Kaunas turi kuo pasigirti: nerūšiuoji atliekų – mokestis trigubės

Jokia paslaptis, kad sąvartynai teršia aplinką. Todėl Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, yra įsipareigojusi sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį iki 35 proc. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip galima sumažinti neperdirbamų atliekų skaičių, ar Lietuvai pavyksta tai daryti ir kokios sankcijos laukia, neįgyvendinus įsipareigojimo ES.

Atliekų kiekis sąvartynuose mažėja

Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, 1 pavojingųjų atliekų sąvartynas ir 2 inertinių atliekų sąvartynai. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, labiausia teršiantis yra Kauno apylinkėse esantis sąvartynas, mažiausiai teršiantis – Tauragės sąvartynas.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros apibendrintais atliekų apskaitos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje susidarė apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Sąvartynuose 2015 m. pašalinta apie 54% komunalinių atliekų. Tačiau lyginant su praeitais metais atliekų šalinimas sąvartynuose mažėja (2014 m. pašalinta apie 59%, 2013 m. apie 62%, 2012 m. apie 73%, 2011 m. apie 77%).
2015 m. likusi regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų talpa buvo apie 9,9 mln. tonų.

Tobulinama infrastruktūra

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, siekiant įgyvendinti atliekų tvarkymo teisės aktuose nustatytas strategines komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotis, Lietuvoje vykdytos ir dar vykdoma įvairios priemonės: savivaldybėse skatinamas atskiras biologiškai skaidžių atliekų surinkimas (perkami ir dalijami individualūs kompostavimo konteineriai) ir kompostavimas, įrengtos 54 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, plečiama komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūra.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas sako, kad visos šios priemonės iš tiesų veiksmingos: Kauno miestui pavyksta mažinti į sąvartynus patenkančių atleikų kiekį. Turint omenyje, kad Kauno sąvartynas, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, yra vienas labiausiai teršiančių sąvartynų Lietuvoje, gyventojams ypač svarbu rūšiuoti, kompostuoti ir kitaip mažinti atliekų kiekį.

„Atliekų kiekis mažėja, nes žmonės rūšiuoja, kompostuoja. Supranta, kad reikia. Pavyko išauklėti kauniečius. Sąvartynas dirba normaliu darbiniu rėžimu ir nėra perpildytas. Yra paskaičiuota, kiek atliekų į sąvartyną galima atvežti. Tai pagal pirminį projektą turėtume tilpti į tuos reikalavimus, nes imamsi visų realių priemonių, kaip tai padaryti: rūšiuojama, kompostuojama. Žmonės jau supranta, kad pakuotė nėra atlieka“, – tvirtina K. Balčiūnas.

Nerūšiuojantys turi susimokėti

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui antrina ir miesto tarybos narys, Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas Visvaldas Varžinskas, teigdamas, kad nuo praėjusių metų vasaros Kauno miesto individualių namų gyventojams išdalinta beveik 30 tūkst. atliekų rūšiavimo konteinerių komplektų. Kiekvienam skirta po du rūšiavimo konteinerius.

„Individualių valdų gyventojai, kurie rūšiuoja, turi galimybę susimažinti atliekų konteinerio dydį ir išvežimo dažnį iki 1 karto per mėnesį. Iki tol privalėjo vežti konteinerį mažiausiai 2 kartus per mėnesį. Taigi už pastangas rūšiuoti gyventojas gali susimažinti mėnesinę įmoką už šią paslaugą. Atsisakiusiems rūšiuoti, mokestis pakeltas 3 kartus“, – pasakoja V. Varžinskas.

Anot jo, Kaunas pasinaudodamas ES parama kitąmet planuoja įrengti apie 466 pusiau požemines (kartu su pusiau požeminiais atliekų surinkimo konteineriais) ir 101 antžemines (kartu su antžeminiais atliekų surinkimo konteineriais) komunalinių atliekų surinkimo aikšteles su kietu pagrindu.

„Kiekvienoje aikštelėje bus sudaryta galimybė rūšiuoti atliekas. Dabar yra nemažai aikštelių, kur stovi tik komunalinių atliekų konteineris, o rūšiavimo konteineriai yra prie kitų namų. Natūralu, kad žmogus nevaikščios su atliekomis per kelis kiemus ir greičiausiai viską išmes į vieną bendrą konteinerį. Be to esami rūšiavimo konteineriai (varpai) yra nepatogūs, mažos talpos. Nauji pusiau požeminiai konteineriai žemesni, patogios atliekų įmetimo angos, didesnė talpa“, – sako miesto tarybos narys.

Aktyviai rūšiuoja ir vilniečiai

Vilniaus apskrities atliekų centro aplinkosaugos specialisto Mariaus Banaičio teigimu, ir sostinėje pavyksta mažinti atliekų kiekį, išvežamų į sąvartynus.

„Vilniaus regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamų atliekų kiekis mažėja – 2008 m. sąvartyne buvo pašalinta 293 tūkst. tonų atliekų, planuojama, kad 2016 m. į sąvartyną bus priimta apie 120 tūkst. tonų atliekų“, – skaičius vardija specialistas.

Anot jo, sąvartyne šalinamų atliekų kiekio sumažėjimui įtakos turėjo pasikeitimai regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje.

„2016 m. mechaninio biologinio atliekų tvarkymo įrenginiams Vilniuje pradėjus veiklą, pasikeitė atliekų tvarkymo prioritetai - surinktos gyventojų atliekos perrūšiuojamos, atskiriami perdirbamų bei neperdirbamų ir nepanaudojamų atliekų srautai, dalis atliekų apdorojama pačiuose įrenginiuose. Taip pat gyventojai gali naudotis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro eksploatuojamomis didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėmis, kuriose gali nemokamai palikti namų ūkiuose susidariusias atliekas. Žaliųjų atliekų kompostavimui namų ūkiuose centras nemokamai išdalino 48632 vnt. kompostavimo dėžių. Visos šios priemonės lėmė, kad į regioninį sąvartyną patenka vis mažesni atliekų kiekiai“, – aiškina M. Banaitis.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis sako, kad šiuo metu Vilniuje yra apie 800 komplektų (stiklui, popieriui ir kartonui, plastikui ir metalui rinkti) rūšiavimo konteinerių („varpelių“). Dar apie 10 tūkst. nedidelės talpos konteinerių komplektų (iš kurių vienas – stiklui, o antras – kitai pakuotei ir kitoms antrinėms žaliavoms rinkti) perduoti individualių namų savininkams.

Rūšiuoti gali ne visi

Tačiau, savivaldybės duomenimis, apie trečdalis miesto gyventojų neturi rūšiavimo galimybių, todėl V. Juodis tvirtina, kad planuojama tobulinti sostinės atliekų tvarkymo sistemą.

„Iš viso būtų įrengta ne mažiau kaip 655 konteinerių aikštelės, kuriose bus 2660 konteinerių. Aikštelėse pastatyti konteineriai būtų skirti mišrioms komunalinėms atliekoms, pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms (popieriui, plastikui ir stiklui) bei komunalinėms biologiškai skaidžioms (maisto) atliekoms rinkti. „Varpeliai“ būtų perskirstyti racionaliau. Kadangi išrūšiuotų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymas gyventojams nekainuoja, tokiu būdu mažėtų mišrių komunalinių atliekų tvarkymo kaina“, – pasakoja specialistas.

Daugiabučių gyventojai kompostuoti sąlygų neturi

Mokslininkai taip pat sutaria, kad pagrindinė priemonė, kaip sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose, yra skatinti žmones rūšiuoti. Rūšiavimas yra bene efektyviausias ir švariausias būdas, jei norima sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė išskiria ir kompostavimą, tačiau šis atliekų mažinimo būdas šiuo metu ne visiems prieinamas.

„Kai kurias maisto ir virtuvės atliekas, žaliąsias atliekas galima kompostuoti, tačiau dabar tai gali daryti tik individualių namų gyventojai - daugiabučiuose tam nėra sąlygų. Nuo 2019 metų pagal Valstybinį atliekų tvarkymo planą maisto ir virtuvės atliekos jau turėtų būti atskiriamos ir surenkamos atskirai nuo kitų atliekų. Vadinasi, iki to laiko jau reikia spręsti, kaip tai daryti daugiabučių namų gyventojams. Kitas dalykas, ir ne visas maisto atliekas galima kompostuoti, pavyzdžiui, mėsos, žuvies“, – tvirtina pašnekovė.

Svarbus ir pramonės indėlis

A. Zigmontienė pabrėžia, kad norint įgyvendinti įsipareigojimą ES, priepriemonių, mažinančių į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį privalo prisidėti ir pramonė.

„Prie atliekų mažinimo sąvartynuose turi prisidėti ir pramonė, pavyzdžiui, pavojingas pradines medžiagas keisti į nepavojingas, diegti ekologinį projektavimą, kitaip sakant, siekiamybė turėtų būti, jog ir pramonės įmonėse susidarytų kuo mažiau atliekų, arba jos būtų nepavojingos ir lengvai perdirbamos bei tvarkomos“, – sako mokslininkė.

Ji vardija pavyzdžius, kaip jau dabar yra sprendžiama didelio atliekų kiekio pramonėje problema.

„Dar viena priemonė yra vadinamas „pakopinis“ atliekų panaudojimas. Pavyzdžiui, medienos pramonės atliekas panaudoti kitų produktų kūrimui. Kiek žinau, dabar neblogai susitvarkiusi pieno pramonė. Kai kurios pieno produktų gamyklos iš pieno atliekų gamina išrūgų miltelius, kai kurios yra įsirengusios bioreaktorius ir gamina biodujas iš biologiškai skaidžių atliekų. Tačiau atliekų kiekis pramonėje yra problema ir įmonės pačios turėtų inicijuoti beatliekės pramonės kūrimą, o valstybės politika turėtų skatinti tai daryti įmones“, – teigia A. Zigmontienė.

Priemonių, kaip mažinti atliekų, patenkančių į sąvartynus, kiekį yra daug, tačiau, ar pavyks pasiekti įsipareigojimą Europos Sąjungai ir sumažinti sąvartynų sukeliamą taršą priklauso nuo pačių Lietuvos gyventojų. Jeigu šaliai nepavyks įgyvendinti susitarimo, teks mokėti baudas. Todėl tiek Aplinkos ministerija, tiek miestų savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai skatina žmones rūšiuoti bei kompostuoti, saugoti aplinką ir mažinti gamtos taršą.