Baltijos taršos šmėkla: ar galime valgyti jūros žuvį?

Baltijos jūros ekologinė padėtis daugeliui kelia susirūpinimą. Žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau pranešimų apie jūros dugne besikaupiančių šiukšlių kalnus, didėjantį cheminių teršalų ir sunkiųjų metalų kiekį. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, koks šiuo metu yra jūros užterštumas ir koks pavojus gresia joje gyvenantiems organizmams.

Baltijos jūros gelmėse – cheminės bombos

Dar visai neseniai visuomenėje virė aistros dėl Baltijos jūros gelmėse palaidoto cheminio ginklo. Po vandeniu jis atsidūrė pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Kalbėta, kad tai – didžiausia jūros ekologinė problema, nes jis nėra izoliuotas ir dėl cheminių ginklų korozijos kyla grėsmė, kad dar daugiau cheminių medžiagų pateks į aplinką.

Baltijos jūros tarša susirūpinusi Lietuvos mokslininkų grupė ieško ekonomiškai pagrįsto ir pakankamai jautraus analitinio metodo įvertinti cheminio ginklo medžiagų ir kitų rūšių organinės anglies keliamą pavojų jūrinėms ekosistemoms. Verta paminėti, kad Baltijos jūros šalių specialistai svarsto būdus, kaip kuo mažiau paveikiant aplinką nukenksminti dugne irstančius cheminius ginklus. Jokia paslaptis, kad jiems visiškai suirus, jūrą ištiks nepaprastai didelė katastrofa.

Šiuo metu Helsinkio komisija, o kartu ir Lietuva, sprendžia, ką daryti su cheminiais ginklais jūros dugne. Svarstoma, kad vienas iš būdų, kaip juos nukenksminti, padarant mažiausiai žalos aplinkai, gali būti laivų kapsuliavimas tiesiog jūroje: specialių technologijų pagalba laivų triumus užpildyti specialiomis kietėjančiomis medžiagomis, sustabdančiomis irimo procesą.

Jūra kenčia nuo naftos produktų

Be cheminių ginklų, Baltijos jūra kenčia ir nuo intensyvaus žemės ūkio bei pramonės, pakrančių drenavimo, vandens lygio reguliavimo pakrantės žemumose, įvairios hidrotechninės konstrukcijos siekiant sutvirtinti pakrantes, naudingų iškasenų kasimo, laivybos, per intensyvios žuvininkystės, grunto kasimo, techninių įrenginių statymo uosto teritorijose, aktyvaus turizmo, oro, dirvožemio ir vandens teršimo.

Vis dėlto visi sutinka, kad viena didžiausių problemų Baltijos jūroje – tarša nafta ir jos produktais. Užterštumas nafta gamtinei aplinkai sukelia labai didelius nuostolius, sutrikdo normalų ekosistemų funkcionavimą. Nafta yra užteršiama atmosfera, jūros vanduo, dugnas ir pakrantės, ja apsivelia ir dėl to žūsta daug jūros floros ir faunos.

Didžiulė žala fiksuojama dėl laivybos ir plastiko

Nors jūros tarša tikrai didelė, ne visi Lietuvos mokslininkai dėl to skambina pavojaus varpais ir sako, kad taršos šaltinius pavyksta suvaldyti. Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro direktorius Darius Daunys aiškina, kad kalbant apie Baltijos jūros vandens užterštumą pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra tarša.

„Baltijos jūros tarša yra įvairi. Vienas dalykas - cheminės medžiagos, kas kita – dirbtinės ar sintetinės, antibiotikai ir panašiai. Taip pat galima kalbėti apie sunkiuosius metalus, kurie nebūdingi jūrinei aplinkai didelėmis koncentracijomis. Labai daug lemia cheminis užterštumas, kuris sąlygoja didžiausią Baltijos problemą: tai – azotas, fosforas, silicis. Be to, dar yra keletas užterštumo Europos Sąjungoje rodiklių – tai jūros triukšmas, kuris niekada nebuvo vertintas kaip tarša, ir jūros šiukšlės – mikroplastiko dalelės“, – vardija D. Daunys.

Turint omenyje visus išvardytus jūros užterštumo rodiklius, specialistas teigia, kad yra ir labiau užterštų vietų nei Baltija. Anot jo, visi veiksniai turi skirtingas tendencijas. Kaip vis didėjančią problemą mokslininkas išskiria intensyvėjančią jūros laivybą.

„Pavyzdžiui, laivyba didėja. Tai aišku, kad triukšmo problemos, kurios dabar labai stipriai pradedamos kelti ir veikia visus povandeninius žinduolius ir žuvis, aktualėja, nes intensyvėja laivyba. Bet visi rodikliai neturi vienodos tendencijos“, – aiškina D. Daunys.

Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistas Robertas Staponkus taip pat pabrėžia, kad taršą lemia daug veiksnių, tačiau kaip vieną rimčiausių jis išskiria plastiką. Šios medžiagos, pasak R. Staponkaus, sparčiai daugėja ir be jūros triukšmo tai gali būti antra labai svarbi problema, daranti įtaką jūros gyvūnams.

Baltijos jūroje randamos beveik visos cheminės medžiagos

Kitokia nuomone dalijasi Saulius Karalius, Klaipėdos Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas. Jis teigia, kad sovietmečiu padidėjęs Baltijos jūros užterštumas niekur nedingo ir kalbėdamas vėl gręžiasi į sovietmetį, kuomet visi cheminiai nusikaltimai buvo laidojami jūros dugne. Jis išskiria Antrojo pasaulinio karo cheminį ginklą.

„Tarša niekur nedingo, ypač nedingo tos problemos, kurios yra susikaupusios per ilgus dešimtmečius, kada apskritai į aplinkosaugą požiūris buvo visiškai kitoks. Tada Baltijos jūra gavo ypač didelę chemijos dozę, galima sakyti, visą Mendelejevo lentelę“, – prisimena S. Karalius.

Jis sako, kad šiandien, net nustojus teršti, turėtų praeiti daug metų, kol Baltijos jūra sugebėtų pati apsivalyti. Nors, atsižvelgiant į žmogaus ūkinės veiklos poveikį vandenims – vis mažiau neišvalytų iki nustatytų reikalavimų gyventojų ūkinių nuotekų patenka į gruntinius vandenis – galima teigti, kad jūra šiuo aspektu darosi švaresnė. Tačiau ilgą laiką terštos Baltijos jūros ekologinė būklė vis dar išlieka prasta.

Blogesnė situacija nebeprognozuojama

Kad ir kaip bebūtų, Klaipėdos Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas nusiteikęs optimistiškai ir nors, jo prognozėmis, Baltijos jūra švari artimiausiu metu tikrai nepasidarys, bent jau nėra pastebimas didelio užterštumo padidėjimas, todėl dar blogesnės situacijos būti neturėtų.

„Nėra pastebima, kad situacija toliau blogėtų, kažkuria prasme net gerėja ar bent jau rodikliai išlieka stabilūs. Nepaisant to, nemanau, kad Baltijos jūros situacija dar turėtų blogėti“, – nuomone dalijasi S. Karalius.

Kai kurios jūros vietos jau mirusios

Vienos išvados dėl Baltijos jūros užterštumo vis dėlto nėra, tačiau aišku viena – atsižvelgiant į daug praeityje ir dabar priimtų neatsakingų sprendimų, kyla grėsmė vandens organizmams. Klaipėdos Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas S. Karalius įspėja, kad dalis Baltijos jūros dugno per ilgus teršimo metus tapo negyvenama.

„Nieko keisto, kad į uždarą jūrą patekę teršalai kaupiasi. Ir aiškiai ekologų yra indentifikuota, kad nemažai zonų išvis yra mirusių. Taip pasakytina apie gilias Baltijos jūros vietas, kur susikaupę teršalai. Ten labai stipriai sumažėja deguonies dėl taršos ir ta aplinka tampa visiškai nebetinkama gyventi jūros organizmams. Iš principo, dideli dugno plotai yra tapę dikynėmis. Egzistuoja tik tam tikrų rūšių bakterijos“, – teigia S. Karalius.

Tačiau jis taip pat ramina, kad vandens gyvūnai iš jūros neišnyks. Tiek vandens organizmus, tiek pačią Baltijos jūrą gelbėja Atlanto vandenynas, per sąsiaurį „įnešdamas“ švaresnis vandens. Bet S. Karalius pabrėžia, jog sąsiauris labai siauras ir seklus, todėl jūra pakankamai švaresnio vandens, kad būtų nors šiek tiek prasivaliusi nuo teršalų, gali nesulaukti net metus ar daugiau.

Ramina gyventojus – žuvį valgyti galima

Nemažai diskusijų kelia klausimas, ar Baltijos jūroje gyvenančios žuvys vis dar yra valgomos. Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro direktorius D. Daunys, Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistas R. Staponkus ir Klaipėdos Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas S. Karalius vieningai tvirtina, kad gyventojai turi būti ramūs – jūros žuvys tikrai tinkamos žmonių mitybai.

Tiesa, jie pataria nepiktnaudžiauti žuvies patiekalais ir, kaip ir bet kokio kito maisto, kiekvieną dieną nevalgyti. Tačiau porą kartų per savaitę suvalgyti žuvies mokslininkai netgi rekomenduoja. Tokiu atveju didelė tarša mūsų organizmo nepasieks.

Jūros mokslų ir technologijų centro direktorius D. Daunys taip pat pasakoja, kad Lietuva dirba išvien su Helsinkio konvencijos šalimis, siekiant surasti tinkamas priemones sumažinti Baltijos jūros užterštumą. Anot specialisto, mūsų šalis ne tik, kad nenusileidžia kitoms valstybėms, bet dar ir pralenkia jas kai kuriose srityse.

„Paskutiniais metais labai stipriai pradėta kalbėti, kiek užterštumo lygį galima sumažinti. Daugelio geros būklės rodiklių mes dar nesame pasiekę. Bet ne tik Lietuva - ir kitos Baltijos jūros pakrantėse įsikūrusios valstybės. Visos šalys priklauso Helsinkio konvencijos veiklai, tiksliau komisijai, kuri skirta suvienyti Baltijos jūros šalis ir kovoti su užterštumu. Po vieną šalys nieko negali padaryti. Ypač Lietuva, turėdama labai mažai jūros ruožo. Tačiau iš kitos pusės, mes esame gana stipriai pažengę jūriniame planavime, turime jau suplanavę jūrines veiklas savo zonoje, kur kitos šalys dar ne“, – aiškina D. Daunys.

Baltijos jūra teršta ilgą laiką, todėl svajoti apie visiškai švarų vandenį, pasak mokslininkų, nėra ko. Bet mažinant jos teršimą dabar galima išvengti didelės katastrofos. Jeigu jūros ir jos organizmų situacija ir toliau blogės, realu sulaukti dienos, kada ji bus visiškai mirusi. Jau ir dabar, kaip ir buvo minėta, dugne yra tuščių vietų, kurios netinkamos vandens gyvūnams. Tačiau kol kas specialistai ramina – su teršimu efektyviai kovojama ir jei pavyks suvaldyti cheminio ginklo plitimą jūroje, prognozės palankios.