Esame, kuo kvėpuojame: kova už aplinkos oro kokybę pasaulyje ir Lietuvoje

Sprendimus priimančios institucijos visame pasaulyje, didžiuosiuose miestuose ir valstybėse svarsto galimybes apriboti dyzelinių automobilių naudojimą miestuose, kai kur ribojimai jau pradėti diegti, segmentai ar net miestai skelbiami nerūkymo zonomis, mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai intensyviai ieško būdų pagerinti regeneracinius procesus žmogaus kvėpavimo organuose ir sumažinti šios organų sistemos degradacijos procesus, tačiau iki šiol kvėpavimo organų ligos ir oro taršos keliamos problemos išlieka žymia mirtingumo ir sergamumo priežastimi.

Sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų vis dar auga, nepaisant visų pastangų. Ypač susirgimų statistiką didina pramonės ir transporto augimas, miestų didėjimas ir visuomenės senėjimas išsivysčiusiose valstybėse.

Jau ne pirmą kartą, 2015-ais metais buvo išanalizuoti ir publikuoti pasauliniai duomenys apie visuotinį sergamumą, mirtingumą ir rizikos faktorius. Tokią išsamią studiją atliko Visuotinės ligų paplitimo (The Global Burden of Disease Study) tyrėjai, kurie tiria mirtingumą, neįgalumą, jų rizikos faktorius, bei jų paplitimą pasaulio visuomenėse. Šioje programoje dirba daugiau nei 1800 tyrėjų iš 127 šalių, veiklą koordinuoja Vašingtono Universiteto (JAV) Sveikatos duomenų ir vertinimo institutas (Institute for Health Metrics and Evaluation), tyrimus remia Bilo ir Melindos Geitsų fondas.
Tarp daugybės kitų svarbių išvadų buvo patvirtinta, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo neviršija 2.5 mikrometrų (KD 2.5), 2015-aisiais tapo penktuoju svarbiausiu mirtingumo rizikos faktoriumi. Šios dalelės sukėlė daugiau nei 4 milijonus mirčių ir buvo 103 milijonų neįgalumo metų priežastimi (disability-adjusted life-years (DALYs)). Tai sudaro 7,6 proc. visų pasaulio mirčių ir 4,2 proc. visų neįgalumo metų pasaulyje. Net 59 proc. šios problemos koncentruojasi pietryčių Azijoje. Šie skaičiai yra žymiai didesni nei 1990-ųjų metų studijoje. Tyrėjai taip pat teigia, kad žymus teigiamas poveikis visuomenės sveikatai įmanomas sumažinus taršos poveikį.

Dėl šių ir kitų priežasčių (tokių kaip dujų išmetimo duomenis klastojantys automobilių gamintojai, sparčiai besivystanti elektromobilių gamyba ir naudojimo sistemos) vis stiprėja politikų pasiryžimas mažinti dyzelinių automobilių skaičius miestuose ir tokiu būdu mažinti oro taršą. Tokie planai visada sulaukia didelio visuomenės dėmesio, taip nutiko ir Lietuvoje. Todėl diskusijas šia tema būtina tęsti ir šis straipsnis būtent tam ir skirtas.

Reikia pasakyti, kad Lietuvoje šioje srityje susiklostė itin sudėtinga situacija. Sudėtingumą lemia privačių ir centrinių šildymo sistemų trūkumai, pramonės ypatumai, geografinė padėtis ir vyraujantys vėjai, autotransporto būklė bei įstatyminių priemonių nepakankamumas.

Pagal Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos (PSAO) visuotinę miesto aplinkos oro taršos duomenų bazę (WHO Global Urban Ambient Air Pollution Database) 2013 metais visuose Lietuvos miestuose, kur atlikti tyrimai, metinis KD vidurkis viršijo PSAO rekomenduojamus lygius, t.y. 20ug/m3 KD 10 ir 10ug/m3 KD 2.5 taršai. Daugelyje kitų šalių šie rodikliai taip pat viršijami, tačiau yra ir puikių pavyzdžių (daugiausia Skandinavijoje): štai, pavyzdžiui, Estijoje, nė viename mieste neviršytas nė vienas rekomenduotinas rodiklis.

Panašiai ir Europos aplinkosaugos agentūra (EEA) savo kasmetiniame švaraus oro biuletenyje nuolat pabrėžia, kad pagal vieno iš pavojingiausių taršos rodiklių benzpireno poveikį žmonėms centrinė ir rytų Europa (ypač Lietuva) labai išsiskiria, t.y. labai daug žmonių gyvena teritorijose, kur benzpireno į aplinką patenka labai daug.

Svarbu gerai išsiaiškinti ir aptarti taršos šaltinius. Iš EEA ataskaitos matyti, kad daugiau nei pusę KD taršos sudaro namų ūkių šildymo sistemos, pramoninės krosnys ir panašūs šaltiniai (3 Paveikslas). Tad reidus, Lietuvoje jau vykstančius linksmu pavadinimu “kaminukas”, reiktų vykdyti itin gausiai ir reikliai.

Beje, Lietuvoje dalį vietinės oro taršos sudaro ir vėjų atnešamos iš rytų KD.

Ar prasminga kovoti su dyzeliniais automobiliais? Tiesa, ilgiems atstumams tai tikrai nepamainomas (kol kas) kuras ir jo tikrai nereikia keisti. Tačiau miestuose (kur visi važiuoja lėtai ir dažnai įstringa spūstyse) jis tampa netoleruotinai didelės taršos šaltiniu. Todėl siekiama neįleisti tokių automobilių į miestų centrus. Situaciją blogina ir tai, kad kai kurių automobilinės taršos elementų oficialios emisijos ir realūs vairavimo metu išmetami kiekiai labai skiriasi. Ypač (net keturis kartus) skiriasi azoto oksido emisija iš dyzelinių automobilių, kai matuojama laboratorijos sąlygomis ir realiai vairuojant.

Akivaizdu, kad tikrinimo laboratorijoje procedūros suteikia galimybių pakreipti rezultatus palankiai gamintojams.. O Europoje dyzeliniai automobiliai gana populiarūs (52 proc. naujų 2014 metais parduotų automobilių), be to, dyzelinį kurą naudoja beveik visos sunkiosios transporto rūšys. Didelė azoto oksido emisija siejamas ir su didesne kitų teršalų emisija, t.y. azoto oksidas laikomas KD 2.5 pirmtaku.

ES planuojama keisti testavimo procedūras į tikrinimą realiomis sąlygomis, o taip pat dažniau tikrinti taršą keliuose. Lietuvai tai būtų labai aktualios ir svarbios priemonės, kurias reikia taikyti jau dabar.

Mūsų mokslininkai bei pareigūnai nuolat stebi ir analizuoja oro taršą Lietuvos miestuose. KTU Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai 2017 metų žiemos ir vasaros periodais matavo KD 2.5 aerozolio dalelių koncentracijas pasirinktose Kauno miesto vietovėse, siekiant nustatyti kuro deginimo įtaką miesto užterštumui. Žiemos matavimų laikotarpiu nustatyta, kad KD 2.5 aerozolio dalelių vidutinė koncentracija miesto centre (20.8 µg/m3) buvo beveik du kartus aukštesnė, nei priemiesčio teritorijoje (12.8 µg/m3), bet neviršijo ribinės vertės – 25 µg/m3. Vasaros laikotarpio tyrimų duomenys parodė, kad nustatytos KD 2.5 aerozolio dalelių vidutinės koncentracijos buvo ženkliai mažesnės ir panašios visose tirtose Kauno miesto vietovėse (apie 3 µg/m3). Galima teigti, kad nustatytas aukštas KD 2.5 aerozolio dalelių koncentracijas labiausiai įtakojo kuro deginimo procesai. Tuo tarpu miesto centre labiausiai oro kokybę įtakojo suminė automobilių išmetama tarša ir kietojo kuro deginimo tarša.

Čia aptariamos taršos poveikis daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai ir visai ekosistemai. Nors epidemiologiškai įmanoma susieti oro taršos rodiklius su sveikatos rodikliais, tačiau realių ir stebėsenai tinkamų oro taršos žymenų žmogaus organizme nėra žinoma. Todėl pastaruoju metu stiprėja supratimas, jog privalu ne tik fiksuoti augantį sergamumą ir mirtingumą bei stebėti oro taršos rodiklius ore, bet ir tiksliai išsiaiškinti, kiek ir kokios taršos pasiekia žmogaus organizmą, susikaupia jame; kaip galima tą poveikį vertinti ir galbūt reguliuoti, sušvelninti.

Šiuos klausimus gvildena naujai prasidėjęs Europos Sąjungos šalių narių bendras projektas, kurio metu bus siekiama nustatyti, kokiais metodais ir kokių rodiklių pagalba galime vertinti bendrą kumuliacinę taršą žmogaus organizme. Vykdydami projektą (dalyvauja kelios Lietuvos institucijos) taip pat planuojame realiai išmatuoti oro taršos poveikius statistinio lietuvio organizme.

Prieš metus pradėtas ir Nacionalinės mokslo programos “Sveikas senėjimas” projektas: “Oro taršos rodikliai plaučiuose: jų tinkamumas stebėsenai ir prevencija fitocheminėmis medžiagomis”. Pagal šio projekto planus jungtinėmis Inovatyvios medicinos centro, KTU ir VU mokslininkų pastangomis ieškoma realių pokyčių oro tarša paveiktų ląstelių baltyminiame sąstate, genų pažeidimų bei kitokių, tiesiogiai sukeliamų pakitimų. Nors ore taršos daleles ir dujas gebame įvertinti gana gerai, tačiau iki šiol gerai nesuvokiame, kaip ir kur tiksliai vyksta pažeidimai gyvame organizme.

Tyrimų sistemose, paveikę ląsteles mieste surinktos taršos kietųjų dalelių ekstraktu, matuojame didėjančius pro-uždegiminių medžiagų kiekius išskiriamus iš bronchų epitelio ląstelių, staigiai įsijungiančius genetinius pokyčius, pablogėjusią epitelio sluoksnio būklę. Išmetamosiomis dyzelinio automobilio dujomis veikiame ir pelių organizmus – tokios studijos, atliekamos eksperimentinių gyvūnų organizmuose, irgi atneša vertingų rezultatų, nors jie negali tiksliai atspindėti procesų žmogaus audiniuose. Taip pat planuojame tirti pomirtinius donorinius žmonių plaučių audinius ir palyginti miesto ir kaimo gyventojų plaučių pažeidimus bei galimybes panaudoti kuriuos nors pokyčius kaip stebėsenai tinkamus žymenis. Galbūt netolimoje ateityje galėsime paprastu testu ir anksti nustatyti žmogaus plaučių pažeidimo lygį (kol jis dar neserga) ir rekomenduoti gyvenimo būdo korekcijas bei kitas prevencines priemones.

Projektas taip pat apima ir prevencinių fitocheminių medžiagų tyrimus. Gerai žinoma, kad daugiau ar mažiau kvepiantys ir maloniai nuteikiantys mūsų plaučius, monoterpenus ir kitas medžiagas išskiriantys aromatiniai augalai, medžiai, jų giraitės iš tiesų “išgaudo” taršos molekules. Be to, gaunama vis daugiau mokslinės informacijos apie tokių medžiagų priešvėžines, priešuždegimines, antioksidacines, antimikrobines ir kitokias sveikatai naudingas savybes. Tad tirdami tokias sveikatai naudingas kandidatines išgrynintas gamtinės kilmės medžiagas, bandome moksliškai pagrįsti hipotezę apie jų naudą ir atrasti tinkamas strategijas miestų oro gryninimui bei plaučių sveikatos puoselėjimui. Gal būt, ateityje tokios medžiagos galės būti panaudojamos kenksmingą taršos poveikį slopinančioms inhaliacijoms ar net kaip vaistiniai preparatai.

Didelė tyrimų ir dėmesio gausa leidžia tikėtis, kad tiek visuomenė, tiek mokslininkai bei politikai domisi ir ieško būdų užtikrinti gyvenimą grynesniame ore. Belieka tikėti, kad kiekvieno mūsų kova už švaresnį orą sau, savo namams ir miestams, šiandienai ir ateities kartoms, atves iki pagerėjimo ir statistiniai oro taršos kiekių ir su tuo susijusios žmogaus sveikatos duomenys ims gerėti.

Teksto autoriai:

dr. Rūta Aldonytė, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras
dr. Inga Stasiulaitienė, Kauno technologijos universitetas, Aplinkosaugos technologijos katedra
dr. Dainius Martuzevičius, Kauno technologijos universitetas, Cheminės technologijos fakultetas
dr. Petras Rimantas Venskutonis, Kauno technologijos universitetas, Maisto mokslo ir technologijų katedra

Straipsnyje naudota literatūra:

• PSAO oro taršos duomenų bazė: http://www.who.int/phe/health_topics/outdoorair/databases/cities/en/

• EEA ataskaitos: https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe-2016 ir https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe-2015

• Žmogaus biologinės stebėsenos Europos Sąjungoje projekto puslapis: https://www.hbm4eu.eu/