Savo ruožtu iniciatyvos imasi Aplinkos ministerija. Įvertinusi nuolat augančią transporto sektoriaus taršą ir blogėjančią aplinkos padėtį dėl automobilių išmetamo anglies dioksido kiekio, ji planuoja skelbti viešas konsultacijas ir ieškoti konkrečių sprendimų, tardamasi su visuomene. Vienas iš pagrindinių tikslų – skatinti įsigyti efektyvesnius, t. y. mažiau taršius, automobilius.
„Šiandien esame vadinami Europos automobilių parko sanitarais – superkame bene daugiausiai naudotų europiečių automobilių. Lietuvos automobilių parkas vienas seniausių Europoje – vidurkis 15 metų. Akivaizdu, kad mūsų šalies transporto sektorius turi keistis, nes tokia padėtis kasdien atsiliepia žmonių sveikatai, oro kokybei ir gresia ekonominėmis sankcijomis, jei nevykdysime savo įsipareigojimų dėl klimato kaitos“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Pasak jo, automobilių atsisakyti tikrai nėra būtina, tačiau juos turėtume rinktis, įvertinę efektyvumo svarbą.
„Mūsų prielankumas daugialitražiams automobiliams (vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje kuro vartoja beveik dvigubai daugiau nei galėtų pagal rinkoje prieinamas technologijas) be reikalo tik tuština pinigines ir prisideda prie klimato kaitos. Daugelį problemų galime išspręsti, sąmoningai rinkdamiesi efektyvesnius automobilius, t. y. mažiau teršiančius aplinką. Mums svarbu pažadinti taip reikalingą visuotinį lietuvių sąmoningumą. Norime įtraukti visuomenę kartu spręsti aplinkos taršos problemą“, – pabrėžia ministras.
Ne visi naudoti automobiliai yra taršūs
Visuomenėje gajus mitas, kad kuo senesnis automobilis, tuo jis taršesnis. Pavyzdžiui, net ir dvidešimt metų skaičiuojančių „Volkswagen Golf“ modelių išmetimai niekada nesiekė 200 gramų anglies dioksido vienam kilometrui. Kita vertus, perkamiausių naudotų automobilių dešimtuke esantys „Mercedez-Benz“ E klasės automobiliai – net ir naujausi modeliai – pagal taršumą gerokai lenkia dvidešimtmetį „golfą“. („Ne tam jie gaminami...“ – matyt replikuotų su šypsena ne vienas iš mūsų.)
O štai daugelio pamėgto „liaudies“ automobilo „Volkswagen Passat“ benzininis modelis savo taršumu svyruoja nuo dvidešimtmečio 2,3 litro benzininio 110 kW automobilio, teršiančio 230 gramų anglies dioksido vienam kilometrui, iki du kartus mažiau anglies dvideginio (114 g gramų anglies dioksido vienam kilometrui) išmetančio 2010-ųjų varianto – 1,6 litro dyzelininio 77 kW variklio.
Išvada paprasta: automobilio taršumas, pirmiausia, priklauso nuo jo techninių parametrų: variklio tūrio, galingumo, automobilio masės, jo dydžio, taip pat nuo gamintojo technologinių sprendimų efektyvumui pasiekti. Amžius, žinoma, svarbu, tačiau jis tikrai ne vienintelis kriterijus.
„Perkant net ir panaudotą automobilį galima pasirinkti labai skirtingų taršos lygių variantus, kurių kaina nebūtinai skiriasi. Mes norėtume, kad žmonės rinkdamiesi automobilius, vertintų jų efektyvumą, poveikį aplinkai – nes tai prisideda prie klimato kaitos ir lemia, kiek švarus aplinkos oras, kuriuo mes visi kvėpuojame, jau nekalbant apie patiriamas finansines kuro sąnaudas. Šiai dienai paskaičiuota, kad vidutinis automobilis Lietuvoje išmeta 190 gramų anglies dioksido nuvažiuotam kilometrui. Norėtųsi mažesnių taršos rodiklių“, – teigia aplinkos ministro patarėja klimato kaitai Gintarė Krušnienė.
Dyzelinių mįslė: anglies dioksido mažiau, taršos daugiau
Dar vienas minėtinas mitas, kad dyzeliniai automobiliai teršia mažiau. Neva dyzelinio kuro vienam kilometrui nuvažiuoti reikia mažiau, tad ir anglies dioksido automobiliai išmeta mažiau. Matematika iš pirmo žvilgsnio paprasta, tačiau klaidinga.
Tyrimai rodo, kad vairuojant dyzelinius automobilius, be anglies dioksido kiekio, į aplinką išmetama šešis kartus daugiau kietųjų dalelių, todėl oro taršos veiksnys didesnis. Būtent dėl to tokie miestai, kaip Oslas, Madridas, Paryžius, skelbia terminus, kada eismas dyzeliniais automobiliais juose bus smarkiai apribotas arba apskritai uždraustas.
Aplinkos tarša – prastėjančios visuomenės sveikatos priežastis
„Visuomenės sveikatos požiūriu automobilis nėra tik asmeninis pasirinkimas. Tuo, kas patenka į aplinką pro išmetamąjį vamzdį, kvėpuojame mes visi“, – sako Vilniaus Centro poliklinikos Darbo medicinos klinikos vedėja gydytoja Aldona Jankavičienė, pažymėdama, kad didesnė tarša lemia didesnį visuomenės sergamumą ir vis didesnės išlaidas sveikatos priežiūrai – tiek valstybės mastu, tiek asmeniškai kiekvienam iš mūsų.
Gydytoja vardija transporto taršos padarinius žmonėms: daugiau kvėpavimo takų ir širdies kraujagyslių susirgimų, imuninių ir nervų ligų, trumpesnė žmonių gyvenimo trukmė ar net priešlaikinės mirtys. Pasak jos, baugina tai, kad aplinkos užterštumo padariniai paliečia ir jaunąją kartą.
„Didesnis aplinkos užterštumas yra vienas iš veiksnių, kodėl vaikai, ypač gyvenantys mieste, dažniau serga kvėpavimo takų ligomis ir kenčia nuo alergijų. Be to, pastebėta, kad vaikai, kvėpuojantys užterštu oru, yra jautresni, prasčiau miega, krenta jų darbingumas, jiems sunkiau sutelkti dėmesį. Tai gali rimtai atsiliepti vaikų vystymuisi ir mokymuisi. O žvelgiant į perspektyvas, turime susimąstyti – kokią ateities kartą mes užauginsime“, – pabrėžia A. Jankavičienė.
Dar vienas svarbus aspektas, kurį pamini gydytoja, – išmetamųjų transporto dujų poveikis ekosistemai ir skaudūs šiltnamio efekto padariniai, didėjant ozono skylei ir į aplinką patenkant vis daugiau žmogaus sveikatai kenksmingų ultravioletinių spindulių.
A. Jankavičienė įspėja ir apie įrodytą dyzelinių variklių išmetamųjų dujų poveikį: „Kvėpavimas dyzelinių automobilių užterštu oru gali lemti onkologinius susirgimus. Ypač kvėpavimo takų ir, kaip beskambėtų keistai, šlapimo pūslės. Tokio poveikio dėl benzininių variklių automobilių įrodyta nėra“, – sako ji.
Gydytoja įsitikinusi, kad sveikatingumas, sportas, vanduo, tinkama mityba – visa tai yra gerai, bet turime pasirūpinti ir aplinka, kurioje gyvename.
„Kvėpuoji, vadinasi esi. Kuo kvėpuoji – toks būsi. Sakoma, grynas oras – pirmasis vaistas. Norėčiau, kad dėl švaraus oro visuomenė būtų suinteresuota tiek pat, kiek dėl ekoproduktų, kad švaresnis oras taptų ne tik visuotine „mada“, bet ir gyvenimo būdu, visuotine profilaktika, – sako A. Jankavičienė.
„Skūpi“ moka ketvirtadalį milijardo
Kokia Lietuvos realybė? Šiandien vis dar tenka konstatuoti, kad senas ir taršus Lietuvos automobilių parkas virsta atgyvenusių transporto priemonių, importuotų iš Europos Sąjungos šalių, kapinynu. Kaip minėta pirmiau, lengvųjų automobilių Lietuvoje amžiaus vidurkis – daugiau nei 15 metų. O daugiau nei pusė mūsų šalyje pernai įsigytų automobilių buvo senesni nei 10 metų.
„Stebint automobilių ūkio tendencijas Lietuvoje, kyla klausimas, ar tikrai rinkdamiesi automobilį paskaičiuojame visas su jo naudojimu susijusias išlaidas. Mėgstame didesnės kubatūros variklius, prabangesnius prekės ženklus, o norimą kainą pasiekiame, aukodami transporto priemonės amžių. Taršesni automobiliai reiškia neefektyviai išleidžiamus šeimos finansus, nes kiekvienam kilometrui perkame daugiau kuro, nei galėtume. Seno automobilio priežiūrai ir remontui taip pat tenka išleisti reikšmingą kiekį šeimos pajamų, kuriuos namų ūkis galėtų išleisti kitoms būtinosioms reikmėms ar tiesiog pramogoms kartu“, – sako G. Krušnienė.
Kontroliuoti transporto keliamą taršą tampa ypač aktualu, turint galvoje, kad Lietuva turi rimtų įsipareigojimų Europos Sąjungai sumažinti transporto poveikį klimato kaitai. Jei per artimiausią dešimtmetį Lietuva nieko nedarys dėl klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, tai gali pareikalauti apie ketvirtadalį milijardo (250 mln.) eurų iš valstybės biudžeto.
Galimybės ir alternatyvos mažinti taršą
Akivaizdu, kad kur kas naudingiau šaliai būtų persėsti į efektyvesnius, mažiau taršius automobilius. Tačiau yra ir kitų galimybių mažinti taršą ir jos žalą aplinkai bei visuomenės sveikatai.
Pavyzdžiui, pasirenkant švaresnius degalus, į aplinką išmetama mažiau kenksmingų medžiagų. Elektra varomi automobiliai pamažu pinga ir tikimasi, kad kelerių metų bėgyje užims reikšmingą dalį nuo naujų automobilių pardavimų. Elektromobilių populiarėjimas labai efektyviai spręstų oro taršos problemą miestuose, o jei elektros energija būtų pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių – tai būtų viena efektyviausių priemonių mažinti poveikį klimato kaitai. Jei tokius automobilius įsigytų daugiau žmonių, indėlis į švaresnę aplinką būtų labai didelis.
Dar viena alternatyva yra dviračiai ir viešasis transportas. Aišku, tam reikia gerai išvystytos infrastruktūros, kad žmonės mieliau rinktųsi kelionę minėtomis transporto priemonėmis nei sėstų už automobilio vairo.
O kur dar nepaminėtos galimos automobilių dalinimosi paslaugos, pavėžėjimo iniciatyvos, išankstinis kelionių planavimas – visa tai skatina nenaudoti asmeninio automobilio ir tuo pačiu atsakingai prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Kitų Europos Sąjungos šalių sprendimai
Kitos Europos Sąjungos šalys transporto sektoriaus keliamos taršos problemą sprendžia įvairiai, vieningos praktikos nėra. Visgi dauguma Europos Sąjungos šalių turi su automobilių tarša siejamą mokestį. Jis mokamas kasmet arba įsigyjant automobilį. Beje, dažniausiai mokestis taikomas ne visiems, o automobiliams, taršesniems nei nustatyta taršos riba. Taip veiksmingai skatinamas automobilių parko atsinaujinimas. Paprastai automobiliai apmokestinami pagal kilometrui tenkantį išmetamų anglies dioksido kiekį, nurodomą automobilio techniniuose dokumentuose. Kai kuriose šalyse mokestis skaičiuojamas pagal automobilio masę, variklio tūrį ar jo galią. Galima ir šių elementų kombinacija. Taip pat taikomos nemokestinės priemonės taršai mažinti: suteikiama parama įsigyjant mažiau taršų automobilį, lengvatos parkuojantis, pirmenybė eismo juostose ir pan.
