EK dėl per didelio Lietuvos gyventojų, neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų sistemos, skaičiaus pažeidimo procedūrą pradėjo praėjusių metų vasario 15 dieną.

Pagal Europos Sąjungos (ES) Miestų nuotekų direktyvą, 58 Lietuvos gyvenvietėse ir miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių (aglomeracijose), ne mažiau nei 98 proc. nuotekų turi būti tvarkoma centralizuotose nuotekų tvarkymo sistemose, o likę ne daugiau nei 2 proc. nuotekų - individualiose nuotekų tvarkymo sistemose, kurios turi atitikti reikalavimus.

Pernai vasarį Aplinkos ministerija (AM) turėjo 2015 metų duomenis, pagal juos, centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis buvo surenkamos 72 proc. gyventojų nuotekos. Naujausiais dabar turimais 2016 metų duomenimis, šis rodiklis yra 73,67 proc.

EK fiksuotas pažeidimas - pirmas procedūros etapas, į kurį nesureagavus, EK pareikalautų priimti reikiamus teisės aktus, o dar vilkinant - galėtų taikyti sankcijas.

Lietuva reagavo - AM inicijavo ES direktyvą įgyvendinančias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Tikimasi, kad Seimas naują įstatymą priims pavasario sesijoje, o jis įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Įstatymas įpareigos numatytų gyvenviečių gyventojus per metus prisijungti prie iki jų atvestos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Tačiau bet kuriuo atveju iki šių metų pabaigos Lietuva 2 proc. rodiklio tikrai dar nepasieks, Eltai patvirtino ministerija.

AM Taršos prevencijos departamento specialistė Viktorija Vaškevičienė Eltai sakė, kad šiuo metu vykdomi projektai prisideda prie EK reikalavimų vykdymo, tačiau šiuo metu vertinimas, kokiu procentu, neatliktas.

„Šiuo klausimu yra tiesiogiai bendraujama ir bendradarbiaujama su EK, teikiamos pažangos ataskaitos, planuojamas susitikimas“, - teigė V. Vaškevičienė.

Specialistės teigimu, EK neturėtų nustatyti kokių nors terminų Lietuvai, kol keičiamas įstatymas.

EK atstovybės Lietuvoje ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė Eltai sakė, kad Komisija nekomentuoja procesų eigos, kol yra vykdomos pažeidimų procedūros.

„EK yra gavusi Lietuvos atsakymą ir šiuo metu jį nagrinėja. Jeigu būtų nustatyta, kad Lietuva nepašalino pažeidimų, gali pradėti kitus procedūros etapus. Tačiau EK visada yra linkusi spręsti klausimus konstruktyviu dialogu“, - teigė A. Kazlauskaitė.

Kokio dydžio baudos galėtų sulaukti Lietuva, nežinoma. Tačiau jeigu EK Lietuvos „juodajame sąraše“ yra 58 aglomeracijos, Liuksemburgas už 2 aglomeracijas, neišvalančias nuotekų iki nustatytų reikalavimų, yra sulaukęs 2 mln. eurų vienkartinės baudos ir 2,8 tūkst. eurų periodinės baudos už kiekvieną dieną.