Kaimynai piktinasi tvora
Kad sklypas ir tvora aptvertas namas Šnipiškėse priklauso verslininkui M. Subeliui, GRYNAS.lt patvirtino Registrų centras.
Visai šalia prabangaus M. Subelio individualaus namo stovi ir kotedžas, kurio gyventojai piktinasi, kad jiems priklausančiuose mažuose kiemuose ir pačiuose butuose tapo nuolat tamsu, kai kaimynas M. Subelis nuo jų atsitvėrė daugiau nei 6 metrų aukščio tvora.
Situaciją įvertinti nuvykę GRYNAS.lt žurnalistai pamatė, kad aukšta siena skiria tik tą sklypo dalį, kuri ribojasi su kotedžu. Visur kitur tvora kur kas žemesnė.
Daugiabučio gyventojai sako, kad jų butuose ir kiemuose dar tamsiau pasidaro, kai sužaliuoja tvorą apraizgę vijokliniai augalai. „Žinokit, mūsų situacija labai rimta – gyvenimas pavirto pragaru. Namuose visada tamsu – praktiškai visuomet reikia būti įjungus šviesą, net ir dieną. Namuose atsiranda pelėsis. Tai labai kenkia vaikų sveikatai. Su pačiu tvoros savininku pabendrauti nepavyksta – jis tiesiog neina į kalbas. Kreipėmės į visas institucijas, bet bijome, kad įtakingas mūsų kaimynas nelegalų statinį gali įteisinti“, – kalbėjo vienas iš kaimynų, kuris žurnalistų prašė neatskleisti jo tapatybės.
Statybų inspekcija patvirtina: tvora nelegali
Kaip GRYNAS.lt informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Vida Aliukonienė, inspektoriams situacija Šnipiškėse yra gerai žinoma. Ji teigė, kad gyventojus piktinanti tvora pastatyta negavus Vilniaus miesto savivaldybės leidimo.
„Informuojame, kad dėl savavališkai pastatytos tvoros jos statytojui 2016-10-24 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas iki 2017-04-24 statinį nugriauti. Administracinė atsakomybė už pažeidimą netaikyta dėl senaties“, – informavo V. Aliukonienė.
Tačiau ji pažymėjo, kad M. Subelis turi ir kitą alternatyvą. „Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, statytojas turi teisę nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs Statybos įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti iš savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą, jeigu žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokio statinio statyba yra galima pagal galiojančius teisės aktus“, – paaiškino V. Aliukonienė.
Taip pat VTPSI atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad verslininkas turi galimybę bandyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą: „Inspekcija privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu yra svarbių priežasčių (susijusių su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos), statytojo prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams, dėl pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.“
Galiausiai V. Aliukonienė paaiškino, kad jeigu suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui tvora nebus nei nugriauta, nei įteisinta, inspekcija kreipsis į teismą dėl statytojo įpareigojimo vykdyti nurodymą, o, nevykdant ir teismo sprendimo, organizuos priverstinį savavališkos statybos padarinių pašalinimą (statinio nugriovimą).
Kaimynai bijo, kad gali būti išduotas leidimas
M. Subelio kaimynai šiuo metu labiausiai jaudinasi dėl to, kad jam savivaldybė gali išduoti leidimą 6 metrų aukščio tvorai ir tuomet nelegalus statinys taptų legaliu. Kaip tik todėl gyventojai visas viltis deda į savivaldybę.
„Labai tikimės, kad savivaldybė išgirs mūsų argumentus ir nepadarys taip, kad mes amžinai turėtume kęsti tamsą ir pelėsį. Labai tikimės, kad valdininkai nepuls tenkinti įtakingo verslininko įnorių“, – kalbėjo M. Subelio kaimynas.
Į GRYNAS.lt klausimą, kokios galimybės verslininkui gauti leidimą 6 metrų aukščio tvorai, antradienį Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė neatsakė, tačiau pažymėjo, kad Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus duomenimis, prašymas išduoti leidimą statyti tvorą nebuvo pateiktas ir leidimas tvorai statyti nėra išduotas.
Žemės savininkas nemato nieko blogo
Vis dėlto gyventojai jaučiasi nuvilti ir namo, kuriame jie gyvena, projekto vystytojo Jurijaus Vasiljevo – šiam, jų teigimu, ir priklauso žemė su pastatyta 6 metrų aukščio tvora. Žmonės teigė, kad J. Vasiljevas neprieštarauja, kad jo žemėje stovėtų šis statinys. Tiesa, iš pradžių jis neva aiškino, kad tvora tik laikina ir netrukus bus pašalinta. Tačiau taip neįvyko.
J. Vasiljevas GRYNAS.lt patvirtino, kad davė leidimą M. Subeliui pasistatyti tvorą su ta sąlyga, jog viskas atitiks įstatymus. „Mes su juo susitarėme, kad statyti galima, jei jis suderins tai su savivaldybe ir Statybos inspekcija. O ar tvora aukšta, ar neaukšta – aš neuždraudžiu. Padarys viską pagal įstatymus, parodys man leidimus – tegu stovi ta tvora. Jeigu negalima, tai bendraudami sprendžiame, ar reikia tvorą sumažinti, ar stiklą pakeisti“, – tikina sklypo savininkas.
Žemės savininkas teigė nematantis pagrindo žmonėms panikuoti, nes su situacija esą jie buvo susipažinę dar prieš įsikeldami į kotedžą. „Kaip jie gali jaustis apgauti? Kai jie atėjo, matė tvorą. Sakiau, kad Mečislovas ją pasistatė. Jeigu neteisėta ji, tegu nuima, bet suprantate, aš negaliu ateiti pas žmogų ir nuimti jo tvorą. Aš tikrai nieko neapgaudinėju – jos nestačiau ir nugriauti negaliu. Aš nieko prieš, man ji nemaišo“, – aiškina pašnekovas.
M. Subelis: žmonės nežino, kad yra neteisūs
6 metrų aukščio tvorą pasistatęs M. Subelis tvirtino, kad šiuo metu vyksta tvoros įteisinimo procedūra. Paklausėme, kodėl jam reikalinga tokia aukšta tvora. „Gavau šalia esančio sklypo savininko leidimą. Tvora reikalinga, nes visi langai žiūri tiesiai į mane – tai yra privatumo išsaugojimas“, – aiškina jis.
Be to, jis aiškina, kad sklypo savininko leidimas suteiktas susitarus, jog tvoros aukštis ir šviesos pralaidumas atitiks įstatymus. „Viskas bus pagal normas, ir tai apskaičiuos specialistai. Jei ekspertai nustatys, kad šviesos pralaidumas nepakankamas, pakeisiu stiklą iš vos matinio į baltą. Viskas bus pagal įstatymą“, – teigia M. Subelis.
Nors šalia gyvenantiems žmonėms esą buvo kalbėta, jog tvora stovės tik laikinai ir vėliau bus nugriauta, M. Subelis siekia, kad ji liktų stovėti visam laikui. Anot jo, sklypo savininkas taip pat tam neprieštarauja.
„Aš ten gimiau prieš 59 metus ir vis dar ten gyvenu. Patarčiau kaimynams tiesiog gyventi draugiškai ir neužsiiminėti tokiais negražiais dalykais. Tikrai nieko neskriaudžiu. Ateina žmonės ir ne nuo to galo viską pradeda – sukelia kitam diskomfortą ir paskui pradeda kovoti. Čia viena iš pagrindinių Lietuvos problemų. Pagal normas tiesioginės šviesos kambariui turi tekti 2 val., o jiems tenka 3,5 val. Patys nežino, kad yra neteisūs“, – aiškina M. Subelis.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba tada, kai statybos prasidėjo be leidimų, taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu tomas.janonis@delfi.lt.
