Įžvelgia žalą
„Net neabejoju, jog žvejų žemiau Vilniaus, Neryje, rastos nugaišusios lašišos – fekalinės Vilniaus avarijos pasekmė“, – socialiniame tinkle rašė gamtosaugos aktyvistas.
Kaip vėliau jis paaiškino žurnalistams, nuotraukas jam atsiuntė žvejai. Jos padarytos prie Šilėnų.
„Sunku pastebėti kritusias žuvis sėdint kabinetuose, todėl manau, jog siekiant įvertinti tikrąją nelaimės žalą, aplinkosauga turėtų nedelsiant, kol stipriai neatšalo, detaliai išžvalgyti upę. Nesinori būti blogu pranašu, bet manau, jog reali žala Neries ekosistemai - keletą kartų didesnė nei 300 tūkstančių eurų“, – rašė L. Jonauskas.
Jis neabejoja, jog nugaišusios lašišos yra Neries fekalinės avarijos pasekmė. „Niekam ne paslaptis, kad pastaruoju metu lašišos kilo į savo nerštavietes ir krovė lizdus. Sunku pasakyti, kokia grėsmė iškilusi ikrams, būsimoms žuvytėms“, – sako buvęs aplinkos viceministras.
Anot jo, visą padarytą žalą galima nustatyti tik apskaičiuojant, kiek yra nugaišusių žuvų, o dėl lašišų gaišimo priežasties, pašnekovo teigimu, negali kilti jokių abejonių. „Aišku, nugaišusių lašišų nesimatys, nes jos jau nuskendusios – bent jau tokie atvejai buvo prie Šilėnų kaimo ir Paneriuose. Nugaišusios žuvys rastos žemiau Vilniaus, o tai reiškia, kad to priežastis yra ne kas kita, o fekalinė avarija Neryje“, – aiškina L. Jonauskas.
Jis tikina, jog šiuo metu padėties pataisyti neįmanoma. „Nieko nebepadarysi, nes reikėjo apie tai pagalvoti prieš leidžiant nuotekas į upę. Reikėjo numatyti, kokios galimos pasekmės priimant tokį sprendimą. Šiuo atveju reikia kelti atsakomybės klausimą pagal realią žalą gamtai, o ne tik pagal aplinkosaugininkų padarytus mėginius. Jie net nežino tikslaus teršalų, pakliuvusių į upę, kiekio“, – teigia L. Jonauskas.
Pasak pašnekovo, aplinkosaugininkams šiuo atveju neužtenka vien imti mėginius – taip pat reikėtų skaičiuoti kritusias žuvis ir nustatyti, kokia reali žala yra padaryta. „Lašiša – tai tik viena rūšis. Reikia žiūrėti, koks realus poveikis padarytas bendrai ekosistemai“, – pabrėžia jis.
Gamtai padaryta žala
Gamtos tyrimų centro mokslinis darbuotojas Kęstutis Skrupskelis pabrėžia, jog lašiša yra viena iš jautriausių žuvų biologiniam ir cheminiam užterštumui, todėl nuotekų išleidimas į Nerį joms galėjo tapti lemtingas. „Šiuo atveju padaryta biologinė tarša ir kol kas lašišų gaišimas nėra masinis. Sunku tikėtis, jog šis poveikis bus ilgalaikis, nes didžioji fekalijų dalis jau yra nuplauta žemyn upe“, – tikina mokslininkas.
Pasak K. Skrupskelio, imtis kokių nors priemonių sustabdyti lašišų gaišimą jau per vėlu ir šiuo metu padaryta žala yra nepataisoma. „Biologinė tarša greitai pasklinda aplinkoje ir išvalyti jos šiuo atveju niekaip negalima. Reikėjo anksčiau sustabdyti tą vandens nutekėjimą“, – mano pašnekovas.
Tam, kad būtų galima numatyti tolimesnį lašišų likimą, reikėtų atlikti nuotekų išleidimo į Nerį poveikio lašišoms vertinimą. „Abejoju, ar šis įvykis letaliai paveiks visą lašišų populiaciją Neryje. Nemanau, kad padarytas labai reikšmingas ir mirtinas poveikis“, – aiškina K. Skrupskelis.
GRYNAS.lt primena, kad Vilniuje, Upės gatvėje, statybvietėje, trūkus magistraliniams nuotekų vamzdžiams į upę buvo paleistos nuotekos. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta Ekstremaliųjų situacijų komisija.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius palaikė tokį sprendimą ir žiniasklaidai teigė, kad komisija pasielgė teisingai.
Preliminariais skaičiavimais, į Nerį galėjo patekti maždaug 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir tai, aplinkosaugininkų skaičiavimais, galėjo aplinkai padaryti 300 tūkst. eurų žalos. Kaip yra teigę Aplinkos ministerijos atstovai, aplinkosaugininkai priešinosi sprendimui leisti nuotekas į upę.
Kaip rodo gauti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.
Aplinkosaugininkai vertina situaciją
Dar praėjusią savaitę Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Marius Švaikauskas GRYNAS.lt teigė, kad plika akimi matomos žalos Neriai nebuvo padaryta.
„Vykdėme monitoringą keletą dienų už šimto metrų nuo išleidimo vietos, už keleto kilometrų, už 50 kilometrų, taip pat Nemuno žemupyje buvo imami mėginiai. Jokių ilgalaikių požymių, kad buvo padaryta labai didelė žala, nepastebėta. Nematyti kritusių žuvų, žalos požymių augalijai“, – aiškino aplinkosaugininkas.
Pirmadienį M. Švaikauskas patikino, kad šiuo metu organizuojamas praplaukimas Neries pakrantėmis ir bus išsiaiškinta, ar šis lašišų gaišimas yra vienetinis ar pasikartojantis atvejis. „Išsiųsti žmonės paimti mėginių iš Panerių, kurie bus ištirti laboratorijoje. Tuomet bus galima įvertinti Neries būklę. Cheminė upės sudėtis paaiškės keleto dienų bėgyje“, – praneša direktorius.
Šiuo metu grėsmę, kilusią žuvims Neryje, anot M. Švaikausko, įvertinti sunku. „Kol kas pagal mūsų mėginius, paimtus iškart po avarijos, matoma, jog jokios ekstremalios situacijos upėje nėra. Kol kas negaliu pasakyti, ar tai masinis žuvų kritimas“, – teigia pašnekovas.
Mano, kad gali būti ir kitų priežasčių
Tuo metu Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas mano, kad dėl kritusių lašišų nereikėtų skubėti kaltinti neseniai įvykusios nuotekų avarijos, o atkreipti dėmesį ir į kitas galimas priežastis.
„Turėkime omenyje, kad neseniai baigėsi lašišų nerštas, po kurio žuvys būna išvargusios ir dalis jų dėl to nugaišta natūraliai – neatmeskime ir šios galimybės. Jei upės užterštumas būtų išties didelis, būtų matoma ir daugiau pasekmių, pavyzdžiui, gaištų ir kitos žuvys“, – tikina viceministras.
Vis dėlto apie žalą aplinkai iš karto po nelaimės įspėjo GRYNAS.lt redaktorius Tomas Janonis. Jo komentarą galite rasti ČIA.
Bus papildyta.
