Neramios dienos ne tik urėdijų darbuotojams: K. Navickas atskleidė savo planus

Aplinkos ministerija pradėjo ir dar ruošiasi pradėti nemažai reformų. Miškai, aplinkos apsauga, saugomos teritorijos – tai sritys, kurios sulauks pertvarkų. Kas keisis? Kada numatoma baigti reformas? Aplinkos ministras Kęstutis Navickas DELFI TV konferencijoje pateikė atsakymus į šiuos klausimus.

Pertvarkos palies ir regionų aplinkos apsaugos departamentus

Trečiadienį DELFI TV konferencijoje lankęsis aplinkos ministras K. Navickas patvirtino, kad ketinama pradėti dar vieną svarbią reformą – regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) pertvarką.

„Kaip yra dabar, kai yra 8 regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, pavaldūs tiesiogiai ministrui, kur nėra analizuojami tam tikri ilgalaikiai tyrimai, tam tikros prevencinės priemonės, juolab, tikrai sudėtingėja technologiniai procesai, atsiranda Europos teisės reglamentai ir prievolės registruoti cheminius elementus, natūralu, kad turi būti kažkoks centras ir analitinė struktūra, kuri tą padarytų ir, pirmiausia, sukoordinuotų veiksmus <...>. Kitas dalykas <...>, bendrąsias funkcijas galima apjungti. Darbo grupės paskaičiavimais, per kai kurių patalpų ar priemonių atsisakymą galima sutaupyti 10 proc. (lėšų – red.). To mes siekiame ir tai reikalinga socialinėms garantijoms gerinti, kelti darbuotojų atlyginimus ar teisingesniam atlyginimui už būdravimus,“ – apie viziją kalba K. Navickas.

Ministro teigimu, bus stengiamasi nekeisti darbuotojų skaičiaus, tačiau dalis jų gali turėti galimybę persikelti į planuojamą centrinę struktūrą, kuri būtų atsakinga už kitų regioninių aplinkos apsaugos padalinių darbą.

Saugomų teritorijų reforma dar „lipdoma“

Be RAAD pertvarkos Aplinkos ministerija turi žinią ir saugomų teritorijų institucijų darbuotojams. K. Navicko teigimu, ir čia planuojama reforma, tačiau kokia, vizijos dar nėra.

„Pasakysiu tiesiai: vizijos dar nėra. Ji turi atsirasti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Tuomet ji bus man pristatoma. Matome kelis dalykus. Mūsų kertinis prioritetas yra gyvoji gamta ir gamtinio kraštovaizdžio apsauga. Ir čia mes turime įsipareigojimų Europos Sąjungai. <...> Turime tokių veiklų, kuriose nėra lengvo sprendimo ir atsakymų. Yra ir regionų vietos verslų skatinimas, kultūros paveldo apsauga, ekologinis švietimas, turizmo skatinimas – daug veiklų, kurios yra kompleksinės ir labai svarbios. Būtinos regionams ir nėra vieno atsakymo (kaip vykdyti pertvarką – red.),“ –aiškina aplinkos ministras, pridurdamas, kad regionai labai skirtingi ir socialiniais, ir ekonominiais klausimais.

K. Navickas pripažįsta, kad saugomų teritorijų struktūroje galimi darbuotojų atleidimai: „Dėl teisybės reikia pasakyti, kad 32 atskiros įstaigos su finansininkais ir raštvedžiais yra per didelė prabanga.“

Pritaria valstybės tarnautojų atsakomybės didinimui

Tačiau, turint omenyje nelegalių statybų Lietuvoje mastą, klausimų kelia kitas ministerijos užmojis – iš parkų direkcijų atimti statybos projektų derinimo funkciją. Vis dėlto, ministro teigimu, galutinio sprendimo dar nėra.

„Yra logikos peržiūrėti, kiek derinančių institucijų yra, nes kai yra daug suderintojų, tada ir, natūralu, sunku suprasti, kuris parašas lėmė tai (nelegalių statybų įteisinimą – red.). Atsakomybė krenta ant inspekcijos, nors, sakykim, pagal parašus matoma, kad turėtų atsakomybė pasiskirstyti per kitas institucijas. Pabrėšiu, kad sprendimo nėra, argumentų atsisakyti yra – parašų skaičius, kaip rodo pavyzdžiai, neapsaugo nuo vieno ar kito keisto sprendimo. Kitas dalykas, mano manymu, yra svarbiau matyti, kas vyksta teritorijoje ir laiku informuoti tam tikras institucijas, kad būtų galima imtis priemonių“, – komentuoja K. Navickas.

Tiesa, dėl tvarkos, kad nuostolius statytojui už neteisingai išduotą leidimą atlygintų patys valstybės tarnautojai (leidimą išdavusieji; dabar kompensacija mokama iš valstybės biudžeto), ministras neabejoja – tai tikrai gali sumažinti klaidų, pasirašant statybų leidimus, skaičių.

„Tai nėra tik Aplinkos ministerijos kompetencija, į darbą turi įsitraukti ir kitos institucijos, bet aš manau, kad būtų teisinga (įvesti tiesioginę atsakomybę – red.) ir iš tikrųjų didintų tą atsakomybę už tą parašą. Tai būtų viena iš priemonių, kuri paskatintų įstatymų laikymąsi“, – teigia pašnekovas.

Žadamos struktūrinės pertvarkos ir ministerijos institucijose

Neramios dienos žadamos ir ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojams. GRYNAS.lt žiniomis, kai kuriems iš jų jau pranešta apie etatų mažinimą. Motyvas – lėšų taupymas. Aplinkos ministras K. Navickas teigia, kad masinių atleidimų neplanuojama, tačiau struktūrinės pertvarkos bus.

„Matoma, kad kai kurių funkcijų efektą galima pasiekti apjungiant kelias funkcijas ir pakeliant atlyginimus. Nėra tikslo nė vienai pavaldžiai institucijai atleisti darbuotojus. Kaip ir Aplinkos ministerijoje. <...> Kai kuriais atvejai gal bus ne techniškai atsisakoma darbuotojų, o išsprendžiama problema, kad galbūt dalis funkcijų yra nevykdoma, o pareigybė yra, arba, sakykim, tos funkcijos mums gal ir net nereikia“, – aiškina K. Navickas.

Grumsis dėl Belmonto užtvankos

Per konferenciją ministras atskleidė ir planus dėl Belmonto užtvankos. Ministras mano, kad upę reikia išlaisvinti.

„Dėl žuvų migracijos ir Vilnelės upė yra įtraukta į lašišoms ir žuvims svarbių upių sąrašą. Čia prasidėjo kvailos ir nelabai pagrįstos ambicijos ir įsitraukė Kultūros paveldo departamentas, sakydamas, kad tas gelžbetoninis statinys yra Kultūros paveldo objektas ir mes turime tokią parodiją mūsų valstybėje, kai dvi institucijos nesusitaria ir neranda sprendimo. <...> Tos užtvankos prasilaužimas yra per dviejų blokų vidurį ir iš karto užkerta bet kokią migraciją. Tai mes siūlėm nuimti viršutinį bloką ir būtų buvę pravertas kelias lašišoms. Mano supratimu, buvo rastas labai neblogas kompromisas, kad ir tas vanduo tekėtų, čiurlentų, atliktų rekreacinę funkciją ir taip pat užtikrintų žuvų migraciją“, – tvirtina K. Navickas.