Apie tai neseniai kalbėta ir Aplinkos ministerijoje surengtoje diskusijoje „Ar jau laikas įteisinti prievolę naikinti Sosnovskio barščius visiems žemės naudotojams Lietuvoje?“
Auga ir kai kuriose kitose šalyse
Sosnovskio barščius pažįsta ir jaunosios, ir vyresnės kartų atstovai. Šį greitai plintantį ir vietines rūšis naikinantį augalą dar 1950 metais iš Kaukazo atvežę specialistai teigė, kad tai – puiki karvių pašaro žaliava. Dėl gana patrauklios išvaizdos Sosnovskio barščiai netrukus pradėti auginti žmonių soduose, darželiuose.
Šie augalai gerai žinomi dėl poveikio žmogui ir gamtai. Jų sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti odos nudegimų. Kontakto su šiais augalais išvengti sunku, nes jie greitai plinta ir kelia grėsmę vietinėms rūšims. Dėl šių savybių Sosnovskio barščiai invaziniais ir naikintinais augalais pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse (įtraukti į invazinių rūšių sąrašą Lietuvoje ir į invazinių rūšių sąrašą ES).
Pastaruoju metu ypač aktyviai diskutuojama, kaip greitai ir efektyviai išnaikinti kuo didesnius Sosnovskio barščių plotus. Pastebima, kad iniciatyvos naikinant Sosnovskio barščius trūksta ir kai kuriose savivaldybėse (ten, kur šių augalų plotai yra valstybinėje žemėje), ir privačių asmenų žemėse.
Siūlo įteisinti privalomą naikinimą
Minėtoje diskusijoje dalyvavo Aplinkos ministerijos vadovybė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, atstovai iš Žemės ūkio ministerijos, Sosnovskio barščiais ir jų naikinimo būdais besidomintys mokslininkai, savivaldybių atstovai bei kitų valstybinių institucijų atstovai, privačios įmonės. Jie dalijosi nuomonėmis apie siūlymą įteisinti prievolę naikinti šiuos augalus žemės savininkams, valdytojams ir naudotojams, o to nedarantiesiems skirti baudą.
Anot Aplinkos ministerijos, kol toks sprendimas nepriimtas, labai dažnai žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai dėl įvairių priežasčių vengia ar nesiima jokių priemonių Sosnovskio barščiams naikinti.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas diskusijoje pabrėžė, kad daugiausia dėmesio kovai su Sosnovskio barščiais turėtų skirti valstybinės institucijos.
„Reikia, kad žemės savininkai imtųsi aktyvių priemonių šiems augalams likviduoti. Labiausiai akis bado valstybinėje žemėje esantys Sosnovskio barščiai ir tikiuosi, kad Nacionalinė žemės tarnyba po pertvarkos imsis šio darbo“, – akcentavo K. Navickas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika kaip problemų keliančius plotus išskyrė ir valstybinius sklypus, tačiau, pasak jo, jei Sosnovskio barščių naikinimas būtų įteisintas kaip prievolė, tai paskatintų ir privačių žemių savininkus į šių invazinių augalų likvidavimą žiūrėti rimčiau.
„Kas jau buvo paminėta apie valstybinę žemę, saugomas teritorijas, pakrantes ir kitas vietas, kur Sosnovskio barščių daug, tai planuojama priemonė pirmiausia turėtų būti nukreipta į valstybinius sklypus, savivaldybių teritorijas, priemiesčius, apleistas teritorijas. Nepamirštant ir žemės savininkų pareigos. Vien pavadinimas „prievolė ir pareiga“, manau, būtų tikslingesnis ir visi kartu galėtume pasiekti maksimalų rezultatą“, – diskusijoje kalbėjo K. Mažeika.
Dzūkijos miškuose išplitę mažiausiai
Apie Sosnovskio barščių naikinimą kalbama jau ne vienus metus. Kaip diskusijoje pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus atstovė Laura Janulaitienė, dar 2014 metais iš savivaldybių buvo surinkti preliminarūs duomenys, kokį plotą jose užima Sosnovskio barščiai, ir sudarytas šių augalų paplitimo žemėlapis. Šiuo metu, pasak pranešėjos, Sosnovskio barščiai preliminariais mokslininkų paskaičiavimais galėtų sudaryti apie 10 000 ha ploto Lietuvoje.
„Mažiausiai Sosnovskio barščių paplitę Dzūkijoje, miškingose vietose. Taip pat – Kuršių nerijoje ir vakarinėje Lietuvos dalyje“, – teigė L. Janulaitienė.
Specialistė pabrėžė, kad, norint kovoti su Sosnovskio barščiais, reikia juos pažinti ir žinoti būdingas savybes. Ji pasakojo, kad Sosnovskio barščiai yra daugiamečiai augalai. Jie sudygsta, 4–5 metus formuoja savo lapus ir tik tuomet sužydi.
„Sosnovskio barščius galima šienauti tik dvylikos metų, nes kiekvienais metais jie atželia siekdami išauginti žiedyną, subrandinti sėklas ir jas išbarstyti. Šie augalai gali subrandinti apie šimtą tūkstančių sėklų. Jos pasklinda po dirvožemį. Didžiausias kiekis sėklų susidaro dirvožemio paviršiuje, jų daigumas didžiausias būna 1–2 metais (apie 90 proc.). Likusios sėklos daigios išlieka priklausomai nuo tam tikrų fiziologinių dalykų“, – aiškino L. Janulaitienė.
Didelius žiedynus formuojantys augalai subrandina vidutiniškai 20 tūkst. sėklų, jas išbarsto net 4 metrų spinduliu. Be to, Sosnovskio barščiai puikiai atželia iš šaknų, net jei pjaunami iki 12 metų, nes pagrindinis šių augalų tikslas – sužydėti, subrandinti sėklas ir tik tuomet jie savaime sunyksta. Užaugina iki 10 cm storio šaknį, kuri giliai, iki 60 cm ir daugiau, skverbiasi į žemę.
Savivaldybės kovoja ne vienerius metus
Oficiali kova su šiais invaziniais augalais paskelbta 2001 metais, kai jie įtraukti į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šiam įsakymui (sąrašui) netekus galios, šiuo metu Sosnovskio barščiai įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir turi būti kontroliuojami ar naikinami vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka.
Pirmoji savivaldybė, pradėjusi naikinti Sosnovskio barščius, yra Kėdainių rajono. Šie invaziniai augalai čia naikinti pradėti dar 2006 metais. Tačiau šiandien, skaičiuojant Sosnovskio barščių paplitimo plotus, Kėdainių rajone jų vis dar nemažai. Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė aiškino, kad, naikinant Sosnovskio barščius, nėra plano.
„Kėdainių rajono savivaldybėje Sosnovskio barščių naikinimas vyksta ilgą laiką, kaip ir visuose Lietuvos rajonuose, kur jie auga, tačiau sistemingo naikinimo nėra. Savivaldybė iš valstybės gautas lėšas Sosnovskio barščiams naikinti skiria tik augantiems valstybinėje žemėje. Privatiems žemės sklypų savininkams lėšų neužtenka, o norint pasiekti efektyvų Sosnovskio barščių naikinimo lygį būtina tai atlikti viso rajono mastu, ne tik pavieniuose plotuose“, – tvirtino A. Melinauskienė.
Šiuo metu skaičiuojama, kad Sosnovskio barščių Kėdainių valstybinėje žemėje yra apie 72,6 ha, privačioje – apie 33 ha.
Jau dvejus metus su Sosnovskio barščiais kovojanti Vilniaus miesto savivaldybė skaičiuoja, kad šiais pavojingais augalais apaugę 81 tūkst. kv. m miesto teritorijų – iš jų 94 plotai bendrojo naudojimo teritorijose, 87 privatūs sklypai. Sosnovskio barščiais apaugusių plotų dydis siekia nuo 5 iki 7 000 kv. m.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius pasakojo, kad pernai nušienauta daugiau kaip 8 hektarai miesto teritorijų, kur buvo labiausiai paplitę invaziniai augalai, ir išbandytas registruotas herbicidas, skirtas Sosnovskio barščių populiacijai naikinti ne žemės ūkio paskirties plotuose. Vis dėlto, anot G. Runovičiaus, daugiausia problemų kyla dėl Sosnovskio barščių privačiuose sklypuose.
„Miesto teritorijos, kuriose želia šie atvežtiniai ir Lietuvoje paplitę augalai, šienaujamos nuolat, tačiau sostinėje vis dar pasitaiko privačių nesutvarkytų sklypų, kuriais turėtų pasirūpinti patys savininkai. Kadangi neprižiūrimi suvešėję augalai labai greit išplinta į kaimynines miesto teritorijas, pernai savivaldybė pati ėmėsi organizuoti Sosnovskio barščių naikinimą vilniečių, kurie geranoriškai nesusitvarkė ir ignoravo raginimus, sklypuose“, – teigė sostinės savivaldybės atstovas.
Pernai savivaldybė, patikrinusi privačius sklypus sostinėje, kuriuose auga Sosnovskio barščiai, įspėjo 204 žemės sklypų savininkus nušienauti savo valdas per nurodytą terminą. Beveik visi žemės sklypų savininkai susitvarkė, o trims surašyti protokolai. Savo privačių sklypų neprižiūrintiems savininkams gali būti skirtos piniginės baudos – iki 600 eurų. Daugiausia tokių sklypų yra Pilaitėje ir Pašilaičiuose.
Skaičiuojama, kad Sosnovskio barščių naikinimas naudojant registruotus herbicidus yra itin efektyvus, nes nuo 50 iki 100 kv. m. žemės sklypo plotuose galima panaikinti iki 90 proc. šių augalų, didesniuose nei 100 kv. m. žemės sklypų plotuose – nuo 30 iki 50 proc.
Apie priemones, kuriomis geriausia naikinti Sosnovskio barščius ir kokie yra saugumo reikalavimai jas naudojant, GRYNAS.lt jau rašė. Vienas iš veiksmingiausių naikinimo būdų – herbicidai.
Gali sukelti finansinių sunkumų
Įstatymu priėmus prievolę naikinti Sosnovskio barščius, tai privalėtų daryti ir kiekvienas individualaus žemės sklypo, kuriame yra Sosnovskio barščių, savininkas. Kai kurių savivaldybių atstovų nuomone, tai sukeltų papildomą finansinę naštą nepasiturintiems, kaimuose ar mažuose miesteliuose gyvenantiems asmenims. Aplinkos ministerijos specialistai teigia, kad bus rengiama tvarka, kurioje ketinama nustatyti pereinamuosius laikotarpius, aptarti naikinimo metodus, , skatinimo priemones. Savivaldybės pačios sprendžia, kuriose vietose naikinti Sosnovskio barščius, tačiau turėtų daugiau dėmesio skirti socialiai jautriems asmenims.
Kova su Sosnovskio barščiais svarbi ne tik norint išsaugoti vietinę biologinę įvairovę, bet ir, anot Aplinkos ministerijos, mažinti žemės ūkio, miškų ūkių ir kitų verslo šakų nuostolius.
