Kaip jau buvo skelbta, Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimą siūlydama palaipsniui visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas. Prezidentė teikia Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Prezidentūra pažymi, kad daugiausia su postais "suaugusių" direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse, todėl palaikytų siūlymą sujungti urėdijas - tai jau yra padariusios tiek kaimyninės, tiek kitos Europos Sąjungos valstybės.
"Be abejo, urėdijos turi būti sujungtos ne tik dėl neefektyvaus valdymo, kai turi 42 urėdijas Lietuvoje, bet kas akivaizdžiai gali būti iliustruota ir skaičiais lyginant su kitomis šalimis, nes ir mūsų kaimynės yra šitą klausimą išsisprendusios, kaip ir visos pagrindinės Europos Sąjungos šalys. Deja, pas mus šitas klausimas tebėra neišspręstas", - žurnalistams trečiadienį sakė Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė.
Be to, urėdijų tinklų optimizavimą pabrėžia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios visateise nare siekia tapti Lietuva.
"Stojimo į šią organizaciją procese neišspręstas urėdijų klausimas yra vienas didžiausių trukdžių stojimo kelyje. Aiškiai pasakyta, kad mes šį sektorių turime sutvarkyti, o sutvarkymas reiškia, kad urėdijų skaičius turi būti sumažintas, jos turi dirbti efektyviai, skaidriai ir nešti valstybei naudą", -kalbėjo L. Antanavičienė.
Apie būtinybę reformuoti valstybinių miškų sektorių ir jungti urėdijas antradienį savo komentare rašė GRYNAS.lt redaktorius Tomas Janonis. Jo komentarą galite rasti ČIA.
Pagal Valstybinių miškų valdymo efektyvumo ES šalyse rodiklius, Lenkijai tenka 3,5 darbuotojo 1000 ha, Lietuvoje -3,8, Latvijoje - 0,7, Estijoje - 0,6, Austrijoje - 2,1, Čekijoje - 2,6, Suomijoje - 0,3, Švedijoje - 0,2.
Prezidentūros duomenimis, tam tikrų šalies urėdijų urėdai joms vadovauja jau kelis dešimtmečius, pavyzdžiui, Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis urėdijai vadovauja nuo 1987-ųjų, Marijampolės miškų urėdas Kęstutis Bielskis - nuo 1990 metų, Prienų miškų urėdas Robertas Judickas - nuo 1988-ųjų, Radviliškio miškų urėdas Juozas Eismontas - nuo 1990 m. 31-erius metus Šiaulių miškų urėdijai vadovauja Stasys Pališkis, o Telšių miškų urėdijai 29-erius metus Bronislavas Banys. Toliau rikiuojasi Biržų, Joniškio, Kuršėnų, Nemenčinės miškų, Raseinių, Zarasų, Kupiškio, Valkininkų, Švenčionėlių, Trakų urėdai, urėdijoms vadovaujantys daugiau nei dešimtmetį.
Siūlymas įstatymu nereglamentuoti urėdijų skaičiaus buvo pasirodęs dar pernai balandį buvusios kadencijos Seime. Tokią Miškų įstatymo pataisą įregistravę liberalai teigė, kad tai leistų lanksčiau Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms tvarkyti valstybinių miškų ūkį.
2015 metais Prezidentė vetavo Miškų įstatymo pataisas, kuriuose buvo numatyta prievolė išsaugoti 42 miškų urėdijas. Toks sprendimas tuomet motyvuotas tuo, jog tai prieštarauja Vyriausybės numatytai miškų ūkio pertvarkai bei perėjimui prie efektyvaus ir centralizuoto miškų valdymo.
Lietuva turi per 2 milijonus hektarų miško. Valstybės kontrolės bei EBPO ekspertų pateikiamos Lietuvos valdomų įmonių veiklos efektyvinimo rekomendacijose pabrėžiama, kad tikslinga siekti geresnio urėdijų valdymo, geresnių finansinių urėdijų veiklos rezultatų bei reformuoti visą sistemą optimizuojant valdymo išlaidas. EBPO atstovai pastebi, kad Latvijoje, Estijoje, Suomijoje valstybinius miškus prižiūri ir administruoja viena valstybės valdoma įmonė.
