Kaip GRYNAS.lt sakė Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas, tikras žvejys yra tas, kuris be išlygų laikosi mėgėjų žvejybos taisyklių.
„Žvejys mėgėjas turi laikytis Mėgėjų žvejybos taisyklių: visų žvejybos rėžimo taisyklių, žvejoti ten, kur galima žvejoti. Be to, svarbu atminti, kad yra nurodytas galimų sugauti žuvų skaičius arba yra nurodyta žuvų masė, dydžiai. Jeigu žmogus laikosi šių taisyklių, tai jis yra tikras žvejys“, – sako S. Mikėnas.
Ne viena dešimtis reikalavimų
O taisyklių žvejams mėgėjams yra nemažai: reglamentuojami laikotarpiai, kada ir kokias žuvis galima žvejoti (žvejyba draudžiama tuo laikotarpiu, kai žuvys neršia, tačiau, esant reikalui tam tikrų žuvų rūšių žvejybos laikotarpiai koreguojami pagal mokslininkų išvadas), privaloma įsigyti žvejo bilietą arba žvejo kortelę (jei nurodomas konkretus vandens telkinys, kuriame žvejys žvejos), o svarbiausia - nustatoma, kokiais įrankiais mėgėjų žvejyba leidžiama. Tarp leidžiamų įrankių tikrai nėra brakonierių pamėgtų akumuliatorių, iečių ar tinklų. Pastarųjų, priešingai nei verslinėje žvejyboje, žvejai mėgėjai negali nei nusipirkti (tam reikia turėti leidimą), nei gaminti patys. Net už tinklų laikymą žvejai mėgėjai gali gauti baudą, o ši neleistina žvejybos priemonė iškart konfiskuojama.
Tačiau įstatymai brakonieriams nėra kliūtis. Kita vertus, tokių žvejų mažėja. Vilniaus RAAD duomenimis, Vilniaus regione 2014 metais tinklininkų sučiupta 103, 2015 metais – 146, o 2016 metais – 99. Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas S. Mikėnas sako, kad tinklininkų mažėjimą lėmė augančios baudos ir didėjanti atsakomybė pasirinkus šį brakonieriavimo būdą.
Tendencijos ramina
Štai Utenos RAAD duomenimis, 2015 metais Utenos regione fiksuoti 135 mėgėjų žvejybos pažeidimai, iš kurių beveik visi, išskyrus kelis atvejus, žvejyba tinklais. Tais pačiais metais konfiskuotas net 201 tinklas.
2016 metais nustatyta 112 pažeidimo atvejų ir konfiskuoti 172 tinklai. Matoma, kad brakonieriavimo tinklais atvejų mažėja. To priežastimi, kaip teigia Utenos RAAD atstovai, yra ne tik didelės baudos ir vis didėjanti atsakomybė, bet ir nuoseklus pareigūnų prevencinis darbas, nuolatiniai planiniai ir neplaniniai patikrinimai.
2017 metų I ketvirtį fiksuoti 26 pažeidimai, o šiandien Utenos RAAD skaičiuoja 37 mėgėjų žvejybos pažeidimus.
Tiesa, Utenos regionas, remiantis Aplinkos ministerijos surinkta statistika, yra teritorija, kurioje fiksuojama daugiausiai žvejybos brakonieriavimo atvejų visoje Lietuvoje. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad Uteną supa ežerai (šalia yra Molėtai ir Ignalina, ežeringiausi kraštai).
Antras pagal žvejų brakonierių tinklais skaičių yra Vilniaus regionas, trečias – Klaipėdos, ketvirtas – Alytaus.
Brakonierių mato asocialų pusamžį vyriškį
GRYNAS.lt žurnalistai pasidomėjo, kaip žmonės įsivaizduoja žveją brakonierių. Gatvės praeiviai beveik vieningai sutarė, kad tai – pusamžis, nelabai pasiturintis, mėgstantis išgerti vyras, ko gero, gyvenantis atokiau nuo miesto, bedarbis. Kita vertus, Mantas, vienas iš apklaustųjų, įvardijo kiek neįprastą brakonieriaus portretą. Anot jo, tai gali būti žvejys mėgėjas, kuris ilgą laiką nieko nepagavo ir trūkus kantrybei griebėsi užtikrinto būdo pagauti laimikį.
Dar vienas praeivis Lukas pašmaikštavo, kad brakonierius gali būti ir moteris, kuriai žvejyba meškere nesiseka. Tačiau aplinkosaugininkai nelinkę nuvertinti Luko spėjimo. Anot jų, brakonieriumi gali būti bet kuris gyventojas. Tiesa, vis dėlto stereotipas yra. Vilniaus RAAD aplinkosaugininkas S. Mikėnas tvirtina, kad dažniausiai susiduriama su dviem gyventojų grupėmis: asocialiais arba labai pasiturinčiais asmenimis.
„Brakonierius tinklininkas – nuo visiškai tokio, kuris nieko nebeturi, asocialaus, dažnai neblaivaus, iki tokio žmogaus, kuris visko turi užtektinai“, – apibūdina S. Mikėnas.
Tinklą paėmė iš smalsumo
Nepasiturintys asmenys dažnai brakonieriauja, norėdami pasigauti žuvies sau, galbūt parduoti arba, gali būti pasamdyti kitų, pasiturinčių žmonių, kad kuo greičiau pagautų žuvies prekybai. Tie, kuriems žuvis nėra pragyvenimo šaltinis, brakonieriauja dėl smalsumo arba, norėdami parodyti savo turtinę galią. Yra ir tokių, kurie nori palyginti, ką reiškia gaudyti žuvį tinklais. Būtent toks yra Edvinas (vardas pašnekovo pageidavimu pakeistas). GRYNAS.lt žurnalistams jis pasakojo, jog tinklus užmetė tik vieną kartą, nes jam buvo smalsu, kaip vyksta tokia žvejyba. Anot jo, daugiau tokiu būdu jis nebežvejos, nes supranta, kad taip daroma didelė žala gamtai.
„Aplink Vilnių yra daug ežerėlių, bet nė viename man nesisekė pagauti žuvies. Esu tvarkingas žvejys, turiu žvejo bilietą visiems metams. Bet kartą atvykęs žvejoti pamačiau brakonierių paliktą tinklą. Jis buvo tiesiog vandenyje, užsikabinęs su žolių. Ir aš paėmiau tą tinklą tiesiog pamėginti pažiūrėti, kaip viskas vyksta. Buvo baisu, nes esu girdėjęs, kad visur budi aplinkosaugininkai, be to, ir žmonės šiandien pilietiški, gali pranešti. Apibendrinant, niekas man ten neužkibo, numečiau ir važiavau iš ten. Bet gailiuosi. Nes, kai pagalvoji, kiek žuvų pavagiama iš to mažo tvenkinėlio. Barbarizmas“, – patirtimi dalijasi Edvinas.
Naikinami žuvų ištekliai
Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Kesminas GRYNAS.lt yra sakęs, kad pastaruoju metu žuvų ištekliai ežeruose stipriai pagausėjo, o, lyginant 2011 ir 2016 metus, žuvies vidutinis svoris padidėjo 2 kartus, fiksuojama ypač išaugusi linų biomasė.
„Skirtumas matomas labai didelis, tačiau čia prisidėjo vandens telkinių apsaugos sustiprinimas. Žvejai verslininkai žvejodavo nedaug ežerų, o štai nelegali žvejyba buvo daug intensyvesnė ir apėmė daugelį vandens telkinių. Todėl žuvų išteklius nualino ne tik žvejai verslininkai, o ir brakonieriai. Kaip 2013 metais padidėjo baudos už nelegalią žvejybą, tai mūsų tyrimų duomenys rodo, kad žuvų kiekis ir vidutinis žuvies svoris tais pačiais metais pradėjo smarkiai kilti“, – prisimena V. Kesminas.
Darbo valandų neskaičiuoja
Saugodami žuvies išteklius ir užtikrindami įstatymų laikymąsi, aplinkosaugininkai, kaip teigia Šiaulių RAAD atstovas R. Šiukšteris, dirba ir darbo, ir nedarbo metu.
„Yra organizuojami reidai, daugiausiai ne darbo metu. Apie galimą brakonieriavimo tinklais atvejį dažnai praneša patys žvejai. Kad ir kaip sužinome apie neleistiną žvejybą tinklais, tenka rengti pasalas“, – pasakoja aplinkosaugos pareigūnas.
S. Mikėnas taip pat sako, kad, kovojant su tinklininkais, rengiamos pasalos, reaguojama į gyventojų pranešimus.
„Paskambina aktyvūs gyventojai, mes patys turime informacijos, žinome tas vietas, kurias yra pamėgę brakonieriai. Tokiu principu organizuojame savo darbą. Be pasalų – neįmanoma. Atvažiavus su švyturėliais nesučiupsi brakonieriaus. Jie irgi saugosi, žino, kad baudos griežtos, didelės ir dar konfiskuojami įrankiai“, – teigia pašnekovas.
Atsakomybę už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą numato ANK. Baudų dydžius rasite ČIA.
Nors aplinkosaugininkai ir aktyviai kovoja su tinklininkais, patys žvejai turi būti sąmoningi. Reikia suprasti, kad gamtos ištekliai nėra amžini ir jiems atsikurti reikia nemažai laiko.
