Valstybinėje žemėje - vaismedžiai ir vaiskrūmiai
Visai netoli Vilniaus centro, Žvėryne, kur žemė yra aukso vertės, kartojasi panašios situacijos, kai savo nuosavus namus apsitvėrę pasiturintys vilniečiai nusprendžia namų valdas praplėsti ir valstybinės žemės sąskaita. Taip visuomenei sudaromos kliūtys naudotis miesto žaliaisiais plotais.
Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi sunerimę Žvėryno gyventojai, kurie pasidalijo įtarimais, kad netoli Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio galimai dviejų namų savininkai tvora apsitvėrė ir valstybinę žemę.
Pažiūrėjus į Regia.lt žemėlapius panašu, kad gyventojų nuogąstavimai ne iš piršto laužti. Todėl informaciją perdavėme Nacionalinei žemės tarnybai, kuri ir yra žemės valdytoja ir turi užtikrinti kontrolės funkciją.
NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji specialistė Renata Remeikaitė GRYNAS.lt informavo, kad pagal gautą informaciją pradėtas tyrimas.
Kaip GRYNAS.lt žurnalistus informavo Registrų centras, namai Žvėryne, kuriuos galimai juosia ir aptverta valstybinė žemė, priklauso Veronikai Chmelevskai ir Lietuvoje geriausia šampano eksperte žiniasklaidos tituluojamai Jolantai Smičienei.
V. Chmelevskai priklausantis namas yra ant Žvėryno tvenkinio kranto. O galimai užtvėrus valstybinės žemės plotą gyventojams sudaromos kliūtys laisvai pasiekti tvenkinį.
O štai J. Smičienės valdos yra ant Neries upės kranto. Tačiau prie moters metaline tvora aptverto sklypo atsiranda ir kitokio tipo tvora – tik jau valstybinėje žemėje.
Šampano ekspertė: nesu vagilė
Su V. Chmelevska žurnalistams susisiekti nepavyko. O Lietuvoje žinoma šampano ekspertė sutiko pakomentuoti susiklosčiusią situaciją.
Iš GRYNAS.lt žurnalistų išgirdusi apie Nacionalinės žemės tarnybos pradėtą tyrimą dėl galimo žemės užgrobimo atvejo, šio sklypo savininkė J. Smičienė tikino, jog apie tai girdi pirmą kartą ir niekas anksčiau apie tai jos neinformavo.
Paklausta, ką mano apie pradėtą tyrimą, pašnekovė sakė kol kas negalinti to įvertinti. „Negaliu vertinti situacijos, nes tik dabar apie ją išgirdau. Nežinau nei šaltinio, nei autentiškumo. Kol kas dirbu ir nelabai galiu ką pasakyti“, – aiškina ji.
J. Smičienė negalėjo pasakyti, ar tikrai pasisavino valstybinę žemę. „Gal ir neprisijungiau. Nežinau, žinokit. Turiu dar pasiaiškinti, kas čia vyksta“, – sutrikusi sako ji.
J. Smičienė pripažįsta, jog jei sulauktų pretenzijų iš NŽT, valstybinė žemė būtų atlaisvinta. „Nesiruošiu grobti jokio valstybinio turto. Suprantate, tą faktą dar reikia įrodyti, gal taip ir neatsitiko. Sužinosim, išsiaiškinsim ir viskas bus gerai. Tikrai nesu vagilė“, – aiškina J. Smičienė.
Garsus kaimynas taip pat sulaukė nemalonumų
GRYNAS.lt primena, kad panaši susiklostė ir kaimynystėje namą turinčiam buvusiam krepšininkui Š. Marčiulioniui. Jo tvora apjuosė ir „gabalą“ valstybinės žemės. Žurnalistai išsiaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba prieš daugiau nei metus buvo nustačiusi, kad valstybinė žemė yra užima. Savininkui surašyta bauda, tačiau neteisėta tvora buvo nepašalinta iki šiol.
„Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 14 d. atliko žemės sklypo patikrinimą. Patikrinimo metu išmatuota tvora bei surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad tvora patenka į valstybinę žemę. 2016 m. balandžio 15 d. sklypo savininkui buvo surašytas protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį“, - komentavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas.
Jis informavo, kad tyrimas bus atliktas pakartotinai.
Be to, pagal Registrų centro duomenis, dalis aptvertos teritorijos yra valstybinio miško žemė.
Garsi tvora jau nugriauta
Taip pat primename, kad netoli šių aptvertų valdų viena nelegaliai daugybę metų stovėjusi tvora po GRYNAS.lt žurnalistų tyrimo jau griuvo. Šį pavasarį nugriauta Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje jau daugybę metų riogsojusi ir didžiulį valstybinio miško plotą užėmusi tvora, kuri pastatyta dar sovietmečiu.
Sovietmečiu Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje atsiradusi tvora saugojo Vyriausybės svečių namų lankytojų ramybę. Dabar seni rūmai jau privatizuoti. Teritorija tapo neprižiūrima ir apleista. Tačiau reikia paminėti, kad į privačias rankas perėjo žymiai mažesnė teritorija nei ta, kurią dar visai neseniai juosė tvora. Kitaip tariant, nemaža dalis valstybinio miško, kuris privalo būti prieinamas vilniečiams, liko už metalinės tvoros.
ŠĮ pavasarį galiausiai Vilniaus miesto savivaldybė tvorą pašalino ir dabar draustinis tapo prieinamas visiems.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu tomas.janonis@delfi.lt.
