Dar būtinai įkvėpkime ir pasimėgaukime augalų aromatais. Apie 15 procentų augalų gamina eterinius aliejus ir juos kaupia skirtinguose savo organuose. Pavyzdžiui: visžalis kiparisas (lot. Cupressus sempervirens) - žvyneliuose, cinamonas (lot. Cinnamomum sp.) - žievėje, apelsininis citrinmedis (lot. Citrus sinesis) - vaisiaus odelėje, o tikroji levanda (lot. Lavandula angustifolia), malonioji pelargonija (lot. Pelargonium graveolens) - visuose savo organuose.
Pasirodo, uoslė yra seniausia emocinio gyvenimo užuomazga. Pirmykščiame tankiame miške gyvūnai partnerius susirasdavo ir priešus atpažindavo tik pagal kvapus. Dabar retai į juos kreipiame dėmesį. Tik kartais pasipurškiame kvepalais arba žiupsnelį pipirų įberiame į sriubą. Be reikalo.
Kvapas perduoda daugybę pavienių ir kompleksinių žinučių, kurios turi daug didesnę įtaką žmogaus elgsenai ir gyvenimui nei mes esam linkę pripažinti.
Įkvėpus aromato, milijonai nosies vidų išklojusių neuronų aptinka kvapų molekules ir pasiunčia signalą į hipokampą, migdolinį kūną bei kitas smegenų limbinės skilties dalis, kurios reguliuoja visas gyvybines funkcijas: širdies ritmą, kraujo spaudimą, kvėpavimą, atmintį, streso lygį, hormonų balansą. Uoslė yra vienintelis iš visų fizinių pojūčių, tiesiogiai susijęs su emocijų valdymo centru.
Kvapnius augalus žmonės tikslingai naudoja jau daugiau kaip 5 tūkstančius metų. Medicinos tėvas Hipokratas tikėjo, kad „kvepianti vonia ir kvapnus masažas kasdien yra kelias į gerą sveikatą“.
Europiečiai XI–XIII amžiuje plačiai naudojo levandas, rozmarinus, čiobrelius ir kitus Viduržemio jūros pakrančių žalumynus. Žmonių susibūrimų vietose buvo priimta su savimi nešiotis kvapnių augalų ryšulėlius, kad apsisaugoti nuo infekcinių ligų, ypač maro.
Viduramžiais augalų kvapų prisotintose patalpose gydė peršalimo ligas, reumatą, kokliušą.
Pastebėta, kad levandų laukuose, Graso parfumerijos fabrike dirbę žmonės nesirgo maru ir tuberkulioze.
XIX amžiuje pradėjus intensyviai gaminti sintetinius vaistus, eteriniai aliejai buvo nuvertinti, pavadinti pirmykščių tautų „magija“.
1928 metais prancūzų chemikas R. M. Gattefosse atsitiktinai levandų eteriniu aliejumi per trumpą laiką išgydė nudegintą ranką. Tai privertė vėl atsigręžti į augalų išskiriamų eterinių aliejų galią.
Dabar mokslininkai yra ištyrę daug kvapnių augalų. Jie patvirtino tai, ką žinojo mūsų močiutės ir įrodė, kad augalų eteriniai aliejai lemia patogeninių bakterijų, virusų ir grybų plitimą juos sunaikindami arba neleisdami daugintis, veikia kaip antioksidantai, stiprina imuninę sistemą. Tokiomis galiomis pasižymi tik augalų išskiriami natūralūs eteriniai aliejai, o sintetiniai šio poveikio neturi, jų neatpažįsta žmogaus organizmas.
Dabar didžiąją paros dalį (daugiau kaip 90 proc.) praleidžiame uždarose patalpose, todėl labai svarbu, kad jose būtų sveika aplinka. Kaip jau įsitikinome, augalai gali padėti tai pasiekti. Tik reikia parinkti tinkamus - pritaikyti juos prie ten esančių sąlygų ir priderinti prie interjero.
Šiltuose kambariuose (žiemą juose bus 16 – 22 °C temperatūra) pasistačius tikrąjį kardamoną (lot. Elettaria cardamomum), bus lengviau koncentruoti savo mintis, pagerės atmintis, apsisaugosime nuo depresijos.
Rutulinis eukaliptas (lot. Eukalyptus globulus) ypač saugos nuo patogeninių mikroorganizmų ir virusų, šalins nuovargį.
Maloniosios pelargonijos (lot. Pelargonium graveolens) eteriniai aliejai taip pat gins nuo mikrobų užkrato, nuotaikos svyravimų, įtampos ir depresijos.
Prieskoninis krūmas kilnusis lauramedis (lot. Laurus nobilis), tikroji mirta (lot. Myrtus communis), pasižymintys priešuždegiminėmis, skausmą mažinančiomis, dezodoruojančiomis, tonizuojančiomis savybėmis gerai jausis tik vėsiuose kambariuose, kur žiemą bus 3 – 12 °C šilumos. Mums šių augalų kaip ir kvapnių citrinmedžių nesiseka išlaikyti savo būstuose, nes juose per šilta. Tai įrodo, kad mes turime taikytis prie augalų, o ne jie prie mūsų.
Bet kam sunku rūpintis augalais arba dažnai būna išvykę, į kambarius gali atsinešti kvapųjį mairūną (lot. Origanum majorana), baziliką (lot. Ocimum sp.) mėtas (lot. Mentha spp.), levandas (lot. Lavandula spp.) ir kitus prieskoninius augalus, kurie uždarose patalpose nemėgsta ilgai gyventi. Šie augalai laikomi tol, kol yra puošnūs, o paskui keičiami kitais.
Suprantame, kad augalai nėra ta stebuklinga piliulė, kurią nurijus visos nelaimės pasibaigia. Kai susirgę gripu į kambarį atsinešime mirtą, ryte neatsikelsime sveiki. Norėdami poveikio, su augalais gyventi turime nuolatos. Jų turi augti lauke, gyvenamajame kambaryje ir ypač darbo erdvėse. Dabar psichologai sako, kad konkurencinėje kovoje laimės tie darbdaviai, kurie rūpinsis savo darbuotojų gerove. Augalai yra viena tai užtikrinančių priemonių. Puošdami ir sveikatindami aplinką, jie mažina žmonių sergamumą ir didina darbo našumą. O žmonės šalia augalų yra laimingesni, nes jaučiasi saugesni.
Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijoje (Studentų g. 39, Vilnius) iki birželio 29 dienos galima susipažinti su jau paminėtais ir kitais kvapniais augalais, išmėginti jų aromatus, sužinoti auginimo kambariuose subtilybes. Daugiau informacijos rasite ČIA.