Šiųmetę grybų sezono pradžią grybautojai, turbūt, prisimena su siaubu: pavasarį prasidėjusios ir praktiškai puse vasaros trukusios sausros, karštis lėmė tai, kad grybų miškuose buvo kur kas mažiau nei pernai. Kaip GRYNAS.lt rugpjūčio pabaigoje yra sakiusi mikologė Jurga Motiejūnaitė, ne koks sezonas numatomas ir baravykų mėgėjams. Be to, anot mikologės, prastą šių grybų derlių šiemet lemia ne tik drėgmės trūkumas, bet ir tai, kad pernai jų būta ypač daug: „Baravykams dar trūksta drėgmės, be to, jiems reikia pailsėti. Pernai jų buvo labai daug, tai šiemet, matyt, turėsime mažiau. Kaip obelys, taip ir grybai pramečiuoja. Nes išauginti vaisiakūnius grybienai yra didelis energijos netekimas, kasmet auginti didelius derlius nepajėgtų.“
Grybų dar yra
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius sako, kad šiųmetės oro sąlygos turėjo įtakos ir dabartiniam grybų kiekiui miškuose, o dabar vyraujantys orai dar labiau lemia grybų derlių. Taip pat jis priduria, kad nereikia pamiršti natūralių gamtos dėsnių, apie kuriuos kalbėjo ir J. Motiejūnaitė.
„Vasara ir rudens pradžia, tiksliau, tuo metu buvusios orų sąlygos, tam tikra dalimi nulėmė dabartinę grybų kiekio situaciją miškuose, tačiau labiausiai ją lemia šiuo metu esančios sąlygos. Konkrečių dabar derančių rūšių derėjimui turėjo įtakos tiek oro sąlygos, tiek šių rūšių derėjimo ypatumai praėjusiais ar dar ankstesniais metais, su jomis susijusių medžių derėjimas ir jų būklė praėjusiais ir šiais metais. Tai yra absoliučiai viską „suversti“ vien tik netinkamiems orams negalima“, – komentuoja mikologas.
J. Kasparavičius tęsia, kad šiandien Lietuvos miškuose galima aptikti nemažai rudenį derančių grybų: baravykus, voveraites, įvairius raudonviršius, įvairius piengrybius, ūmėdes, baltikus, kuriems priklauso ir žaliuokės, kazlėkus, guotes, gudukus, žvynabudes ir kitus.
„Tik nereikia turėti iliuzijų, kad yra miškų, kuriuose dera visi minėti grybai vienu metu ir dar gausiai. Dažniausiai nelabai gausiai ar net labai negausiai dera tik keleto rūšių grybai“, – pabrėžia specialistas.
Grybų galima rasti įvairių tipų miškuose
Gamtos tyrimų centro mokslininkas aiškina, kad visiškos grybų derėjimo priklausomybės nuo aplinkos sąlygų nėra, todėl net ir esant idealiam orui grybams derėti, jų miškuose gali būti vos keletas. Šiuo metu grybauti galima įvairių tipų miškuose: spygliuočių, mišriuose, lapuočių.
„Bent jau kol kas miško tipas turi mažesnės įtakos nei gamtinės sąlygos. Dažniausiai dabar grybai augs tik kai kuriose miško vietose, kuriose, esant dabartiniams orams, susidaro palankiausios sąlygos konkretiems grybams derėti. Praktiškai valgomų grybų galima rasti visuose šalies regionuose, gal ir ne taip gausiai, kaip kai kuriais kitais metais tokiu pačiu metu, tačiau, yra vietovių ir miškų, kuriuose grybų beveik ar visai nėra dėl įvairių priežasčių“, – tikina mikologas J. Kasparavičius.
Kuriuose Lietuvos regionuose šiemet grybų yra mažai, GRYNAS.lt jau rašė. Daugiausiai skundų dėl grybų trūkumo turėjo Dzūkijos gyventojai.
Su šalnomis grybų derlius nesibaigia
Šiuo metu naktimis žemę jau puošia šalnos. Tačiau, anot mikologo J. Kasparavičiaus, grybų derėjimui jos didelės įtakos neturi.
Specialistas aiškina, kad kai kurių rūšių grybams dar prieš šalnas atvėsę orai ir ypač po šalnų jau sudaro nepalankias sąlygas augti ir derėti. Tačiau yra tokių grybų, kurių vaisiakūnius šalnos pažeidžia, bet jos nesutrukdo dygti ir augti naujiems vaisiakūniams. Vis dėlto, anot J. Kasparavičiaus, mūsų miškuose yra ir grybų, kuriems nebaisios jokios šalnos.
„Nebent šalna būtų labai stipri, temperatūra nukristų (nors ir trumpam) stipriai žemiau nulio, tuomet ir jų kai kurie vaisiakūniai gali būti pažeidžiami. Bet po šalnos vis tiek dygs ir augs nauji“, – priduria mokslininkas.
Tačiau kai kurie gyventojai, net ir žinodami, kad miškuose dar yra grybų, vengia eiti juos rinkti, nes bijo apsinuodyti pašalusiais grybais. Mikologas J. Kasparavičius sako, kad svarbiausia, jog grybai būtų sveiki, nepažeisti.
„Tie valgomų rūšių grybai, kurie šiuo metu dar auga miškuose, nėra kenksmingi. Tačiau galioja bendra taisyklė, kad papuvusių, ištežusių, apdžiūvusių ar apipelijusių grybų rinkti nereikia. Tai yra renkant reikia atsižvelgti į kiekvieno konkretaus grybo būklę. Gal kažkuriuos grybus šalnos ir pažeidė, o kitų gal ir nepažeidė, bet jie, pavyzdžiui, yra labai sukirmiję. Jeigu grybai sveiki, tai rinkti galima ir po šalnų“, – pataria pašnekovas.
Tie grybai, kurių vaisiakūniai, esant neigiamai oro temperatūrai, yra pažeisti, gali būti pavojingi žmogui. J. Kasparavičius pažymi, kad tokių grybų valgyti nerekomenduojama: „Šalnų pažeistų ar nušalusių grybų nerekomenduojama valgyti todėl, kad pažeisti vaisiakūniai, tiksliau, juos sudarantys baltymai ir kitos organinės medžiagos pradeda irti, o jų irimo produktai, tai yra medžiagos, susidarančios jiems yrant yra nuodingos ir tokiais net ir tiesiai iš miško parsineštais ir tinkamai paruoštais grybais galima apsinuodyti.“
Grybų gali būti iki gūdžios žiemos
GRYNAS.lt žurnalistai pasiteiravo mikologo, kiek dar šiemet galėsime džiaugtis grybais miškuose. J. Kasparavičius juokauja, kad daliai gyventojų grybavimo sezonas gali tęstis ir iki gūdžios žiemos.
„Yra du grybavimo būdai pagal tai kuriuo tikslu grybaujame ir, atitinkamai, du grybavimo sezonai. Jeigu kalbėsime apie taip vadinamą ekonominį grybavimą, kai grybai renkami tam, kad priduoti į supirkimo punktus, tai kada sezoną pradėti ir užbaigti nusprendžia grybus superkantys verslininkai. Datos gali ir priklauso nuo konkrečių metų sąlygų bei grybų kiekio. O grybavimo sau sezonas vieniems baigiasi atšalus orams ir stipriai sumažėjus valgomų grybų, o daliai fanatiškų grybautojų jis baigiasi tik su pastoviais šalčiais ar sniego danga“, – sako mikologas.
GRYNAS.lt primena, kad grybauti reikia atsakingai. Dar prieš keletą metų Lietuvoje galiojo taisyklė, kad rinkti galima tik tam tikro dydžio grybus. Dabar nei grybų dydis, nei kiekis nėra ribojami, tačiau negalima rinkti grybų, kurie įtraukti į saugomų rūšių sąrašą. Ten jų yra apie 100 rūšių. Taip pat reikėtų atidžiai grybauti, kad į pintinę nepatektų nuodingi grybai.
Be to, prieš ruošiantis į mišką, reikia pasidomėti, ar jame galima grybauti. Galima uogauti ir grybauti visur, išskyrus ten, kur draudžiamas miško lankymas, paprastai – rezervatuose (vietos gyventojų uogavimo ir grybavimo gamtiniuose rezervatuose tvarką nustato gamtinių rezervatų nuostatai, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančių rezervatų – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatai, juos rasti galima internetinėse parkų direkcijų svetainėse). Lankymaisi miške ribojamas ir ornitologiniuose draustiniuose (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.). Taip pat gali būti, kad savivaldybės pačios dėl tam tikrų priežasčių riboja lankymąsi valstybiniuose miškuose. Tokiais atvejais apie tai turėtų būti pranešta šalia miško esančiame informaciniame stende.
