Idėja nėra nauja

Įstatymo koncepcija buvo patvirtinta dar 2009-aisiais. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas informuoja, kad „įstatymas yra skirtas kompleksiniam architektūros srities teisinio reguliavimo problemų sprendimui – architektūros kokybės apibrėžimui, kokybės užtikrinimo priemonių (architektūrinių konkursų, ekspertinio vertinimo ir kt.) nustatymui, architekto kvalifikacijos reikalavimų, jo teisių, pareigų ir atsakomybės įtvirtinimui, o taip pat architektūros viešojo administravimo sistemos sukūrimui, viešojo intereso gynimo užtikrinimui.“

Vyriausybės parengtas Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektas ir jį lydintieji Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų pataisų projektai Aplinkos apsaugos komiteto buvo svarstomi balandžio 5 dieną. Projektams pritarta bendru sutarimu. Seimo darbotvarkėje Architektūros įstatymo projektas atsidūrė balandžio 20 dieną. Plenariniame parlamento posėdyje svarstytas projektas sulaukė 73 Seimo narių palaikymo (balsavusių „prieš“ nebuvo, susilaikančiųjų buvo 3). Tai reiškia, kad Architektūros įstatymo projektas Seimo dar turės būti priimtas ir jei tai įvyks, jis įsigalios nuo liepos 1 dienos.
Statybų aikštelė

Įstatymui įsigaliojus, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Architektų rūmai iki šio įstatymo įsigaliojimo turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Kompleksiškai reglamentuoja architektų veiklą

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas GRYNAS.lt tikina neabejojantis, kad įstatymo projektas įsigalios. Anot jo, tai yra puikus būdas kompleksiškai reglamentuoti architektų veiklą.

„Jame yra daug svarbių nuostatų ir, bent jau Aplinkos ministerija, mato, kad įstatymas yra vienas būdų, kaip statybos planavimą, architektų veiklą reguliuoti. Turime Teritorijų planavimo, Statybos įstatymus ir eilė kitų įstatymų, kurie reguliuoja architektų veiklą, tačiau niekada jokiam teisės akte nebuvo nustatytos architektūros kryptys, architekto veiklos principai, etikos reikalavimai. Kitaip sakant, nebuvo teisės akto, kuris apimtų visas architektų veikos sritis: mokslą, praktiką, teisinį reguliavimą. Visa tai yra sudėta į vieną Architektūros įstatymą. Manome, kad tai yra neatsiejama dalis Architektų rūmų įstatymo, nes, kaip žinia, architektai nuo sausio 1 – osios turi savivaldą“, – aiškina M. Narmontas.

Įstatymo projekto turinys platus

Rengiant įstatymo projektą dalyvavo suinteresuotos grupės, tarp jų ir Aplinkos ministerija bei Lietuvos architektų rūmai. M. Narmonto teigimu, ministerijos sudaryta darbo grupė įstatyme įtvirtino savivaldybės vyriausiojo architekto statusą, teises ir pareigas.

„Šiandien apie vyriausiąjį architektą kalbama tik Teritorijų planavimo įstatyme, o įsigaliojus Architektūros įstatymui savivaldybės vyriausiojo architekto veikla būtų reguliuojama plačiau“, – pasakoja Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius.

Pašnekovas tęsia, kad Architektūros įstatymo projekte numatyti ir būdai, kaip galima kovoti su nelegaliomis statybomis. Anot M. Narmonto, daug problemų išspręstų nepriklausomos regioninės ekspertų tarybos – Architektų rūmų suformuotos, kurios spręstų architektūros kokybės klausimus.

„Savivaldybių vyriausieji architektai galėtų kreiptis į tarybą, prašydami ekspertinio vertinimo dėl statinio projekto ar projektinių pasiūlymų dar prieš statybą, tokiame etape kai dar galima ištaisyti klaidas. Pavyzdžiui, kyla įtarimų, kad yra statomas vienbutis, tačiau realybėje jis gali pavirsti į daugiabutį. Šių ekspertų tarybų veikla atliktų prevencinį darbą. Minėtos tarybos kai kuriose savivaldybėse egzistuoja, tik jos nėra įteisintos ir mes norime joms suteikti ne tik formą bet ir funkcijas, už kurias jos būtų atsakingos. Tai yra labai svarbu, kalbant apie neteisėtas statybas“, – komentuoja M. Narmontas.
Projektuojamas pastatas

Sudrausmins etikos principai

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė akcentuoja, jog kovą su nelegaliomis statybomis stiprina ir neseniai įsigaliojęs Architektų rūmų įstatymas, ir ketinamas priimti Architektų įstatymo projektas.

„Nuo metų pradžios Architektų rūmai startavo su privaloma visų atestuotų architektų naryste. Ši profesinė bendruomenė visavertė: išrinkta pirmininkė ir kiti organai, įskaitant etikos tarybą, kuri sprendžia etikos klausimus“, – teigia viceministrė.

Anot R. Brandišauskienės, per etikos principus tikimasi sureguliuoti tai, ko galbūt negali sureguliuoti įstatymas. Be to, įstatymu apibrėžta, kad architektūra yra viešasis interesas, o tai suteikia galimybę nevyriausybinėms, nepriklausomoms organizacijoms kreiptis į teismą, jei manoma, kad architektas, darydamas pastato ar teritorijos projektą, pažeidė įstatymus.

„Labai svarbus architektų rūmų vaidmuo. Šitame įstatyme aiškiai įvardijama, kad Architektų rūmai dėl viešo intereso turi teisę kreiptis į teismą. Kitaip tariant, kai pati architektų bendruomenė mato, kad yra tikrai blogai su vienu ar kitu projektu, visų pirma, architektūros kokybės prasme ar kitais aspektais yra įžvelgiamas neteisėtumas ir architektams aišku, kad tai yra blogai, jie gali eiti į teismą ir tai ginti“, – akcentuoja viceministrė.

Ji priduria, kad anksčiau tokia galimybė taip pat buvusi, tačiau teismai pasyviai žiūrėdavo į nevyriausybinių organizacijų skundus. Kai architektūra taps viešuoju interesu, tikimasi, kad ir skundai, susiję su šia sritimi, taps nagrinėjami plačiau.

Architektūra pripažinta svarbia sritimi

Tačiau Architektūros įstatymo projektu siekiama ne tik užverti tam tikrą negalių statybų nišą. Projekte numatoma ir Lietuvos architektūros kryptis, architektų profesionalumo lygmuo, privalomas Etikos kodekso laikymasis ir net įteisinta architektūros studijų trukmė. Kaip aiškina Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, visos šios sritys yra tarpusavyje susijusios ir formuoja Lietuvos aplinką bei įvaizdį.

„95 proc. Lietuvos pastatų yra neypatingi. Juos suprojektuodavo architektai, kurie nėra įpareigoti laikytis to pačio etikos kodekso (tai pačių architektų bendruomenės patvirtintas dokumentas, kuris atspindi Europos Sąjungos architektų kodeksą). Architektūra pripažįstama kaip ypatingą svarbą turinti sritis. Ji formuoja žmonių pasaulėžiūrą“, – tvirtina M. Narmontas.
Statybos

Architektūros įstatymo projektui pritaria ir Lietuvos architektų rūmai. Jų pirmininkė Daiva Bakšienė GRYNAS.lt sako, jog visa architektų bendruomenė džiaugiasi, kad architektūra pagaliau pripažinta kaip visuomenei svarbi sritis.

„Iki šiol architektūra buvo tiesiog fragmentiškai pasibarsčiusi po kitus įstatymus. Tai labai svarbi visuomenei sritis, kuri apima aplinkos formavimą, kurioje mes gyvename. Iki šiol architektūra neturėjo kompleksinio požiūrio ir sistemingo, jos specifiką atitinkančio reguliavimo“, – teigia D. Bakšienė.

Architektų rūmų pirmininkė akcentuoja, jog įstatymu kompleksiškai pažvelgiama į architekto veiklą, architektūros, pačios aplinkos formavimą. Be to, įtvirtinti kriterijai, kuo siekiama šia veikla, kuo visuomenei reikšminga architektūra, paties architekto kvalifikacijos apibrėžimas, kokybės siekimo priemonės. Įtvirtinti architektūriniai konkursai ir architektūrinis vertinimas, o tai turėtų skaidrinti šias minimas sritis.

Profesionalės ir institucijų darbas

Architektūros įstatymo projekte įtrauktas dar vienas svarbus punktas šios profesijos atstovams. D. Bakšienė sako, kad ketinama ne tik įteisinti architekto svarbą bei profesionalumą, bet ir savarankiškumą: „Kitaip tariant,kad priimant visuomenei svarbius sprendimus reikalingas atsakingas, savarankiškas profesionalas, kurio nuomone pasitikima. Jeigu kyla kažkokių diskusijų, jos turi būti aptartos profesionalų“, – mano Architektų rūmų pirmininkė.

Ar tai būtų vyriausiasis architektas savivaldybėje, ar Architektų rūmų suformuota ekspertų taryba, šie profesionalai, anot D. Bakšienės, leistų išvengti nekompetetingų darbuotojų padaromų klaidų, priimant sprendimus, susijusius su architektų pateiktais projektais.

„Dabar yra tam tikras disbalansas, kai sprendimus priima profesionalai, o juos peržiūri valstybės institucijų darbuotojai, kurie priima tą galutinį sprendimą. Didelė dalis tų darbuotojai yra ne architektai, o valstybės tarnautojai, kurie dažnai neturi jokio sąlyčio su architektūra. Ir nėra kažkokio tarpininko, autoritetingo vertinimo, ar geras sprendimas priimtas. Šiuo įstatymu atsiranda parama architektui, kad jo veikla svarbi ir sudaromos sąlygos profesionaliai diskutuoti apie tuos sprendimus“, – aiškina D. Bakšienė.

Architektų rūmų pirmininkė priduria, kad įstatymai jokiu būdu neturi architektūros apibrėžti normomis ar kaip nors kitaip į rėmus sprausti architektą. Todėl projekte ir numatyta ugdyti kūrybingus profesionalus, kurie geba vertinti vietos ir vietos gyventojų poreikius priimant architektūrinius sprendimus. Todėl, anot D. Bakšienės, įstatyme kalbant apie Lietuvos architektūros kryptį norima pasakyti, koks turėtų būti architektas: atsakingas, profesionalus, dirbantis kokybiškai. Primenama, kad savarankišku architektu tampama po Architektų rūmų atestacijos.

„Profesinę kvalifikaciją tikrina Architektų rūmai. Pas mus veikia atestavimo komisija, kuri profesionalumą vertina pagal tam tikrus kriterijus ir šis įstatymas dar papildo mūsų galimybes žinoti, kuria kryptimi ir rūmai turi judėti, ko laikytis. Paskutiniu metu griežtėja atestavimo tvarka, kartelė keliama ir naujai ketinantiems atestuotis ir jau dirbantiems (pagal įstatymą mes privalome nagrinėti skundus dėl architekto veiklos). Architektų savipriežiūra, savikontrolė yra labai svarbi, ir ji atliekama vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais “, – sako architektų atstovė.

Keičiasi Architektūros studijų programos trukmė

Formuoti architektų profesionalumą ketinama dar universitetų auditorijose. Šį rudenį architektūros mokslus pradėję krimsti studentai jau mokosi pagal naują tvarką: jų studijos trunka 5 metus, po kurių jie turės magistro, o ne bakalauro diplomą. Kaip aiškina Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto dekanas doc. dr. Liutauras Nekrošius, tokį sprendimą priėmė Švietimo ministerija ir jis buvo įtrauktas į Architektūros įstatymo projektą.

„Pasikeitė pati sistema. Mūsų antro kurso ir vyresni studentai studijuoja pagal sistemą 4 metai bakalauras ir du metai magistras. Po bakalauro jie gali tęsti studijas kitur arba jas nutraukti, nes atestuotis, įgyti galimybę savarankiškai dirbti architektu, galima 4 metus mokantis ir 3 metus praktikuotis, įgyti profesinių žinių, arba mokytis 4 metus, tuomet 2 metus magistro studijų ir metus praktikos. Kitaip tariant, jiems užtenka bakalauro. Dabartiniai mūsų pirmakursiai studijuoja vientisoje 5 metų studijų programoje. Po jos jie gauna magistro diplomą ir po jos, įgiję 2 metų praktiką, jie galės atestuotis“, – aiškina L. Nekrošius.
Diplomų teikimo šventė

Docentas patikslina, kad ilginti architektūros studijų trukmę buvo nuspręsta atsižvelgiant į profesijų direktyvą, kuria vadovaujasi visa Europos Sąjunga: joje numatyta, kad architektūros studijų programa turi trukti 5 metus. Tačiau, anot pašnekovo, kitose Europos šalyse studentai 3 metus studijuoja bakalauro studijas ir tuomet renkasi 2 metus trunkančias magistro studijas.

„Aš laikiausi nuomonės, kad architektūros studijos turi būti ne trumpesnės kaip 5 metai. Kokia tai forma – vientisos studijos ar pakopos, jau yra kitas klausimas. Visoje Europoje studijos yra treji metai ir dar 2 metai magistro, pakopos. Ir, mano supratimu, jei mes norime būti tos ES rinkos dalis, tai turėtume žaisti pagal tas pačias taisykles. Tačiau užuot tai darę, mes visą laiką turim savo taisykles: tai keturi metai bakalauro ir 2 metai magistro studijų, tai vėl kitaip. Nėra kažkokio ypatingo pavojaus, kad mes išsiskiriame, bet, aišku, būtų geriau neišsiskirti“, – mano L. Nekrošius.

Architektūros įstatymo projektu norima apibrėžti ir kompleksiškai pateikti architektūros reglamentavimą. Tikimasi skaidresnio ir aiškesnio institucijų darbo priimant sprendimus, susijusius su architektų pateiktais projektais bei ugdyti profesionalius architektus, savo kompetencija nenusileidžiančius kitų Europos šalių specialistams. Be to, įstatymas padėtų dar intensyviau kovoti su nelegaliomis statybomis.