 2018 m. Pranešimų priėmimo skyrius (PPS) AAD pareigūnus ne darbo metu dėl atliekų deginimo siuntė 201 kartą, pranešimai pasitvirtino 91 kartą. Vilniaus regione PPS 2018 m. dėl atliekų deginimo AAD pareigūnus ne darbo valandomis metu siuntė 74 kartus, pranešimai pasitvirtino 31 kartą“, – informuojama Aplinkos apsaugos departamento atsakyme.
Teršalai patenka į aplinką
Paprašytas pakomentuoti GRYNAS.lt redakcijos gautą pranešimą apie deginamas statybines atliekas, VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjas Saulius Vasarevičius akcentuoja, kad ne specialiuose įrenginiuose, atvira liepsna deginamos statybinės atliekos ypač teršia aplinką.
Mokslininkas sako, kad statybinėse medžiagose dažnai naudojami pavojingi cheminiai junginiai (lakai, dažai, klijai ir kt.), todėl dalis statybinių medžiagų atliekų privalo būti deginamos tik pavojingų medžiagų deginimo įrenginiuose. Pastarieji turi atitikti tam tikrus aplinkosauginius pavojingų atliekų deginimo reikalavimus, kurie yra kur kas griežtesni nei nepavojingų atliekų deginimo įrenginiams. Jeigu statybinės atliekos deginamos ne tam skirtuose įrenginiuose, S. Vasarevičius pažymi, kad visi degimo metu išsiskiriantys junginiai patenka tiesiai į atmosferą.
„Reiškia, kai nėra jokių valymo įrenginių, visi degimo metu išsiskyrę junginiai patenka į atmosferą. Jeigu deginimas vyksta žemai, pavyzdžiui, ant žemės atvira liepsna, teršalai pasklinda nedidelėje teritorijoje ir jų koncentracija labai didelė bei poveikis ženklus“, – aiškina pašnekovas.
Mokslininkas pažymi, kad deginant statybines atliekas į aplinką išsiskiria junginiai, kurie pavojingi žmgui, gali sukelti vėžinius, širdies ir kvėpavimo takų susirgimus.
„Kokiu spinduliu išsisklaidys teršalai, priklauso nuo vėjo stiprumo ir krypties, slėgio, drėgmės. Tačiau degimo metu išsiskyrę junginiai aukštai nepakils, todėl jų koncentracija bus didelė. Tie žmonės, kurie gyvena visai šalia tokio laužo, gali šiuos teršalus įkvėpti. Jie palaipsniui kaupiasi žmogaus organizme ir rizika susirgti tam tikromis ligomis auga“, – paaiškina VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius.
Mokslininkas tęsia, kad jei šalia atvira liepsna deginamų atliekų gyventojai turi daržus, augina vaismedžius, degimo metu išsiskyrę pavojingi cheminiai junginiai nusėda būtent ant jų ir ant dirvožemio.
„Jeigu žmonės šalia turi daržus, vaismedžius, tie teršalai nusėda ant dirvos paviršiaus, su lietaus vandeniu teršalai patenka į požeminius, paviršinius vandenis. O daržovės ar augalai per šaknis tuos teršalus įsiurbia į lapines augalo dalis ar šakniavaisį. Aišku, taip pat iš oro nusėda ant obuolių, vaisių ir kitų objektų, esančių netoli nuo deginimo vietos“, – pabrėžia S. Vasarevičius.
VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius tikina, kad statybinių medžiagų deginimo metu į aplinką patenka ypač pavojingos medžiagos, todėl jokiu būdu negalima to daryti ne specialiuose atliekų deginimo įrenginiuose.
