Kanopinių žvėrių skaičius auga
Šiuo metu kanopinių žvėrių Lietuvoje nei daug, nei mažai – 223 580. 2016 metais briedžių, stirnų, elnių, danielių, tauriųjų elnių, šernų Lietuvoje buvo 203 614, o 2015 metais – 196 250.
Duomenys apie medžiojamus gyvūnus renkami kiekvienais metais. Juos pateikia medžiotojai. Kaip aiškina Aplinkos ministerija, medžiojamų gyvūnų „apskaitos būdai skirstomi į tiesioginės apskaitos (stebėjimas visuose medžioklės plotuose, prie šėryklų, rujos metu, išvarant iš miško kvartalų) ir netiesioginės apskaitos (pagal žiemą paliekamus ekskrementus).“
„Tačiau dažniausiai medžiotojai, būnantys medžioklės plotuose ištisus metus, stebi ir juose gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus. Taip galima gan tiksliai nustatyti ne tik kanopinių gyvūnų skaičių“, – akcentuojama Aplinkos ministerijos atsakyme GRYNAS.lt žurnalistams.
Svarbi ekosistemos dalis
Kanopiniai žvėrys yra svarbi ekosistemos dalis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto doc. dr. Alius Ulevičius sako, kad kanopiniai žinduoliai, pirmiausia, reguliuoja sumedėjusių augalų populiacijas.
„Stambūs kanopiniai, tokie kaip briedis, maitindamiesi jaunais medeliais tiesiog praretina tuos jaunuolynus, kurie būtų labai tankūs. Reguliuoja tų organizmų populiacijas, kuriais minta. (...)
Briedžiai maitinasi pušaitėmis, elniai pažeidžia uosynus, kitus želdinius“, – aiškina doc. dr. A. Ulevičius.
Mokslininkas tęsia, kad antra kanopinių žvėrių funkcija yra tiesiog buvimas mitybos grandinės dalimi: „Jie patys tarnauja kaip maistas stambiesiems plėšrūnams.“
3 priežastys, kodėl auga kanopinių žvėrių skaičius
Stebint visų kanopinių gyvūnų skaičiaus kitimą, pastebimas aiškus ir tolygus jo augimas. Žinduolių specialistas A. Ulevičius tai apibūdina kaip natūralų gamtos procesą, kai daugėja nedirbamos žemės plotų.
„Viena iš priežasčių yra ta, kad keitėsi žemėnauda. Daug žemių tapo apleistos ir dabar jos užželia krūmais, mišku. Daugeliui kanopinių tas gan patrauklu ir palengvėja išgyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, žiemos laikotarpiu, kada krūmai yra neaukšti ir kada kanopiniai pereina maitintis šakaliniu pašaru arba žieve“, – aiškina mokslininkas.
A. Ulevičius tęsia, jog nereiktų pamiršti, kad kanopinių žinduolių populiacijas reguliuoja ir medžiotojai bei oro sąlygos.
„Kita priežastis – medžiotojai, matyt, yra susireguliavę taip, kad medžioja daugiau patinus, o patelės yra pagrindinis garantas, dėl ko gali augti populiacija. Dar gali būti dėl to, kad žiemos pakankamai šiltos ir minkštos. Pavyzdžiui, stirnoms išgyventi tapo žymiai lengviau nei giliomis žiemomis“, – teigia pašnekovas.
Nuostolius atlygina medžiotojai
Didėjantis briedžių, elnių, danielių, stirnų skaičius ūkininkams ir miškininkams kelia nemažai rūpesčių. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas GRYNAS.lt pasakoja, kad kanopiniai žvėrys ne tik išmindo pasėlius, bet ir maitinasi ūkininkų derliumi. Kita vertus, pašnekovas akcentuoja pastaruoju metu pagerėjusius medžiotojų ir ūkininkų santykius, o tai, anot jo, yra labai svarbu, nes medžiotojai padeda spręsti kanopinių žvėrių gausėjimo problemą.
„Šiuo metu labai neblogi yra medžiotojų būrelių ir ūkininkų santykiai, ko negalima buvo pasakyti prieš maždaug penkerius metus“, – sako J. Talmantas.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas tęsia, jog pagal įstatymą ūkininkai gali leisti arba neleisti medžiotojui medžioti jam priklausančioje žemėje. Jei medžiotojui suteiktas medžioklės leidimas ūkininko žemės plotuose, tokiu atveju ūkininkas, jei medžiojami žvėrys padarė nuostolių jo ūkiui, turi teisę kreiptis į jo apylinkei priklausantį medžiotojų būrelį dėl žalos atlyginimo. Kitaip tariant, medžiotojas neatliko savo darbo: dėl didelio kiekio medžiojamų žvėrių buvo padaryta žala ūkininkams.
Medžioja tik leidžiamus kiekius
Medžiotojai taip pat pripažįsta, kad kanopinių žvėrių miškuose daugėja kiekvienais metais (išskyrus šernų, nes jų medžioklė nėra licencijuojama). Tačiau, anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo medžioklei Eugenijaus Tijušo, medžioklės būrelių nariai padeda ūkininkams tiek, kiek jiems leidžia medžioklės kvotų direktyvos.
„Šiuo atveju, matyt, kam nuopelnas, kam nuodėmė, kanopinių žvėrių pastaraisiais metais tikrai pagausėjo ir tai vienus džiugina, kitiems – ūkio žmonėms, miškų savininkams, tai kelia susirūpinimą. Bet tai yra visas kompleksas, medžiotojai yra nusiteikę pozityviai dėl to, kad gausėja, o kiek mes galime sumedžioti, reguliuoja valstybė. Kanopinių žvėrių medžioklė, išskyrus šernus, kurie dabar turi ypatingą statusą (red. past. šernų medžioklė neribojama), yra labai griežtai reglamentuota ir limituota. Mes negalime nei daugiau, nei mažiau, nei kad mums yra leidžiama. Sumedžiojamam gyvūnui išduodama licencija“, – aiškina E. Tijušas.
Nuskabo jaunuolynų lapus
Miškininkai irgi pastebi kanopinių žvėrių skaičiaus augimą. Alytaus miškų urėdijos urėdas Šarūnas Antanevičius pasakoja, jog miškuose vis dažniau randama nulaupyta jaunų medžių drevė, nuskabyti jaunuolynai.
„Miškui padaroma žala kaip ir toms ūkio kultūroms. Daugiausiai žala padaroma jaunuolynams. Kuomet nuskabomi ūgliai, nulaupoma žievė ir, jei tas žvėrių skaičius yra tikrai didelis, tai žala yra labai pastebima ir kartais priveda prie pasodinto arba atsodinto miško žuvimo“, – aiškina Š. Antanevičius.
Tačiau, anot miškininko, atsižvelgiant į kanopinių žvėrių populiacijų didėjimą, auga ir jų medžioklės licencijų skaičius: „Pagausėjimas yra, nuolat po truputį jų daugėja, bet yra kiti svertai: medžioklės reguliavimo komisijos, kurios suteikia teisę medžioti tam tikrą kiekį žvėrių kiekvienais metais. Tai ir pagal sumedžiojimo apskaitas mes pastebime, kad leidimų sumedžioti skaičius taip pat didėja.“
Auga ir leidimų sumedžioti skaičius
Iš tikrųjų medžioklės licencijų skaičius priklauso nuo žvėrių kiekio. Vadinasi, augant kanopinių skaičiui, tolygiai didėja ir leistinų medžioti gyvūnų skaičius. Aplinkos ministerija informuoja, kad kasmet kanopinių žvėrių sumedžiojimas planuojamas metinio šių gyvūnų realaus prieauglio ribose, t. y. iki 25 proc. Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama (briedžių, tauriųjų elnių, stirnų ir danielių), sumedžiojimo limitus kiekviename rajone (savivaldybėje) nustato atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu sudaryta rajono (savivaldybės) medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija.
„Kasmet medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Šiame dokumente medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus, kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis, preliminarius prašymo – formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis, pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui“, – aiškinama Aplinkos ministerijos atsakyme.
Laiške tęsiama, kad, atsižvelgusi į minėtus duomenis, komisija priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų pasiūlymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis ir miškų ūkio specialisto išvadą dėl žvėrių daromo poveikio pokytį miško želdiniams bei medynams.
Pagal tai, šį medžioklės sezoną (2017 – 2018 metų) leista sumedžioti 31 619 stirnų, 7 995 tauriųjų elnių, 589 danielius, 2692 briedžius.
Šernų sumedžiojimas nelimituojamas, t. y. medžioklės plotų naudotojai patys sprendžia, kiek šių gyvūnų sumedžioti.
Praeitais metais (2016 – 2017 metų sezonas) buvo galima sumedžioti 6691 taurųjį elnią, 28 186 stirnas, 413 danielių, 2268 briedžius. 2015 – 2016 metų medžioklės sezoną skaičiai buvo dar mažesni: 5437 elniai, 25 967 stirnos, 313 danielių, 2268 briedžius.
Ūkininkai siūlo kontrolę patikėti medžiotojams
Ūkininkams medžioklės kvotos vis dėlto atrodo per mažos. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas mano, kad taip augant kanopinių žvėrių skaičiui, galbūt reikėtų išvis atsisakyti šių gyvūnų medžioklės licencijų, o populiacijų reguliavimą perduoti tik medžiotojams.
„Manau, kad vis dėlto tas licencijavimas padaro žalos. Nemanau, kad valstybė turėtų reguliuoti populiaciją. Medžiotojai nėra tie žmonės, kurie beatodairiškai žudo tuos žvėris, kad išnaikintų visą populiaciją. Jei pasižiūrėtume atgal, kokių 20 metų, tai šernų medžioklė taip pat buvo licencijuojama ir jų buvo daug mažiau, kai licencijas panaikino, jų pasidarė daugiau. Vadinasi, patys medžiotojai moka reguliuoti populiaciją. <...> Jie mato tam tikrus žvėrių kiekius ir jei leistų populiacijas reguliuoti medžiotojų klubams, tai manau, matydamas, kurie žvėrys daro žalą, tų žvėrių skaičių susimažintų iki leidžiamų normų, kad nebūtų daroma žala“, – mano J. Talmantas.
Bet žinduolių specialistas A. Ulevičius aiškina, jog drastiškai sumažėjus kanopinių skaičiui, jų darbą ekosistemoje tektų atlikti žmonėms. Pirmiausia, reikėtų tvarkyti miškus, o stambieji plėšrūnai turėtų surasti, kuo maitintis arba pasitraukti iš savo buveinių dėl maisto trūkumo.
Dėl bendro sprendimo reikėtų diskutuoti
Tačiau medžiotojams kanopinių gyvūnų pagausėjimas nėra didelė problema. Anot E. Tijušo, gamtosaugine prasme, labai džiugu, kad miškuose esti vis didesnė tikimybė sutikti elnią, stirną ar briedį. Todėl čia daugiausiai diskutuoja ūkininkai ir miškininkai.
„Šiuo atveju, skirtingai nei įsivaizduoja visuomenė, medžiotojai atstovauja tai žmonių grupei, kuriai gražu, miela ir malonu, kai žvėrių yra daug. Bet, kai jų daug, kertasi interesai ir tiek miškas, tiek žemės ūkis patiria kažkokius nuostolius. Čia visada buvo ir bus konfliktas, todėl yra reikalingas balansas. Medžioklė ir medžiotojai yra tas instrumentas, kuris gali jį reguliuoti“, – mano medžiotojas.
E. Tijušas tęsia, kad diskusijoje apie medžioklės licencijų kiekį, kanopinių žvėrių skaičiaus augimą turi dalyvauti visos suinteresuotos pusės, tačiau būtina atsižvelgti į mokslininkų rekomendacijas, kokios yra būtinos kanopinių populiacijos ekosistemai palaikyti.
Aplinkos ministerijos atsakyme GRYNAS.lt redakcijai teigiama, kad, leidus sumedžioti daugiau, gali būti pažeista populiacijų struktūra ar neleistinai sumažėti pačios populiacijos. Todėl didinti leistinų sumedžioti gyvūnų skaičių iki begalybės negalima. Atkreiptinas dėmesys, labai svarbu, kad nustatyti leistini sumedžiojimo limitai būtų išnaudojami. Nebus jokios naudos, jei nustatyti sumedžiojimo limitai bus dideli, o realus sumedžiojimas bus mažas.
Nors kanopinių žvėrių ir daugėja, tačiau smarkus leidimų kiekio juos sumedžioti padidinimas galėtų suardyti visą ekosistemą. Todėl būtina palaikyti balansą ir visoms suinteresuotoms pusėms diskutuoti, remiantis mokslininkų rekomendacijoms. Juk miško žvėrys – vienas iš Lietuvos gamtos atspindžių ir vertybių.
