Perkantiems būstą verslininkų pinklės: tą patį butą parduoda keliasdešimčiai žmonių

Gyventojai, kurie ruošiasi pirkti būstą, dažniausiai viliojami žodžiais „rami kaimynystė“, „nuosavas kiemas“, „vieta automobiliui“. Tačiau, ieškantys šių privalumų, turėtų nepasiklysti tarp nekilnojamo turto skelbimų ir išsiaiškinti, ar tikrai jų perkamas butas yra teisėtai pastatytame name ir jie galės laisvai disponuoti savo turtu. Mat atsiranda gudrių verslininkų, kurie, savivaldybėms pateikę vienbučio projektą, dar įrengia palėpę, rūsį ar kitą patalpą, kurią pavadina butu ir pardavinėja neįtariems gyventojams. Kodėl verta gerai pagalvoti prieš perkant tokio tipo būstą?

Vienbučių, o tiksliau nelegalių daugiabučių lopšys, panašu, yra Palanga. Čia verslininkai dažniausiai teikia, atrodo, visiškai nekaltus statybų projektus nuosavam namui, o štai, apsilankius toje teritorijoje, jau stovi didžiulis daugiabutis. Juose kurorto šeimininkai apgyvendina ne tik turistus ir poilsiautojus, atvykusius kelioms savaitėms, bet ir būsto ieškančius žmones, kurie, susižavėję naujos ir modernios statybos būstu, gera kaina bei viliojančiais pažadais apie ramybę, nuosavą kiemą ir amžiną vietą automobiliui, net nedvejodami jį perka. Tačiau jau pirmosiomis dienomis susidūrę su nelegalių daugiabučių trūkumais, pirkėjai neturi kam pasiskųsti – jie patys įsigijo tokį butą ir sutiko su visomis sąlygomis.

Įstatymo spraga leidžia apeiti taisykles

Pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kodėl savivaldybės patvirtinti vienbučių ar dvibučių namų projektai staiga virsta ištaigingais daugiabučiais. Susipažinus su statinio projektu, nesunku nuspėti statytojo užmačias iš vieno ar dviejų butų padaryti kelis. Tuo tarpu projektuotojai, vykdydami tokių statytojų užsakymus, gali numatyti viską, kad nesunkiai būtų įgyvendintas galimai didžiausio pelno planas. Galiojantys teisės aktai neriboja butų dydžio ir tam tikrų patalpų skaičiaus. Todėl projektuojami du didelio ploto per du ar tris aukštus butai, kurių patalpų išdėstymas gali atitikti ir daugiau atskirų kambarių struktūrą.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas sako, kad spraga yra įstatymuose.

„Savivaldybių ir teritorinių planavimų dokumentai leidžia labai didelį užstatymo tankumą ir intensyvumą. Aišku, priklausomai nuo savivaldybės. Sakykim, Palangoje yra tam tikros teritorijos, kuriose turėtų galioti sodybinio užstatymo tipo teritorijos, tačiau intensyvumas yra 0,8. Tai yra jau pakankamai daug, ir realiai galima statyti daugiabučius“, – aiškina M. Narmontas.

Savivaldybės vengia taisyti trūkumus

Kaip teigia Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius, verslininkai naudojasi šia spraga, o savivaldybės vangiai taiso Teritorijų planavimo dokumentus.

Tokių namų statytojai formaliai laikosi reikalavimo, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas pagal statinio projektą, kuriam įgyvendinti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Jeigu ir keičiamas nelaikančių vidinių sienų (pertvarų) išdėstymas, tai nėra esminių statinio projekto sprendinių pažeidimas. Vadinasi, norint galima pakeisti sienų išdėstymą taip, kad iš vieno buto išeitų du ar trys ir formaliai statinio projektas bus nepakeistas, todėl namo patalpų suskirstymas į butų patalpoms analogiškas grupes teisiškai nereiškia, kad namas yra daugiabutis. Šiuo atveju tos patalpų grupės negali būti registruojamos atskirais butais suprojektuotame ir pastatytame 1 buto ar 2 butų name.

Tačiau, anot M. Narmonto, galimybė kontroliuoti tokių projektų statybą yra labai ribota.

„Nustatyti kriterijus, kaip būtų galima sukontroliuoti tokią statybą, kad neįvyktų taip, kaip įvyksta, pakankamai sudėtinga, dėl to, mes turim pastatų, kurie yra individualūs namai, tačiau didelės kvadratūros. Todėl iškart pažinti, kad tai gali pavirsti į kažką kitą, yra pakankamai sudėtinga“, – teigia M. Narmontas.

Deklaruoja gyvenamąją vietą rūsyje ar garaže

Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pamini ir kitą aspektą, kuris verslininkams atveria kelią į nelegalią daugiabučių namų statybą. Jis pabrėžia, kad mūsų įstatymai nedraudžia turėti nekilnojamo turto bendrąja nuosavybe. Kitaip tariant, vienbutį namą gali valdyti nors ir 20 asmenų. Tačiau daugelis Lietuvos institucijų tokią situaciją toleruoja, leisdamos gyvenamąją vietą deklaruoti nors ir rūsyje. Tokia padėtimi dalis gyventojų naudojasi ir prisiregistruoja palėpėse, rūsiuose, bendro naudojimo patalpose, garaže, servise, net komercinėse patalpose, pavyzdžiui, parduotuvėlės antrame aukšte.

„Vidaus reikalų ministerijai, Registrų centrui tokia situacija tinka. O kai mes kalbam apie mokesčių mokėjimą, tai Mokesčių inspekcija sako, kad jiems turinys yra aukščiau nei forma. Ji neapmokestina tų patalpų, kurios turėtų būti apmokestintos pagal jų naudojimo paskirtį“, – situaciją komentuoja M. Narmontas.

Savivaldybė gali ir neišduoti leidimo

Nors vienbučių ar dvibučių namų virtimą daugiabučiais sustabdti sunku dėl įstatymų spragų, tačiau vis dėlto ieškoma efektyvių būdų, kaip pažaboti pasipelnyti ketinančius verslininkus. Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M. Narmontas teigia, kad ministerijos sudaryta darbo grupė stengiasi padėtį pakeisti.

„Pakeitėme jau 5 ar 6 kartus statybos techninius reglamentus, teritorijų planavimų normas. Jie po truputėlį duoda rezultatų, pavyzdžiui, atsirado reikalavimas parkavimui vienbučiams ir dvibučiams namams ir jis priklauso nuo kvadratinių metrų, tai yra nuo dydžio to namo, atsirado maksimalus intensyvumas leidžiamas, kuris iki šiol nebuvo taip ribojamas. Ir atsirado reikalavimas, kad savivaldybei kylant įtarimų, kad pastatas neatitinka tipo, savivaldybė gali neišduoti statybos leidimo. Mes esame susitarę su savivaldybėmis, kad jei joms kyla įtarimų, visi tokie atvejai iš karto būtų pranešami Statybų inspekcijai“, – aiškina M. Narmontas.

Turi dalyvauti ir patys gyventojai

Tiesa, visiems įstatymų pakeitimams reikia laiko, todėl M. Narmontas sako, kad negalima tikėtis greitų didelių pokyčių. Taip pat pabrėžiama, kad ir patys Lietuvos gyventojai gali prisidėti prie prevencinių priemonių stabdant vienbučių ar dvibučių namų virtimą daugiabučiais. Jeigu pastebima, kad šalia statomas pastatas per didelis arba netinkamas pagal vietovės Statybų reglamentus, apie tai prašoma pranešti savo miesto savivaldybei arba Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai.

Tačiau, pasak Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus M. Narmonto, esminė problema, kodėl viebučiai ar dvibučiai namai virsta daugiabučiais, yra gyventojų aktyvumas tokius butus perkant. Jeigu nebūtų tokio būsto paklausos, tuomet nebūtų tokios didelės pasiūlos. Tačiau gyventojams reiktų žinoti, jog įsigydami gyvenamąjį plotą, pagal projektą, vienučiame ar dvibučiame bute, jie tampa turto su kitais 20 ar 30 žmonių bendrasavininkiais. Vadinasi, jie negali laisvai disponuoti savo turtu. Be to, tenka dalintis bendros paskirties patalpomis, priimti bendrus sprendimus dėl šildymo, komunalinių paslaugų.

„Valstybė ne be reikalo yra sudėliojusi, kokie statiniai turi būti statomi ir jiems nustačiusi tam tikrus reikalavimus. Tai yra elementariai dėl žmogaus patogumo, patogios gyvensenos ir efektyvaus išnaudojimo gyvenamojo ploto“, – teigia M. Narmontas.

Didelė grėsmė gaisro atveju

Gyventojams vengti pirkti būstus daugiabučiuose, kurie turėjo būti vienbučiai ar dvibučiai, pataria ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Inspekcijos atstovė spaudai Vida Aliukonienė sako, kad skiriasi dvibučių ir daugiabučių namų garso izoliaciją bei priešgaisrinę saugą užtikrinantys sprendiniai. Kyla nepatogumų ir padidėja rizika gaisro atveju. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Suplanuotoje teritorijoje, kurioje numatyta 1-2 butų namų statyba, atsiradęs namas su daugiabučio poreikiais sukelia daug problemų.

„Apgyvendinus tokį „vienbutį“ ar „dvibutį“ namą, neišvengiamai kyla problemų dėl vaikų žaidimų aikštelių, buitinių atliekų šalinimo, daugiabučių kvartaluose privalomos infrastruktūros. Tokio namo gyventojai neturi vietos automobiliams statyti - automobiliais užstatomos gatvės, privažiavimai prie namų, apsunkinamos eismo sąlygos“, – aiškina V. Aliukonienė.

Nepritaikyta infrastruktūra

Tačiau susiduriama ne tik su saugumo problemomis. Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M. Narmontas pasakoja, jog gyventojai dažniausiai skundžiasi bendrų patalpų ir kiemo teritorijos intensyviu naudojimu.

„Jeigu tu tikiesi, kad gyvensi kaip vienbučiame name, o dar turi 20 bendrasavininkių ar to pačio turto naudotojų. Iš karto juk teritorijos apkrovimas. Be to, reikia turėti omenyje, kad jei pastatas registruotas kaip vienbutis, tai jam keliami visai kiti techniniai reikalavimai, tai pertvaros, garso izoliacija“, – teigia M. Narmontas.

Taip pat didelė problema kyla aplinkinėms teritorijoms. Kadangi infrastruktūra projektuota vienbučiam ar dvibučiam namui, tai reiškia, kad tinklų apkrovimas, vandens padavimas, nuotekų kiekis bus keliasdešimt kartų didesni nei numatyta planuose ir tai gali sukelti didelius nepatogumus gyventojams: žmonės gali pritrūkti vandens, susidurti su elektros trukdžiais.

Tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai V. Aliukonienė, tiek Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M. Narmontas primena gyventojams, jog net jei jie kreiptųsi į institucijas dėl vienos ar kitos anksčiau išvardytų problemų, jis pagalbos nesulauktų, nes pagal reglamentavimą, jis gyvena vienbučiame name, taigi ir sąlygos jam sudarytos kaip vienbučiame name.