Kaip liūčių nuostolius paversti nauda: sutaupytų kiekvienas gyventojas

Ši vasara mūsų pernelyg nelepina saulės voniomis ir gausiai apdovanoja lietumi, sukeldama ne tik džiugesį. Neseniai Lietuvoje praūžusios liūtys paliko daugiatūkstantinius nuostolius ir tiek pat klausimų, kas dėl to kaltas, rašoma pranešime spaudai.

O kaltinamųjų buvo minima ne tiek ir mažai: meteorologai linguoja galvas dėl klimato kaitos, geologai rodo pirštu į užasfaltuotų aikštelių plotą, o kur dar teorijos apie užsikimšusias paviršinio vandens nuotakynės sistemas, aukštą gruntinių vandenų lygį, lietaus bombas, projektuotojų, mokslininkų ir, aišku, valdžios abejingumą.

„Užuot švaistę energiją kaltųjų paieškom imkim ir suraskim problemos sprendimo būdus“, - siūlo UAB Eneka inžinierius ekologas K. Plungė.

Kadangi paviršinio vandens nuotakynai miestų teritorijose skaičiuoja jau ne vieną dešimtį metų, natūralu, kad įvykę urbanizacijos pokyčiai, apskaičiuojant jų pralaidumą, nebuvo numatyti, ar bent jau numatyti ne tokio mąsto. Taigi, kaip sumažinti apkrovą vamzdynams liūties metu nesugebantiems „nuryti“ didelio kritulių kiekio, besiritančio asfalto paviršiumi? Galima rekonstruoti esamą sistemą didinant vamzdžių kiekį ir skersmenį, bet tai pareikalautų milžiniškų investicijų, laiko ir nepatogumų ardant kietąsias miesto dangas praktiškai visur.

Puikus būdas lietaus vandenį nuleisti paviršiumi į dirbtinai suformuotus tvenkinius, kuriuose liūties piko metu surinktas vanduo vėliau palaipsniui būtų tolygiai išleidžiamas į nuotekų sistemą šios neperkraunant. Tačiau miestuose neįmanoma rasti vietos tokiems tvenkiniams, o keliant juos į užmiestį susiduriame su milžiniškais vamzdynų tiesimo kaštais. Tad, ar nevertėtų mums atsigręžti į kitų šalių didmiesčių gerąją praktiką ir susitelkti ties paprastesniais, bet toli gražu ne prastesniais, problemų įgyvendinimo būdais – lietaus vandens kaupimu ir naudojimu. Tokios programos plačiai naudojamos JAV ir ES šalyse, kurių individualių namų ir daugiabučių gyventojai skatinami įsirengti požemines talpyklas lietaus vandeniui surinkti ir vėliau naudoti vejos laistymui ar buityje (skalbimui, tualeto bakelio papildymui).

Tokias talpyklas įkasus aplink problemines miesto vietas – kur dėl paviršiaus reljefo susikaupia liūčių vanduo būtų ne tik išvengta daugiatūkstantinių nuostolių, tačiau būtų galima gauti ir finansinės naudos lietaus vandenį panaudojant žaliųjų plotų laistymui, autoplovyklų reikmėms, gatvių plovimui, viešuosiuose tualetuose ir dar daugybei kitų sričių, kuriose gali būti panaudojamas vanduo nereikalaujantis higieniškumo garantijos. O kur dar ekologinis aspektas - gėlo vandens išteklių saugojimas pakeičiant jį lietaus vandeniu?

Meskime tą bjaurų įprotį ieškoti kaltų, žvelkime plačiau, ieškokime sprendimų ir džiaukimės ne tik saule, tačiau ir lietaus vandeniu, nešančiu gyvybę. Pasirinkę tinkamas šio vandens kaupimo priemones gaukime finansinę bei ekologinę naudą.