Sujudimas dėl saugomose teritorijose stovinčių mobiliųjų namelių kilo dar 2007 metais, kada Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) kartu su aplinkos apsaugos agentūromis pradėjo vykdyti akciją, per kurią buvo fiksuojami įvairūs aplinkosauginiai pažeidimai. Tarp jų ir mobiliųjų namelių laikymas draudžiamose vietose. Tiesa, tada manyta, kad pažaboti tokių statinių savininkų niekada nepavyks: jeigu namelis būdavo pašalinamas ir draudžiamos teritorijos, kitą dieną jis vėl atsirasdavo toje pačioje vietoje.

2007 metų rudenį, praėjus keliems mėnesiams po akcijos pradžios, iš saugomų teritorijų buvo išgabenta 60 nelegalių namelių, o savo eilės dar laukė apie 270 namelių. Tuometis VSTT Apsaugos tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius yra sakęs, kad šiuos laikinus statinius delsiama išgabenti, nes kartais ilgai trunka jų savininkų paieška. Šeimininkai teisinosi neturintys, kur išvežti vagonėlių, arba kad žiema - netinkamas metas persikraustyti. Tačiau dabar padėtis kardinaliai pasikeitė.

Pažeidžia ne vieną teisės aktą

Pagrindinė problema, kodėl imtasi „švarinti“ saugomas teritorijas, tai kraštovaizdžio niokojimas. Jose statant mobilius namelius yra pažeidžiamas ne vienas teisės aktas. VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė GRYNAS.lt aiškina, jog Saugomų teritorijų įstatymo 20 str., reglamentuojančiame veiklą paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, įtvirtintas draudimas statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose taip pat draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus arba įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų ir sodininkų vagonėlius arba namelius).

Reikia žinoti, kad tokios pat nuostatos nurodytos ir valstybinių parkų apsaugos reglamentuose: draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus).

„Taigi, kompleksiškai vertinant teisės aktų nuostatas, vagonėlius draudžiama statyti valstybiniuose parkuose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose. Kitur Lietuvoje – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose – paežerėse, paupiuose, miškuose. Visi Lietuvoje, įskaitant poilsiautojus valstybiniuose parkuose, mobiliuosius namelius gali laikyti kempinguose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir teisės aktais numatytais atvejais. Dažniausiai tai neypatingo ar ypatingo statinio statybos laikotarpiu, moksliniams stebėjimams ar tyrimams vykdyti, masiniams renginiams“, – vardija VSTT direktoriaus pavaduotoja R. Lapinskienė.
Nameliai ant ratų prie Stirnių ir Baltųjų Lakajų ežero

Kitaip tariant, mobilų namelį galima statyti tik tam skirtose vietose, dažniausiai kempinguose ar kitose specialiai pažymėtose teritorijose. Kitur saugomose teritorijose namelių eksploatavimas leidžiamas tik gavus leidimą dėl vykstančių statybų, mokslinių tyrimų, monitoringų ir pan.

R. Lapinskienė pasakoja, kad šiandien namelių saugomose teritorijoje problema kur kas mažesnė.

„Nuo 2007 m. iki 2017 m. vagonėlių ir kitų kilnojamų objektų saugomose teritorijose sumažėjo 10 kartų. Šiuo metu tokių kilnojamų objektų likę apie 20“, – konstatuoja VSTT direktoriaus pavaduotoja.

Pažeidėjų sumažėjo

Kad mobiliųjų namelių saugomose teritorijose mažėja, teigia ir aplinkos apsaugos agentūrų darbuotojai. Didele kova su šiais pažeidėjais turėjo užsiimti tų regionų aplinkosaugininkai, kur daugiausia ežerų, kurie masina stovyklautojus.

Šiandien Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros vedėjas Rimas Veršelis džiaugiasi, kad problemų dėl vagonėlių eksploatacijos neleistinose vietose pareigūnai nebeturi.

„Jau keletą metų problemų su vagonėliais neturime. Mes nuolat darėme ir darome reidus, perspėjame žmones, kad to daryti negalima. Nelegalių namelių būta prie visų ežerų, bet didžiausia problema buvo penkeri metai atgal. Tačiau visoms tarnyboms – mums, VSTT, regioniniams parkams – pradėjus intensyviai tikrinti, išrašyti baudas, liepti vagonėlius išsivežti arba juos patiems nukelti, jų smarkiai sumažėjo. Tad šiuo metu kaip ir neturime tokių“, – tikina R. Veršelis.

Aplinkosaugininkas pasakoja, jog neleistinose vietose palikti nameliai daugiausiai buvę statybinės paskirties ir stovėję ne vienerius metus. Be to, jie retai priklausę vietiniams gyventojams, todėl ir jų pašalinamas buvo sudėtingas.

„Vagonėlių savininkai retai būdavo vietiniai žmonės. Dažnai tai – statybinės paskirties patalpos. O jei namelis ant ratų, pastatytas draudžiamoje teritorijoje būdavo gyvenamosios ar poilsinės paskirties, tai žmonės, nenorėdami netekti vietos, namelį apstatydavo, kitaip tariant, padarydavo gyvenamosios paskirties pastatu“, – gudrybes demaskavo R. Veršelis.

Jis užsimena, kad ne visada pasisekdavo su namelių savininkais susitarti geruoju – tekdavo bylinėtis ir teismuose.

Likę nuo sovietmečio

Šiuo metu problemų dėl neleistinose teritorijose pastatytų mobiliųjų namelių neturi ir Dzūkija. Tiesa, anksčiau šiame Lietuvos krašte įvairios paskirties vagonėlių stovėjo ne viena dešimtis. Alytaus RAAD Lazdijų agentūros vedėjas Evaldas Brusokas taip pat prisimena, kad ne visi pažeidėjai geranoriškai sutikę patraukti savo namelį.

„Dabar vagonėlių mažėja. Daugiausiai jų buvo sovietmečiu. Tiek statybinių, tiek kitos paskirties, bet ne vienas jų buvo iškeltas. Kai buvo sudarytas planas, kiek, iš kur ir kokių namelių ant ratų, vagonėlių reikia išvežti, susisiekta su jų savininkais ir pranešta, kad jie privalo pašalinti savo turtą. Jeigu tose vietose leidžiamos statybos, tuomet statybos laikotarpiu tos patalpos būti gali. Vieni sutiko geranoriškai, kiti net ir į teismą kreipėsi nesutikdami nukelti namelio“, – pasakoja E. Brusokas.
Minijos draustinio piktžaizdė

Jis tęsia, kad nuo 2011 metų kartu su kitomis atsakingomis institucijoms Lazdijų agentūros aplinkosaugininkams pavyko patraukti apie 30 vagonėlių.

„Iš pradžių šalinimas vyko po truputį. Po to, kai šis darbas tapo prioritetu, tuomet iškelta kur kas daugiau. Dar yra tokių namelių, su kurių savininkais bendravimas vis dar vyksta: jie tvarko dokumentus, gyvena užsienyje ir jiems sudėtinga atvykti į Lietuvą susitvarkyti. Kiti susiduria su problema, kaip tą namelį iškelti, nes jis pakankamai didelis, reikia samdytis transportą ar panašiai“, – teigia pašnekovas.

Poilsiautojams yra skirtos stovyklavietės

Nors stacionarių namelių ant ratų Dzūkijoje ir nebelikę, šiandien, anot E. Brusoko, aplinkosaugininkai kovoja su poilsiautojais, nežinančiais įstatymų ir su mobiliaisiais namukais atvažiuojančiais į krašto miškus ar prie ežerų trumpam paviešėti. Apie šią problemą taip pat kalba Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos direktorius Eimutis Gudelevičius. Jo teigimu, parko darbuotojams nuolat tenka bendrauti su pažeidėjais, atvykusiais į parko teritoriją kelioms dienoms pailsėti. Tiesa, baudų dalyti neskubama: pirmiausia žmonės informuojami apie saugomų teritorijų taisykles ir paprašoma jų nuvykti į specialias poilsiavietes.

Tačiau E. Gudelevičius užsimena apie atvejus, kai mobilūs nameliai statomi individualių namų kiemuose ar tuščiuose sklypuose, ko daryti saugomoje teritorijoje taip pat negalima.

„Didžiausias rūpestis dėl namelių žmonių kiemuose, sklypuose. Atvažiuoja brolis, pasistato vagonėlį kieme ir sako, kad jame gyvens. Tokiu atveju, mes pranešame, kad tai yra draudžiama, bus vagonėliai išvežti, jei patys nesusitvarkys. Bet žmonės tada juos apsikala, paverčia tradicine architektūra. Kasmet fiksuojame po kokius tris tokius vagonėlius“, – tvirtina E. Gudelevičius.
Stovyklavietė Palangoje

Nuolat vykdomi patikrinimai

Kiekvieną vasarą beveik puse milijono lankytojų iš įvairių šalių pritraukianti Kuršių nerija mobilių namelių mėgėjams nėra išimtis. Čia juos eksploatuoti irgi galima tik tam skirtose vietose – kempinguose. Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser primena, kad kol kas kempingas yra tik vienas.

„Galima statyti kempinguose. Jį turime vieną. Tačiau mūsų lankymo taisyklės sako, kad kai sustoja automobilis su nameliu ant ratų – tai yra automobilis ir mes nieko negalime padaryti. Bet kai žmonės išsikelia savo staliukus, skalbinius ir pradeda poilsiauti, tuomet jau prisistatome mes ir prašome namelį pašalinti. Tiesa, Kuršių nerijos lankytojai jau yra šiek tiek išauklėti. Mes retai fiksuojame pažeidėjus. Pavyzdžiui, pernai metais neteko pašalinti nė vieno vagonėlio. Tiesa, šiemet jų rasta Smiltynėje. Bet namelių savininkams jau išsiųsti raštai, kad iki gegužės 1-osios privaloma juos iš ten pašalinti“, – pasakoja A. Feser.

KNNP direkcija ypač intensyviai teritoriją prižiūri vasarą. Kaip sako A. Feser, praktiškai kiekvieną dieną išvažiuojama į tas teritorijas, kuriose dažniausiai slepiasi nelegalių namelių savininkai. Ji priduria, kad šiemet bus vykdoma griežta kontrolė, o nusižengusiems bus skiriamos baudos.
Minijos kaimo architektūrinį draustinį darko vagonai

„Didžiausia bėda su užsieniečiais. Jų daug Kuršių nerijoje ir galbūt nepaskaitę taisyklių, o gal tiesiog jų nepaisydami, bando kažkur aikštelėse poilsiauti. Mums tenka juos išprašyti. Tačiau šiemet mes imsimės gerokai daugiau prevencinių priemonių. Pastatysime dar daugiau informacinių stendų aikštelėse, prie jūros, kad tokiose vietose statyti namelių ant ratų negalima“, – planus dėsto KNNP direktorė.

Nevalia teršti kraštovaizdžio

Pašnekovė tęsia, kad dažnam pažeidėjui kyla klausimas, kodėl negalima namelio ant ratų eksploatuoti bet kur, bet, anot A. Feser, žmonės neįsivaizduoja, kaip atrodytų Kuršių nerija, jei pušynuose, pajūryje ir kitose poilsiautojų mėgstamose vietose stovėtų vagonėliai.

„Įsivaizduokite, kas būtų, jei mes leistume statyti namukus ant ratų. Jų būtų pilni miškai, pajūris. Mes nebesuvaldytume situacijos ir patys nežinotume, ką daryti. Taigi, manome, kad tos griežtos taisyklės Kuršių nerijoje yra tikslingos. Juolab, kad vasarą pas mus atvažiuoja ir taip apie pusė milijono lankytojų. Ir jų komfortui privalome sudaryti sąlygas. Tai yra kraštovaizdžio tarša. Laikini statiniai, kurie teršia aplinką. Statybininkai Kuršių nerijoje jau žino, tik pridavus pastatą, turi būti pašalinami ir statybinės paskirties vagonėliai“, – aiškina A. Feser.

Aplinkosaugininkams paskelbus karą kraštovaizdį darkantiems taip vadinamiems vagonėliams jų sparčiai mažėja. Tačiau atšilus orams vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurie nutaria neleistinose vietose apsistoti nameliuose ant ratų. Kaip tik todėl pareigūnai įspėja, kad šiemet bus vykdoma itin griežta kontrolė.