Kokių žuvų gaudyti bus negalima
Išsiruošus į žvejybą, reikia nepamiršti ne tik meškerės, bet ir žvejo mėgėjo taisyklių. Vis dėlto, rečiau žvejojantys gyventojai dažnai susiduria su įvairiais klausimais, pavyzdžiui: kiek ir kokių žvejybos įrankių turėti, kiek ir kokių žuvų galima sugauti. Pastaruoju metu vis aktualesniu klausimu tampa ir laikotarpiai, kada, kokias žuvis galima gaudyti, o kokių ne. DELFI tiesioginėje konferencijoje Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas vardija, kad iki gegužės 15 dienos imtinai draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, iki gegužės 20 dienos – sterkus, tačiau, kadangi šiemet gegužės 20 diena yra sekmadienis, pagal mėgėjų žvejybos taisykles, jei paskutinė draudimo diena yra sekmadienis, tas draudimas sekmadienį nebegalioja.
„Sekmadienį jau galės žvejoti sterkus, taip pat apie Dabintos pusiasalį, 400 metrų atkarpoje, Kauno mariose ir Nemuno deltos regioniniam parke jau galės ne tik žvejoti, bet ir pasiimti karšių. Gegužės 15 dieną prasideda žiobrių žvejybos draudimas, jis tęsis mėnesį, iki birželio 15 dienos. Kalbant apie draudimus jūroje, tai nuo birželio 1 dienos iki liepos 31 dienos draudžiama žvejoti otus“, – aiškina V. Graičiūnas.
Nustatyti ir leidžiami kiekiai
Ruošiantis į žvejybą nereikėtų pamiršti ir leidžiamų pagauti laimikių kiekių. V. Graičiūnas pabrėžia, kad vienų žuvų leistinas pagauti kiekis skaičiuojamas kilogramais, kitų – vienetais.
„Pagal taisykles galima pasiimti ne daugiau kaip vieną šamą, ne mažesnį nei 75 cm, du ūsorius arba salačius, tris lydekas, vėgėles, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, penkias meknes, šapalus. Bet bendras šių žuvų kiekis neturėtų būti didesnis kaip 5 vienetai per vieną žvejybą. Jeigu pagavai tris sterkus, tai turi teisę pagauti tik 2 lydekas. Tų žuvų, kurios taisyklėse nesurašytos vienetais, galima pagauti 5 kg, o Kuršių mariose ir Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje – 7 kg“, – vardija Aplinkos ministerijos atstovas.
Dažnai žvejai mėgėjai abejoja ir dėl leistinų žvejybos įrankių skaičiaus. V. Graičiūnas primena, kad vienu metu žvejoti galima su 4 žvejybos įrankiais, pavyzdžiui, su 2 plūdinėmis meškerėmis, viena dugnine ir dar spiningauti su viena meškere. Jūroje leidžiama žvejoti su 5 žvejybos įrankiais.
„Penkios meškerės leidžiamos jūroje. Vidaus vandenyse, įskaitant ir Kuršių marias, leidžiama 4 žvejybos įrankiai, vėžiaujant – 5 bučiukai arba 5 samteliai. Skaičiuojama labai paprastai, pavyzdžiui, dvi dugninės, viena plūdinė ir spiningas. Jeigu spiningaujate, turite teisę pastatyti tris skritulius, bet ne daugiau, nes skritulys taip pat yra įrankis. Kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų turint omeny visus įrankius, trišakis kabliukas skaičiuojamas kaip vienas. Jūroje – 5 įrankiai ir 15 kabliukų“, – skaičiuoja pašnekovas.
Mažas žuvis reikia paleisti
Žvejojant svarbu nepamiršti, kokio dydžio žuvis galima pasilikti ir kokio – paleisti. V. Graičiūnas pasakoja, kad visas lydekas, sterkus, vėgėles, mažesnes nei 45 cm, reikia paleisti į laisvę. Upėtakius, kiršlius būtina paleisti tada, kai jie mažesni nei 30 cm, lynus – kai mažesni nei 25 cm, karpius, baltuosius amūrus plačiakakčius – kai mažesni nei 40 cm.
„Visas mažesnes žuvis nedelsdami paleiskite į vandens telkinį. Visos žuvys, įdėtos į tinklelį gyvoms žuvims laikyti, priskiriamos laimikiams, todėl, jei jos mažesnės nei leidžiama, bus skaičiuojama žala“, – įspėja Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas.
Taisyklėmis domisi ne visi
Visas mėgėjų žvejybos taisykles galima lengvai rasti internete. Tačiau aplinkosaugininkai vis dar sučiumpa taisyklių nežinančių arba apsimetančių, kad nežino, gyventojų. DELFI tiesioginėje konferencijoje Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas pasakoja, kad, atšilus orams, kone kasdien sulaukia skambučių ar laiškų su klausimais apie mėgėjų žvejybos taisykles. Jis pabrėžia, kad tokia gyventojų iniciatyva pareigūnus džiugina.
„Klausimų sulaukiame ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Aišku, suaktyvėjimas jaučiamas atšilus orams, pavasarėjant. Tai natūralu, nes auga jaunoji karta, ji pradeda aktyviai žvejoti ir tuo domisi. Kai kurie patys analizuoja patvirtintas taisykles, paklausia mūsų, jei kyla neaiškumų. Dažniausiai jie ir nepadaro klaidų, už kurias tenka nemažai sumokėti. Tiems, kurie nenori gaišti laiko ar tiesiog galvoja, kad pavyks išsisukti, tenka susidurti su pareigūnais: būna, tenka mokėti administracines baudas, kai kuriais atvejais netgi praranda visą žvejybinę įrangą“, – sako S. Mikėnas.
Dažniausi pažeidimai
Kalbėdamas apie pažeidėjų pasiteisinimus, aplinkosaugininkas pabrėžia jų polinkį gintis, kad viešojoje erdvėje per mažai informacijos apie mėgėjų žvejybos taisykles.
„Vieni aiškina, kad nežinojo, kiti gindamiesi sako, kad trūksta informacijos, norėjo tik pabandyti. Kai kurie teigia, kad nieko blogo nepadarė, prašo parodyti filmuotą medžiagą. Baudos priklauso nuo pažeidimo sudėties. Jei žvejas žvejoja 2–3 įrankiais, neviršydamas kabliukų skaičiaus, tai administracinė atsakomybė numatyta nuo įspėjimo arba bauda nuo 20 iki 60 Eur už kiekį. Jeigu žvejas mėgėjas, turėdamas visus leidimus, žvejoja su 10 įrankių ar net daugiau, tokiu atveju numatyta administracinė atsakomybė pagal kitą kodekso straipsnio dalį – gresia bauda nuo 120 iki 200 Eur ir privalomas visų įrankių, priemonių, panaudotų žvejojant, konfiskavimas. O jei dar yra sugautų tam tikrų žuvų, pagal svorį ar kiekį reikia atlyginti padarytą žalą žuvų ištekliams“, – atsakomybes vardija aplinkosaugos pareigūnas.
Pašnekovas primena, kad pagrindiniai draudžiamieji žvejų mėgėjų įrankiai yra tinkliniai, duriamieji, užkabinamieji. Draudžiami įvairių rūšių tinklai: statomieji, ežerinės gaudyklės, bučiai, kurių parametrai didesni, nei nustatyta taisyklėse (bučiaus skersmuo turi būti ne didesnis nei 50 cm, o ilgis – ne daugiau nei metras).
„Su tais įrankiais draudžiama būti šalia vandens telkinio arčiau kaip 25 metrai. Tinklinius įrankius apskritai draudžiama laikyti“, – priduria aplinkosaugos pareigūnas.
S. Mikėnas pasakoja, kad jo darbo praktikoje yra buvę atvejų, kai žvejai mėgėjai vandens telkinyje suranda į vieną vietą susibūrusių žuvų ir stengiasi jas užkabinti už bet kurios vietos. Taip jie pažeidžia mėgėjų žvejybos taisykles.
„Tas pats spiningas gali būti panaudotas neleistinai. Pavyzdžiui, kai su didelio svorio blizge, ant kurios yra keli trišakiai kabliukai, tam tikrose žuvų susibūrimo vietose žuvys gaudomos užkabinamuoju būdu. Blizgę su kabliuku traukia per žuvų susibūrimo vietas ir žuvį užkabina už nugaros, peleko, pilvo“, – aiškina aplinkosaugininkas.
S. Mikėno teigimu, per pastaruosius 4–5 metus mėgėjų žvejybos taisyklių sumažėjo. Jis prisimena ir bene didžiausią žalą gamtai per pastaruosius metus, kai pažeidėjui teko sumokėti net kelis tūkstančius eurų.
Nuo vandens telkinio priklauso ir žvejybos leidimas
Vykstant į žvejybą, kiekvienam žvejui svarbu išsirinkti vandens telkinį, kuriame jis žvejos. Priimant šį sprendimą, reikia atkreipti dėmesį, ar tas vandens telkinys išnuomotas. Jeigu taip, žvejoti jame reikia specialaus leidimo.
„Leidimas į neišnuomotą vandens telkinį suteikia teisę žvejoti visuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, o leidimas į išnuomotą – konkrečiame vandens telkinyje. Jų kaina yra tokia pati. Surasti, pasitikrinti vandens telkinį, ar jis išnuomotas, ar ne, nesunku: Aplinkos ministerijos tinklalapyje yra aplinkosaugos leidimų informacinė sistema. Pasirinkę leidimą L9, gaunate teisę žvejoti išnuomotame vandens telkinyje. Reikia nurodyti regioną, tada duodamas vandens telkinių sąrašas. Jeigu tame sąraše jūsų pasirinktas vandens telkinys įrašytas, spaudžiate ant jo, ir leidimas išduodamas. To leidimo net nereikia turėti atsispausdinus, užtenka numerio, tačiau, jei turėsite su savimi, greičiau pareigūnams įrodysite, kad galite žvejoti tame vandens telkinyje“, – žvejybos leidimų skirtumus aiškina V. Graičiūnas.
Pasirinkus vandens telkinį, kuriama ketinama žvejoti, reikia pasidomėti, kokios vandens transporto naudojimo taisyklės ten galioja (jei planuojama naudotis vandens transporto priemone). Anot V. Graičiūno, kiekviename vandens telkinyje gali būti skirtingi draudimai, ribojimai ar leidimai, susiję su vandens transporto priemonėmis, todėl geriausia tai pasitikrinti Vidaus vandenų transporto priemonių taisyklėse, jas galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų registre.
„Visiems rekomenduočiau naudotis Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų registru. <...> Pagrindinė žala vandens telkiniams yra ne žvejai mėgėjai, bet vandens sportas, slidės ir visa kita veikla. Žvejai dažniausiai plaukia lėta eiga. Ir tokių valčių mažo galingumo varikliai nedaro didelės žalos“, – aiškina V. Graičiūnas.
Laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių būtina, norint išsaugoti žuvų išteklius. Visi žvejybos ribojimai yra įteisinti stengiantis išsaugoti įvairių rūšių žuvis (ypač tas, kurias žvejai mėgėjai žvejoja labiausiai), suteikti joms galimybę neršti ir išsaugoti savo populiacijas.
