- Siūlote šalyje atsisakyti zoologijos sodų ir pasirodymų su gyvūnais. Kodėl pirmiausiai pagalvojote būtent apie šią idėją? Kodėl ji mums reikalinga?
- Pirmiausia apie tai pagalvojau todėl, nes esu vis dar gyvas naujais įspūdžiais iš Ramiojo vandenyno. Mačiau kuprotuosius banginius – tai didingas gyvūnas, laisvės simbolis, kurio neįmanoma uždaryti. Delfinus priverčia šokti pagal žmogaus dūdelę, dramblius priverčia dirbti – banginiui nieko neįsakysi. Prieš 150 metų, kai neturėjome tokių pramogų kaip televizija, internetas, koncertai, skurdžiai liaudžiai pramogą teikdavo gyvūnai. Moderniais laikais tokia pramoga yra visiška atgyvena.
Esamus zoologijos sodus reikėtų uždaryti. Jau daugybę metų bandome išsaugoti zoologijos sodą arba kurti privačius sodelius. Drįstu teigti, kad visuose juose yra beviltiška situacija – žiūrėti į besikankinančius gyvūnus yra kančia. Jei per tiek metų nesugebėjome pagerinti situacijos, sintetinės tvoros padažymu ir vieno fasado pakeitimu kitu iš esmės problemos neišspręsime.
- Nuo kokių konkrečių žingsnių reikėtų pradėti įgyvendinti šią idėją?
- Mylėti ir pažinti gamtą galima ir kitais būdais. Nebūtina stebėti gyvūnus zoologijos sode. Miškuose galima rasti nuostabių lietuviškų gyvūnų, kuriuos itin lengva pamatyti rudenį, rujos metu – tai briedžiai, elniai, šernai.
Galima pasikalbinti bet kurio medžiotojų būrelio atstovą ir pasėdėti vėlyvą vakarą medžiotojų bokštelyje. Šis įprastai būna pastatytas vietoje, kurioje yra didelis miško žvėrių tankumas. Iš bokštelio galima stebėti, fotografuoti gyvūnus, domėtis gamta be jokio šūvio. Kur kas daugiau įspūdžių galima pasisemti iš tikros, nesuvaidintos gamtos – joks zoologijos sodas tam neprilygsta.
Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje žymiai padaugėjo miško žvėrių – stirnų, briedžių, elnių, šernų. Viskas yra čia pat ir nereikia važiuoti į jokį zoologijos sodą, kuriame už tai, kad pamatytume kenčiančius gyvūnus, dar turime ir susimokėti. Tai yra kažkokia parodija.
- Kuo šalis be zoologijos sodų ir cirko pasirodymų su gyvūnais bus geresnė?
- Antroji Jūsų siūloma idėja yra atsakas į klimato kaitą – pakeisti perbrendusius medynus jaunais. Kodėl turime apie tai galvoti?
- Suvytęs pomidoras nebus toks skanus ir patrauklus kaip jaunas pomidoras. Lygiai taip pat su medžiais – seni medžiai yra gera terpė grybams, kerpėms, vabalams ir paukščiams, bet neefektyviai vykdo fotosintezės procesą, kurio metu gaminamas deguonis ir sutraukiamas anglies dvideginis. Šiuo metu gamtinę brandą pasiekę, vegetuojantys medynai užima apie 15 proc. visų medynų teritorijos. Tai reiškia, kad 2 mln. ha miškų mes turime 400 tūkst. ha medynų, kurie yra nusilpę, nusenę, dažnai išvartomi vėjo, o viduje sutrešę. Galų gale, juk tai pavojinga.
Klimato kaitos tema šiuolaikinėje aplinkos apsaugos ir miškų ūkio darbotvarkėje užima pirmąją vietą. Rekomenduojama, kad šalys imtųsi priemonių ir priverstiniu būdu šalintų didelius perbrendusių medynų plotus, o į jų vietą atsodintų daugiau jaunų medžių. Nekalbame apie tai, kad medžius reikia tiesiog iškirsti – kalbame apie kokybinį medynų atkūrimą tam, kad miškai būtų labiau pajėgūs gaminti deguonį.
- Kaip įsivaizduojate šios idėjos įgyvendinimo etapus?
- Valstybinė miškų tarnyba kartu su Valstybiniu miškotvarkos institutu nustato tikslius perbrendusių medynų plotus pagal koordinates, rajonus. Tai galima padaryti per vienerius metus. Paskelbiama valstybinė perbrendusių medynų pakeitimo jaunesniais medynais programa.
Ji gali tęstis 10 metų – tuomet žinome, kad per šiuos metus bus iškirsti peraugę medynai ir jų vietoje atsodinti jaunesni medžiai, kurie jau po 20 metų lems milžinišką kokybinį šuolį medienos gyvybingumo, atsparumo ligoms ir vėjams prasme.
- Kokio efekto galime tikėtis tuo atveju, jei ši idėja būtų įgyvendinta?
- Įgyvendinus šią idėją, galima tikėtis iki 10 kartų daugiau pagaminamo deguonies. Brandžių medynų medieną, kuri šiuo metu tiesiog paliekama supūti, galima panaudoti medienos apdirbimui ir nacionalinei pramonei. Šiuo metu daug medienos atsivežame iš užsienio šalių – vietoje to galėtume panaudoti vietinę medieną.
Kita vertus, iš perpuvusios medienos jokio produkto nepagaminsi, tad ją galima sukūrenti – turime užtektinai medienos resursų, kad galėtume šalį pilnai aprūpinti žaliava ir užtikrinti energetinę nepriklausomybę.
- Taip pat siūlote akciją „Darom“ papildyti visuotiniu inkilų kėlimu. Kodėl nepakanka galvoti vien apie atliekų rinkimą? Kokią problemą išspręstų ši idėja?
- Galime sakyti, kad Estijoje gimusi akcija puikiai prigijo mūsų šalyje ir praktiškai visi žino, kad balandžio mėnesio pradžioje visi einame rinkti šiukšlių. Tiesa, turėtume galvoti ne tik apie šiukšlių rinkimą – jei jau atsidūrėme pamiškėje, kodėl gi neužkėlus į medį inkilo?
Pavasaris yra tas metas, kai sugrįžta paukščiai ir ieško naujų namų – taip akcijos metu galėtume vienu šūviu nušauti du zuikius. Inkilas kainuoja labai mažai, tačiau paukščiams reiškia išties daug.
- Kaip būtų surenkami inkilai idėjai įgyvendinti? Ar daug reikia, kad ši idėja virstų realybe?
- Juokas juokais, bet internetas pilnas mūsų brolių gamtininkų pamokų, kaip pasidaryti inkilą. Darbų metu mokyklose galima inicijuoti inkilų darymo akciją. Kiekvienas vaikas galėtų pagaminti bent po vieną inkilą ir pasikabinti toje vietoje, kurioje nori.
- Kokių teigiamų rezultatų pasiektume akciją „Darom“ papildydami visuotiniu inkilų kėlimu?
- Akcija „Darom“ savyje turi mažą krislą neigiamos informacijos. Kaskart ateidami į prišiukšlintą mišką suprantame, kad žmogus yra kiaulė. Tai yra nesmagu, apima svetima gėda – kokių tik šiukšlių ten nebūna! Pamaniau, kad inkilas būtų papildomas teigiamas impulsas. Namų paukščiams kūrimo susieti su jokia neigiama emocija man nepavyktų. Tai tik padėtų sustiprinti akciją.
- Kaip manote, kurią iš šių trijų idėjų įgyvendinti būtų sunkiausia?
- Sunkiausiai įgyvendinama pirmoji idėja, nes labai daug žmonių neįsivaizduoja cirko be gyvūnų. O kaipgi aš nuvažiuosiu į Kauną ir neaplankysiu zoologijos sodo? Manau, kad iš visų paminėtų idėjų ši sulauktų mažiausio populiarumo. Tuo metu antroji idėja yra nesudėtingai įgyvendinama – tam reikia tik tam tikro politinio sprendimo. Apie trečiąją idėją tiesiog turime pagalvoti ir pasakyti sau: o kodėl gi ne?
- O kuri idėja Jums atrodo vertingiausia?
- Perbrendusių medynų keitimas jaunesniais. Kalbant apie ilgesnę šalies perspektyvą, ši idėja yra reikšmingiausia. Tiesa, visos šios idėjos padėtų žmonėms suprasti, kad gyvename labai turtingoje gamtoje. Juolab visos minėtos priemonės nereikalauja praktiškai jokių investicijų – mums tereikia pasiraitoti rankoves ir pradėti dirbti.
