Medžius užpuolė parazitai

Dar liepos mėnesį GRYNAS.lt žurnalistai socialiniuose tinkluose pastebėjo nuotraukas iš Kuršių nerijos, kuriomis dalinosi išsigandę poilsiautojai. Nuotraukose matyti džiūstantys, nykstantys medžiai. Žurnalistai nusprendė patys nuvykti į Kuršių neriją ir pasižiūrėti, ar tai, ką kalba žmonės socialiniuose tinkluose, yra tiesa. Pasirodo, Kuršių nerijos medžius užpuolė parazitai, ir kaip informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Valdas Vaičiūnas, Kretingos regioninio padalinio miškininkai Juodkrantės girininkijoje tokią medžių būklę užfiksavo dar šių metų birželio pradžioje. Pašnekovas pasakoja, kad parazitai, užpuolę Kuršių nerijos medžius, identifikuoti.

„Miškininkai 2018 metų birželio pradžioje užfiksavo besiformuojančius neporinio verpiko ir verpiko vienuolio masinio dauginimosi židinius. Tai vabzdžiai kenkėjai, kurių vikšrai graužia lapus, spyglius, jaunus viršūninius ūglius. Neporinis verpikas dažniausiai pažeidžia įvairius lapuočius, verpikas vienuolis – pušis ir egles. Vabzdžiai dauginasi gegužės-liepos mėnesiais“, – informuoja V. Vaičiūnas.

Specialistas tęsia, kad neporinis verpikas ir verpikas vienuolis – Lietuvos miškuose natūraliai gyvenančios ir įprastos naktinių drugių rūšys. Anot V. Vaičiūno, neturtingose sausose augavietėse, kokia ir yra Kuršių nerijos vietovė, augantiems medžiams šie kenkėjai yra pavojingesni nei kitur, nes pažeisti medžiai apsilpsta ir dėl to vėliau gali žūti. O šiemet dėl sausros šioms drugių rūšims buvo ypač palankios dauginimosi sąlygos.

„Neporinio verpiko ir verpiko vienuolio skaitlingumo padidėjimas miškuose natūraliai svyruoja, kartais pasiekdamas masinio dauginimosi židinių lygį. Šiais metais vyraujantys sausi ir šilti orai yra labai palankūs drugiams daugintis. Be to, šių drugių vikšrai turi nedaug natūralių priešų – iš paukščių jais minta tik varnėnai ir gegutės. Kiti paukščiai jų vengia, mat, verpikų vikšrai apžėlę ilgais nuodingais plaukeliais. Kitas parazitinis vabzdys – plėviasparnis vytis – deda kiaušinėlius į verpikų vikšrus, taip juos naikindamas“, – aiškina miškininkas.

Džiūstantys medžiai Kuršių nerijoje
Foto: Mindaugas Milinis

Susidarius palankioms gamtinėms sąlygoms, šių drugių skaičius gali greitai išaugti, tad, anot V. Vaičiūno, VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistai atidžiai stebi situaciją miškuose: Dažniausiai gamtai pavyksta pačiai sureguliuoti kenkėjų populiaciją, jei to nepakanka, tada tenka įsikišti ir mums, miškininkams.“

Neringoje neporinio verpiko populiacija ženkliai buvo padidėjusi prieš 10 metų. 2008 – aisiais abiejų kenkėjų rūšių vikšrai medžiams pakenkė apie 60 ha plote. Kovojant su kenkėjais buvo iškabintos specialias gaudykles, kurios skleisdamos verpikų patelėms būdingo feromono kvapą privilioja ir gaudo šių drugių patinus.

Apėmė apie 190 hektarų plotą

Apie Kuršių nerijoje pastebėtus kenkėjų židinius Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkai informavo Valstybinę miškų tarnybą. Kaip informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei V. Vaičiūnas, pastaroji, įvertinusi situaciją, nustatė, kad Neringoje birželio pradžioje kenkėjai išplito beveik 30 ha plote ir pažeidė beveik pusę pušų ir beržų medžių, vidutinis lajos pažeidimo laipsnis buvo 40 proc.

„Per vasarą kenkėjų židinys toliau plėtėsi ir rugpjūčio pradžioje pasiekė apie 190 hektarų plotą: jame pažeista apie 80 proc. visų medžių, o jų lajų pažeidimo laipsnis – 60 proc. Šiuo metu kenkėjų vystymasis yra natūraliai sustojęs ir daugiau žalos miškui nebedaroma“, – tvirtina V. Vaičiūnas.

Ruošiasi naikinti

Kaip informuoja VĮ Valstybinė miškų urėdija, šiuo metu Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai atlieka detalią kenkėjų apskaitą ir vertina abiejų verpikų populiacijų gausą, gyvybingumą, apsikrėtimą parazitais.

„Remiantis gautais duomenimis, bus sudaryta prognozė kitiems metams – nustatomos galimo pažeidimo ribos ir prognozuojamas nugraužimo laipsnis. Spalio mėnesį Valstybinės miškų tarnybos specialistai priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų ir priemonių prieš kenkėjus taikymo kitais metais. Tikėtina, kad tose vietose, kuriose bus prognozuojamas didesnis negu 30 proc. lapų nugraužimas, bus projektuojamos kenkėjų naikinamosios priemonės – greičiausiai, purškimas biologiniu, jokiu būdu ne cheminiu, preparatu“, – vardija V. Vaičiūnas.

Kadangi parazitai naikina medžius Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kuri turi apsaugos statusą, priimant sprendimą dėl biologinio preparato taikymo būtina atsižvelgti į Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijos jautrumą, purškimo laikas turėtų būti parenkamas taip, kad būtų kuo mažesnis poveikis netiksliniams organizmams.

Miškai Kuršių nerijoje
Foto: Mindaugas Milinis

Medžiai atsigaus natūraliai

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas GRYNAS.lt patvirtina, kad Kuršių nerijoje yra sekamas lajų kenkėjų vystymasis ir jų gausos pokyčiai. Anot pašnekovo, bus ir toliau vykdomi stebėjimai ir kenkėjų apskaitos.

„Kenkėjų židiniuose šiais metais dar bus vykdomos detalios apskaitos. Pagal jų rezultatus bus sprendžiama kokias reikės vykdyti priemones kenkėjų plitimo mažinimui 2019 metais. Tos apskaitos ir stebėjimai pušynų lajų nugraužimo židiniuose bus tęsiami keletą metų, kol židiniai visai užges“, – pabrėžia V. Vasiliauskas.

Specialistas tęsia, kad mūsų krašto natūraliai augantys medžiai yra prisitaikę prie spyglių ir lapų dalinio netekimo dėl vabzdžių pakenkimų, ligų pažeidimo, gamtinių veiksnių, pvz., šalnų ar krušos. Anot V. Vasiliausko, medžiai dar to paties vegetacinio periodo metu
dažniausiai pilnai ar dalinai ataugina prarastus spyglius ir lapus. Todėl pušims vienkartinis dalies spyglių netekimas nekelia labai didelės grėsmės.

„Dalies spyglių netekę pušys šiais metais išaugins plonesnes medienos rieves, gali sukaupti mažiau maistinių medžiagų kitų metų vegetacijai, todėl kitais metais gali išauginti trumpesnius ūglius su mažesniais spygliais. Šių metų sausringi ir kaitrūs orai gali trukdyti pušims šiais metais atstatyti spyglių netekimą lajose, todėl išretėję lajos gali išlikti iki kitų metų pavasario“, – informuoja Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas V. Vasiliauskas.

Pasak specialistų, svarbiausia sustabdyti parazitų plitimą, nes tai padarius, medžiai, laikui bėgant, atsigaus patys.