Pirmenybę teikia gyvai eglutei
Iki laukiamiausių metų švenčių likus mažiau nei mėnesiui, žmonės suka galvą ne tik dėl to, ką padėti po eglute, tačiau ir kokia ta eglutė turėtų būti – dirbtinė ar gyva. Sprendžiant šį klausimą apsvarstomi įvairūs visų tipų eglių privalumai ir trūkumai. GRYNAS.lt atlikta gatvės apklausa parodė, kad tie, kurie pirks gyvą eglę, labiausiai vertina jos miško kvapą.
„Pirksiu gyvą eglutę. Iš tikrųjų nesuprantu, kokios gali būti žiemos šventės be to eglės kvapo. Tėvai visada iš miško parsinešdavo gyvą eglę. Dabar ir aš su šeima tęsiame tradicijas“, – pasakojo GRYNAS.lt žurnalistų Vilniuje kalbinta Kamilė.
Tačiau ji paminėjo ir gyvos eglutės trūkumą, dėl kurio jai teko ilgai ginčytis su vyru – pastarasis šiemet norėjęs pirkti dirbtinę eglutę.
„Mano vyras labai nemėgsta spyglių. Iš tikrųjų, jų labai daug prikrenta. Mes dar turime mažą šunį, tai jis spyglius išnešioja po visus namus. Todėl vyras buvo užsimanęs pirkti dirbtinę eglę, bet laimėjau aš“, – juokaudama apie eglės pirkimo planus kalba pašnekovė.
Iš visų apklaustųjų 55 proc. tikino, kad puoš gyvą eglutę. Likusieji 45 proc. buvo kategoriški: jokios gyvos eglės, tik dirbtinė. Pagrindinis jų argumentas buvo dirbtinės eglės ilgaamžiškumas.
„Mes tai tikrai puošim dirbtinę eglę. Ją jau turime dvejus metus. Anksčiau puošdavome gyvą, bet atsirado mažas vaikas, kuris dar tik buvo pradėjęs vaikščioti, tai bijojom, kad nesusižeistų nuo prikritusių spyglių. O jų būdavo labai daug. Kiekvieną dieną reikėdavo šluoti, o ir dukrelė kartą bandė pačiupinėti, kas čia per medis. Viskas baigėsi tuo, kad pusė eglės apačios nubyrėjo. Tai tik dirbtinę“, – pasakoja kita praeivė Renata.
Siūlo rinktis medinę eglę
Vis dėlto aplinkosauginiu požiūriu nei dirbtinė, nei gyva eglė nėra tinkamas ir draugiškas aplinkai pasirinkimas. Kaip pasakoja aplinkos viceministras Martynas Norbutas, geriausia šventėms rinktis medinę eglę, kuri, tikėtina, tarnaus kur kas ilgiau nei dirbtinė ir, be abejo, ilgiau nei gyva eglutė.
„Aš patarčiau rinktis medinę, tą, kurią gali pats surinkti ir daug metų naudoti. Tokių eglių jau yra, jos įvairios. Jos daromos iš medžio. Kaip žinoma, medyje yra užfiksuojama CO2, todėl jei jau naudojame medinius daiktus, prisidedame prie CO2 mažinimo, nes tai ir lieka medienoje. Be to, medinį daiktą naudojame daug metų ir jei jis nusidėvi, jis lengvai ir suyra“, – teigia M. Norbutas.
Viceministras aiškina, kad dirbtinė eglutė nėra tinkamas pasirinkimas aplinkosauginiu požiūriu, nes nors ji ir yra daugkartinio naudojimo, pagaminta iš perdirbto plastiko, tačiau pats jos gamybos procesas yra taršus. M. Norbutas pabrėžia, kad gyvų eglių puošimas gali būti draugiškesnė aplinkai išeitis, tačiau tokiu atveju jis rekomenduoja rinktis eglę vazone, kad vėliau būtų galima ją pasodinti.
Pats aplinkos viceministras sako, kad jis puošia medinę eglutę, kuri jo namus puoš dar mažiausiai 10 metų: „Aš pats turiu iš faneros dalių sudedamąją eglutę. Iš esmės iš medžio padarome eglutę, ant kurios galime sukabinti žaisliukus. Turbūt ji tarnaus dar tikrai dešimtmetį, o gal ir daugiau.“
Tarp gyvos ir dirbtinės siūlo rinktis dirbtinę
Tačiau mokslininkų nuomonės, kokią eglutę geriausia rinktis, skiriasi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė sako, kad ir dirbtinės, ir gyvos eglės turi privalumų bei trūkumų. Vis dėlto, atsižvelgiant į juos, ji rekomenduoja puošti dirbtinę eglę.
„Vienaip ar kitaip, kiekviena eglutė turi privalumų ir trūkumų. Manau, kad geriau rinktis dirbtinę eglę, nes nors ji yra iš neperdirbamo plastiko, bet ją perki dažniausiai ne vieneriems metams. Tuo tarpu perkant kirstinę eglę, po Kalėdų ji atsiduria prie konteinerio. Aišku, dabar yra akcijos, kurių metu gyvos eglės po Kalėdų gali būti perduodamos šilumos ūkiui, tačiau iš principo situacijos tai nelabai keičia. Taigi šiuo atveju dirbtinė eglutė, žiūrint ir iš aplinkosauginės, ir iš ekonominės pusės, būtų vienas iš geresnių variantų Kalėdoms“, – pasakoja mokslininkė.
Aplinkosaugos specialistė A. Zigmontienė pasakoja, kad jei žmogus apsisprendė puošti dirbtinę eglutę, turėti atkreipti dėmesį į tai, kad jos yra netinkama atlieka į sąvartyną, todėl į bendrą komunalinių atliekų konteinerį jų mesti negalima (išskyrus mažas plastmasines eglutes).
„Bet kokiu atveju, kadangi tai yra plastikas, be to, dar yra ir metalo, tai į sąvartyną dirbtinės eglutės išmesti nebetinkamos, tačiau perdirbimo įrenginiuose, metalą atskiriant nuo plastiko, galima perdirbti. Aišku, paties plastiko neperdirbsi, nes kai kurios dirbtinės eglės ir taip gaminamos iš perdirbto plastiko, tai jo perdirbti nebegalima“, – primena aplinkosaugininkė.
Ji tęsia, kad savų trūkumų turi ir eglutės vazonuose. Nors yra galimybė jas nupuošus pasodinti, A. Zigmontienė pasakoja, kad tikimybė, jog tokia eglė prigis, yra maža. Todėl tiems, kurie neįsivaizduoja Kalėdų be miško kvapo, aplinkosaugininkė siūlo namus pasipuošti eglės šaka.
Gyva eglutė – miško ekosistemos dalis
GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje griežtai draudžiama egles kirsti miške ar laužyti augančių eglių šakas, bet niekas nedraudžia pasirinkti nukirstų eglių šakų kirtavietėje. Tiesa, jei gyventojas turi savo mišką, nusikirsti eglutę jam leidimų nereikia, tik būtina turėti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.
VGTU Aplinkos apsaugos katedros docentė A. Zigmontienė priduria, kad eglės yra miško ekosistemos dalis. Jei visi masiškai pradėtų kirsti egles, miškai ištuštėtų, vadinasi, jie nebeatliktų gamtai ir žmonėms svarbių funkcijų.
Pirmiausia, miškų gausumas tam tikroje teritorijoje formuoja mikro ir makroklimatines sąlygas, reguliuoja vandens režimą, gerina dirvos struktūrą, sugeria kenksmingas medžiagas. Visa tai gamtoje atlieka pusiausvyros, stabilumo ir atsparumo žalingiems veiksniams palaikymo funkcijas.
Specialistai sako, kad miškai atlieka ir apsauginę funkciją. Miško želdiniai apsaugo žemės ūkio naudmenų plotus, šlaitus, smėlynus nuo vėjo ir vandens erozijos, sulėtina paviršinio nuotėkio srautus, geriau paskirsto sniegą, sumažina dirvos įšalą, oro, dirvos bei vandens užterštumą cheminėmis medžiagomis, švelnina ir gerina mikroklimatines sąlygas. Be to, formuojantis miškui, jame susidaro savita aplinka, kurioje randa prieglobstį tik miškui būdinga gyvūnija. Todėl miškai yra tam tikrų gyvūnų rūšių mitybos bazė ir prieglobstis.
Eglė vazone reikalauja priežiūros
Jei nuspręsta rinktis eglę vazone, kad ji išgyventų ne tik šventes, bet ir sulauktų pavasario bei būtų galima ją sugrąžinti į gamtą (pasodinti), aplinkos viceministras M. Norbutas dalijasi patarimais, kaip reikia ją prižiūrėti.
„Tam reikia turėti tam tikrų žinių: laistyti, purkšti vandeniu. Iš tikrųjų pas mus namuose būna pakankamai šilta, todėl reikia, kad eglė nepatirtų vadinamojo šoko, kai eglė įnešama iš lauko. Pirmiausia reikia ją pastatyti koridoriuje, po to pernešti ją į butą, tuomet prižiūrėti, purkšti vandeniu spyglius, laistyti, o vėliau (po švenčių – red. past) yra įvairių būdų (kaip ją laikyti – red. past.), priklausomai nuo to, koks oras yra lauke. Vienas jų – pastatyti koridoriuje, vėsioje verandoje, nešildomame balkone. Tuomet toliau laistyti, purkšti spyglius, o jei tuo metu nėra didelio įšalo, įkasti eglę su visu vazonu, o vėliau, suderinus su savivaldybe, pasodinti“, – aiškina M. Norbutas.
Prieš sodinant eglę miške, patariama pasikonsultuoti su miškininkais. Kaip pasakoja Trakų urėdijos miškininkai, jie patars, ar eglutė dar gyvybinga, ar prigis ir kurioje miško vietoje būtų geriausia ją pasodinti: „Prieš sodinant miške, be abejo, reikėtų pasikonsultuoti su miškininku, ar ji dar gyvybinga, kaip reikėtų sodinti. Be to, reikėtų pasitarti ir dėl vietos. Nors, aišku, niekas žmogaus nenubaus, kad jis nori pasodinti eglutę, tačiau miškininkai vykdo veiklas, projektus. Pavyzdžiui, žmogus atvažiuos, pasodins eglę, o gal ten tuoj bus vykdomi kirtimai. Todėl pasiderinti reikėtų.“
Miške prigyja ne visos eglutės
Neketinantiems keisti savo nuomonės ir planuojantiems šventes pasitikti pasipuošus gyvą eglutę, kaip jau sakė aplinkos viceministras M. Norbutas, patartina rinktis eglę vazone, nes vėliau galima ją sugrąžinti atgal į gamtą. Tačiau dar geresnis pasirinkimas, norintiems namuose jausti miško kvapą, yra paprasta eglės šaka. Kaip ir kasmet, urėdijos dalyvauja akcijoje, kurių metu prieš Kalėdas dalins eglių šakas.
Kaip informuoja generalinė miškų urėdija, Generalinės miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos ir visų 42 miškų urėdijų organizuojama tradicinė akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ – tai vienas gražiausių ir labiausiai pavykusių miškininkų bendruomenės renginių. Kiekvienais metais į šakų dalinimo vietas suplūsta tūkstančiai žmonių. Akcija ypač džiaugiasi senjorai ir mažiau uždirbantys žmonės. Parnešę namo miškininkų dovanotą žaliaskarės šaką, sutaupytus pinigėlius jie gali išleisti artimųjų dovanėlėms ar šventinėms vaišėms.
„Ši akcija neturi jokio komercinio prieskonio. Dovanodami kruopščiai atrinktas ir planingai nugenėtas eglių šakas, norime suteikti žmonėms tikrą kalėdinį džiaugsmą, dalintis gerumu, viltimi, tikėjimu. Labai smagu gauti dovaną, bet kokį malonumą patiri, matydamas žibančias akis ir dėkingumo šypsnį, kai tą dovaną įteiki pats! Vykdydami šą akciją, atliekame ir kitą, ne mažiau svarbią misiją – mokome žmones saugoti gamtą. Džiaugiamės, kad per pastarąjį dešimtmetį nelegalių eglučių kirtimų atvejų žymiai sumažėjo. Ir jei mes savo kukliu indėliu prisidėjome prie šių rezultatų, tuomet širdis tiesiog dainuoja! “ – pranešime spaudai sako generalinis miškų urėdas.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose eglių šakos bus dalinamos:
Vilniuje – Katedros, Rotušės aikštėse ir prie UAB „Rimi“ Hyper Rimi prekybos centro, Žirmūnų g. 64;
Kaune – Rotušės aikštėje ir prie Šilainių seniūnijos, Baltų pr. 53;
Klaipėdoje – Teatro aikštėje;
Šiauliuose – centrinėje miesto aikštėje prie Šiaulių valstybinės kolegijos, Aušros al. 60.
Visos akcijos vykdymo vietos ČIA.
Eglės pasirinkimas žiemoms šventėms yra atsakingas sprendimas, todėl prieš išsirenkant savo švenčių atributą, reikėtų apgalvoti, ar bus galimybė gyvą eglutę pavasarį vėl sugrąžinti į gamtą – pasodinti, o dirbtinę po to, kai ji taps nebenaudojama, išvežti į tokių atliekų aikštelę. O galbūt vertėtų priimti naujas tradicijas ir namuose pasipuošti medinę eglę, kuri gali tapti ne švenčių, bet ir švarios aplinkos simboliu.
