Nesudėtingasis statinys – tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kv. m. Tokio pastato rūsys (pusrūsis) gali būti tik vieno aukšto. Nesudėtingame statinyje atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m.

Pagal pakeistą reglamentavimą, po 2017 m. sausio 1 d. norint statyti II grupės nesudėtingąjį gyvenamąjį vieno ar dviejų butų namą, visais atvejais reikia nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD. SLD privalomas ir rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį pastatą mieste arba teritorijoje, kuriai taikomi tam tikri apsaugos reglamentai, taip pat rekonstruojant bet kurioje teritorijoje esantį nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją.

Iki šių metų pradėtų statyti II grupės nesudėtingųjų gyvenamųjų pastatų statyba gali būti vykdoma neturint SLD, jei jis nebuvo privalomas pagal statybos pradžios metu galiojusių teisės aktų reikalavimus (tokių statinių SLD buvo privalu gauti tik statant mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje).

Kaip įrodyti, kad kitoje teritorijoje nesudėtingo namo statyba pradėta iki 2016 m. gruodžio 31 d.? Statybos pradžią galima įrodyti remiantis bet kokia dokumentacija (pvz., rangos darbų sutartimi), nuotraukomis, viešai prieinamais žemėlapiais, ortofotografijomis, vietovių fotografijomis („Street View“), kitais duomenų šaltiniais ir / ar liudytojų parodymais.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) primena, kad statinio statyba neturint privalomo SLD laikytina savavališka su visomis su tuo susijusiomis pasekmėmis.