GRYNAS.lt jau rašė apie keistas statybas, vykdomas Vilniaus senamiestyje, visai šalia gynybinės sienos bastėjos, Subačiaus gatvėje 19. Nors leidimas yra išduotas tik 31-am butui, statytojo puslapyje parduodama kur kas daugiau – 52 butai. Be to, kaimynai įtaria, kad statybos leidimas naujam daugiabučiui UNESCO saugomoje kultūros paveldo apsaugos zonoje apskritai yra neteisėtas ir dėl to kreipėsi į teismą.
Statybas vykdo Statybų inspekcijos darbuotojas ir buvęs politikas
Daugiabučio statybas Subačiaus gatvėje 19 vykdo įmonė „Subačiaus namai“. Ji valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ir valdo žemės sklypą. Įmonė šiuo metu turi du darbuotojus.
2014 02 13 dienos Registrų centro duomenimis, įmonės akcininkai yra Vytautas Jonas Lapienis, kuris yra ir įmonės direktorius (akcijų sk. - 55), ir Aurimas Ruškulis (akcijų sk. - 45).
V. J. Lapienis yra buvęs liberalas, Liberalų ir centro sąjungos narys. Taip pat šis verslininkas yra kredito unijos „Mano unija“ administracijos vadovo pavaduotojas bei asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos narys.
Tačiau kito įmonės akcininko istorija taip pat nemažiau įdomi. „Subačiaus namų“ akcininkas yra ir A. Ruškulis, kuris dirba Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI). Jis yra Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vyriausiasis specialistas.
Teismas stabdo statybas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys tenkino šalia esančio namo, Subačiaus g. 17, gyventojų bendruomenės prašymą sustabdyti statybas, blokuojant ginčo pastatą Subačiaus g. 19 prie jau esamo pastato, kol vyksta teisminis ginčas. Taip pat iki bylos išnagrinėjimo yra uždrausta pardavinėti butus bei registruoti juos Registrų centre.
„Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas ir būtinas <...> Be to, atkreiptinas šalių dėmesys, kad atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį lengviau, kol darbai nėra pažengę toliau“, - rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje.
Vis dėlto šalia esantys gyventojai nerimauja, nes ir po penktadienį priimto teismo sprendimo sklype mato statybininkus ir statybos toliau vyksta net šalia jų esančioje namo dalyje. Gyventojai antradienį iškvietė policiją ir užfiksavo šį faktą.
Į teismą gyventojų bendruomenė kreipėsi prašydama panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti atsakovą UAB
„Subačiaus namai“ pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti neteisėtai su esamu gyvenamuoju namu Subačiaus g. 17 blokuojamą naujos statybos gyvenamąjį namą Subačiaus g. 19.
Ieškinyje teigiama, kad dėl ginčijamų statybų žymiai sumažės natūralus apšvietimas ieškovo narių gyvenamosiose patalpose, kadangi ginčo namas yra net 6 metrais aukštesnis nei gretimas pastatas. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį UAB „Subačiaus namai“ dar gali skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Istorijos eiga
Kai sklypą išsinuomojo „Subačiaus namai“, prasidėjo visas statybų derinimo ir leidimų procesas. Kadaise šiame sklype stovėjo seni garažai, vėliau jie buvo nugriauti, žemės paskirtis pakeista, parengtas daugiabučio projektas ir išduoti statybos leidimai.
2007 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą „Dėl sklypo Subačiaus g. 19 duomenų nustatymo“. Jame nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija, pastatų aukštingumas – 1 aukštas, užstatymo tankis – iki 50 proc., kadangi sklype buvo seni garažai.
Tačiau vėliau situacija pasikeitė kardinaliai. V. J. Lapienis ir A. Ruškulis „Subačiaus namų“ akcininkais tapo 2014 metų vasario 13 dieną. Jau po pusės mėnesio, 2014 metų kovo 4 dieną, buvo pakeista žemės paskirtis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius, kuris buvo Artūro Zuoko politinio judėjimo atstovas, pasirašė įsakymą, kuriame pakeitė kitos paskirties žemės sklypo Subačiaus g. 19 esamą žemės naudojimo būdą iš inžinerinės infrastruktūros teritorijos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją.
Tuomet po daugiau nei mėnesio - 2014 metų balandžio 16 dieną - jau buvo paskelbta informacija apie numatomą statinio Subačiaus g. 19, Vilniuje, projektavimą. Buvo suprojektuotas vienas projektas, kuris suderintas su visuomene bei kaimynais, taip pat su atsakingomis institucijomis. Tačiau vėliau projektas buvo pakeistas kardinaliai ir su kaimynais jau nesuderintas ir šie nepritarė su jų namu jungiamo daugiabučio statyboms.
Vėliau, po šiek tiek daugiau nei metų, jau pasikeitus Vilniaus miesto valdžiai, liberalų valdoma Vilniaus miesto savivaldybė 2015 metų birželio 23 dieną išdavė statybą leidžiantį dokumentą naujo daugiabučio statyboms Subačiaus g. 19.
VTPSI surinko daug informacijos, bet tyrimą nutraukė
Skundus dėl naujo daugiabučio sostinės širdyje nagrinėjo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyrius, kuriame ir dirba vienas iš daugiabutį statančios įmonės akcininkų A. Ruškulis. Tiesa, kai gyventojai kreipėsi į teismą, VTPSI iš karto savo tyrimą nutraukė, nors teigė, kad buvo surinkusi daug informacijos.
„VTPSI yra gavusi ne vieną skundą dėl statybų Subačiaus g.19, Vilniuje. Skundų dėl statybų Subačiaus g.19, Vilniuje, nagrinėjimas dar nėra baigtas. Nors VTPSI jau surinko daug papildomų dokumentų, reikalingų atsakymams į pareiškėjų skundus parengti, dar kartą raštu kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad būtų pakartotinai įvertinti insoliacijos skaičiavimai Subačiaus g. 17. Taip pat tarnybinės pagalbos paprašė ir Kultūros paveldo departamento, kontroliuojančio kultūros paveldo tvarkybą ir priežiūrą, kad jis, pagal kompetenciją atliktų šio namo statybos patikrinimą ir pateiktų savo išvadas“, - laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Tačiau VTPSI savo tyrimą, V. Aliukonienės teigimu, nutraukė sužinojusi apie tai, kad gyventojai kreipėsi į teismą: „Vilniaus skyrius gavo iš DNSB „Amatų kiemas“ atstovaujančio advokato informaciją, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-06-23 statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Informuojame, kad vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo VTPSI taisyklėmis, skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, kai paaiškėja, kad teismas nagrinėja skundą ar pranešimą tuo pačiu klausimu.“
Vietoj 31 buto parduodami 52
GRYNAS.lt turimi dokumentai rodo, jog Savivaldybės išduotame leidime numatyta, kad statytojui leidžiama statyti gyvenamuosius butus su komercinėmis patalpomis, o butų skaičius name yra 31. Tačiau statytojo interneto puslapyje yra parduodama kur kas daugiau negu numatyta leidime – 52 butai, galima pamatyti visų butų planus. Didžioji dauguma butų name jau yra parduoti.
Po GRYNAS.lt tyrimo socialiniuose tinkluose žmonės ėmė dalintis savo istorijomis, kaip bandė įsigyti butus naujai statomame daugiabutyje Subačiaus g. 19, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jų butai bus rekreacinės paskirties.
„Atsimenu, kaip šiame name rezervavausi butą su puikia terasa. Kai turėjau gauti preliminarę sutartį, man buvo pasakyta, kad mano butas bus rekreacinės paskirties“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė skaitytoja.
Pagal statybos techninį reglamentą, statant daugiabutį privaloma vienam butui įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą. Šiuo atveju kaimynai nerimauja, kaip bus su automobilių statymu.
Šiame name numatoma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis, aikštelėje yra tik 33 vietos, todėl neaišku, kur automobilius statys likusių butų gyventojai.
Ši informacija buvo perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTSPI), inspekcija tyrimą nutraukė, nes gyventojai kreipėsi į teismą.
Paveldosaugininkai priekaištų neturėjo
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėją pavaduojantis Povilas Mečkovskis GRYNAS.lt anksčiau teigė, kad viskas buvo padaryta laikantis įstatymų.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme rašoma, kad tokiose zonose draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti. Pats paveldosaugininkas pripažino, kad statinys išsiskirs iš kitų, tačiau, jo nuomone, taip ir turi būti.
„Ta spalva mėlyna, ne mėlyna, bet pagal projektą matau, kad parašyta – natūralaus monochromiško atspalvio - tokia tamsi, pilkumo kažkokio turi. Bet iš esmės tas naujas pastatas ir architektūra turėtų išsiskirti iš bendro konteksto, nes tai nauja, moderni statyba ir neturi kartoti senosios statybos. Kiekvienas laikotarpis turi savo statybą. Tokie namai neturėtų išsišokti, bet tūris neturi iššokti, dėl išraiškos – tai čia skonio reikalas, bet nauja architektūra turi skirtis nuo senos. Bet išraiška tai yra architekto kūrybinis darbas, čia jo vizija, gal jis pats galėtų pakomentuoti, kodėl jis taip sukūrė. Paveldosaugos reikalavimai ten nebuvo pažeisti, projektas buvo derintas įstatymo nustatyta tvarka“, - kalbėjo P. Mečkovskis.
Savivaldybė pripažino, kad insoliacija skaičiuota pagal klaidingus duomenis
Vienas iš pagrindinių aspektų, dėl ko nerimauja šalia esančio Subačiaus g. 17 namo kaimynai yra insoliacijos skaičiavimai. Anot jų, pastačius naują daugiabutį, senbuvių butai bus užtemdyti ir negaus saulės šviesos. Gyventojai buvo užsakę nepriklausomus insoliacijos skaičiavimus ir architektų išvadose teigiama, kad kai kuriuose seno namo butuose dėl naujai statomo daugiabučio insoliacija nebetenkins reikalavimų.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė gyventojams parengė atsakymą dėl insoliacijos skaičiavimų ir jis tiesiog pribloškė – savivaldybė pripažino, kad insoliacija buvo skaičiuojama remiantis klaidingais duomenimis.
„Informuojame, kad Miesto plėtros departamentui per informacinę sistemą „Infostatyba“ su daugiabučio namo sprendiniais projektuotojas pateikė du nepriklausomus skaičiavimus, atliktus siekiant užtikrinti maksimaliai tikslius skaičiavimo rezultatus dėl insoliacijos gretimo sklypo Subačiaus g. 17 pastatams. Pirmieji skaičiavimai buvo atlikti architektų, naudojant „Google SketchUp“ programą. Papildomi skaičiavimai atlikti specialistės G. Zokaitienės. Pagal skirtingą metodiką atliktus skaičiavimus – insoliacijos laikas pakankamas. Atkreipiame dėmesį, kad G. Zokaitienės insoliacijos skaičiavimo išvadose paminėta aplinkybė, kad skaičiavimams atlikti pateikti ne visai tikslūs duomenys, t. y. nurodyta šiaurės kryptis pasukta 22 laipsniais. Jei skaičiuojant pagal teisingus duomenis, insoliacija bus dar ilgesnė“, - rašoma Miesto plėtros departamento vadovo Mindaugo Pakalnio pasirašytame rašte.
Taip pat savivaldybė pabrėžė, kad jos kompetencijoje yra tik leidimų išdavimas, o projekto tolimesnę eigą turėtų kontroliuoti VTPSI.
Užuominos apie šeimos verslą
Vienas iš „Subačiaus namų“ akcininkų A. Ruškulis taip pat dirba ir VTPSI Vilniaus skyriuje. Anksčiau A. Ruškulis GRYNAS.lt teigė, kad neturi teisės bendrauti su žurnalistais ir tai daryti gali tik per Statybų inspekcijos viešųjų ryšių skyrių. GRYNAS.lt žurnalistai kreipėsi į VTPSI viešųjų ryšių skyrių prašydami atsakymo, iš kokių lėšų vos apie 800 eurų neatskaičius mokesčių per mėnesį uždirbantis A. Ruškulis tapo statybas vystančios įmonės bendrasavininkiu.
Taip pat GRYNAS.lt siekė išsiaiškinti, ar A. Ruškulį sieja giminystės ryšiai su Romu Ruškuliu. R. Ruškulio pavardė anksčiau šmėžavo Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad R. Ruškulis buvo apklaustas kaip liudytojas, nes jo vadovaujamoje įmonėje dirbo finansininkė Nijolė Steponavičiūtė. Būtent ji pareigūnams padėjo atskleisti Darbo partijos „juodąją buhalteriją“. Taip pat žiniasklaidoje skelbta, kad R. Ruškulis buvo smulkus „Dujotekanos“ akcininkas.
Tačiau inspekcijos atstovė negalėjo atsakyti į šiuo klausimus: „Pagal VTPSI galiojančią tvarką atsakymus į žiniasklaidos klausimus, susijusius su VTPSI veikla, teikia VTPSI vyriausiasis specialistas (atstovas viešiesiems ryšiams), laikantis nustatytos tvarkos ir kiti darbuotojai. Jūsų pirmieji du klausimai skirti asmeniškai A. Ruškuliui – šiuo atveju minėta tvarka tikrai netaikoma.“
Apie tai, kad statybų verslas yra susijęs su A. Ruškulio šeima, GRYNAS.lt netikėtai papasakojo kitas įmonės „Subačiaus namai“ bendrasavininkis V. J. Lapienis, paklaustas, kaip jo partneriu tapo Statybos inspekcijos darbuotojas, kuris atrodytų neuždirba tokios didelės algos, kad galėtų įsukti tokį stambų verslą.
„Čia klausimas yra turbūt daugiau jo šeimai negu jam. O apie partnerius aš nenorėčiau daugiau nieko komentuoti jiems nesant. Bet tai tikrai yra klausimas ne šitam žmogui. Tai yra jų šeimos reikalas ir jis pats nėra nei stambus įmonės kreditorius, nei tas, kuris užtikrina įmonės finansavimą“, - kalbėjo V. J. Lapienis.
Vėliau GRYNAS.lt pavyko susisiekti ir su pačiu A. Ruškuliu, kuris šį kartą buvo kalbesnis. Jis neneigė savo giminystės ryšio su anksčiau su Darbo partija sietu R. Ruškuliu, tačiau buvo labai nustebęs išgirdęs klausimą apie giminystę. „O prie ko čia Romas Ruškulis“? - stebėjosi jis.
Paaiškinus, kad jo partneris prasitarė, kad tai ne VTPSI darbuotojo, o labiau jo šeimos verslas, A. Ruškulis teigė, kad bendrauti ir reikėtų su jo įmonės bendrasavininkiu V. J. Lapieniu: „Jis viską tvarko, tai su juo ir šnekėkite, aš valstybės tarnautojas ir negaliu kalbėti, galiu jam paskambinti, jeigu norite, susitikite.“
Paklausus, iš kokių lėšų valstybės tarnautojas įsigijo 45 proc. statybas vystančios įmonės akcijų, A. Ruškulis teigė, kad akcijos gali kainuoti ir ne daug: „Jūs žinote, kuo skiriasi akcininkas ir investuotojas? Kiek ta akcija gali kainuoti? Pavyzdžiui, 100 litų.“
Aplinkos ministerija nurodė pradėti tyrimą
VTPSI atstovė taip pat buvo paklausta, kaip, inspekcijos nuomone, apskritai gali derintis darbas kontroliuojančioje institucijoje ir statybų vystymas, ji teigė, kad dėl A. Ruškulio jau yra pradėtas patikrinimas, mat tokį pavedimą inspekcijai davė Aplinkos ministerija.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, anksčiau kalbintas GRYNAS.lt žurnalistų, išreiškė principingą poziciją, kad Statybų inspekcijos darbuotojas turi apsispręsti: arba dirba tiesioginį savo darbą, arba užsiima statybų verslu. Jis teigė, kad dabar susiklosčiusi situacija jam nepriimtina.
O Statybų inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė tuomet abejojo, ar jos pavaldinys gali turėti realios įtakos statybų kontrolei. Ji aiškino, kad A. Ruškulis neatlieka inspektoriaus funkcijų.
Nors Aplinkos ministerija reikalauja VTPSI pasiaiškinimo, L. Nalivaikienės vadovaujamos institucija antrą kartą pakartoja panašią poziciją.
„Statytojo įmonės bendrasavininkis VTPSI Vilniaus skyriuje dirbantis A. Ruškulis nėra nei teritorijų planavimo, nei statybos valstybinės priežiūros pareigūnas ir nedalyvauja nagrinėjant skundus bei priimant su statybomis susijusius sprendimus“, - laiške rašė V. Aliukonienė.
Vis dėlto inspekcijos viršininkė privalėjo pradėti patikrinimą dėl savo darbuotojo: „Tačiau atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos 2016 m. birželio 7 d. raštą „Dėl pavedimo“, VTPSI viršininkė sudarė komisiją Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vyriausiojo specialisto A. Ruškulio galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.“
Ketina skųsti teismo sprendimą
„Subačiaus namų“ vadovas V. J. Lapienis GRYNAS.lt teigė, kad šią teismo nutartį ketina skųsti.
„Vienareikšmiškai skųsime šį sprendimą. Be to, teismas nesustabdė statybų, teismas sustabdė statybos darbus, kurie ribojasi su kaimynais. Kaimynai ieškinyje neprašė sustabdyti objekto statybų, jie prašė sustabdyti statybos darbus toje dalyje, kur ribojasi su kaimynų ugniasiene. Bet aišku, kad skųsime sprendimą, nes teismui pateikta informacija yra neteisinga ir iš esmės klaidinanti, ten yra krūva melo. Tokie dalykai sukuria didžiulius nuostolius ir jokia bendrija negali jų atlyginti“, - kalbėjo V. J. Lapienis.
Pasak verslininko, statomas daugiabutis yra visiškai teisėtas: „Kažkodėl kaimynai nusprendė traktuoti įstatymus taip, kaip jiems norėtųsi. Mes norėdami dar kartą pasitikrinti, nors ir neturėjome abejonių dėl projekto tikslumo, užsisakėme ekspertizes teismo ekspertų ir atsakymai yra vienareikšmiški: jis yra visiškai tvarkingas, teisėtas ir atitinka visus norminių aktų reikalavimus.“
Paklaustas, kodėl leidimas yra išduotas 31 butui, o parduodama 52, V. J. Lapienis teigė, kad yra pardavinėjamos ir kitokios paskirties patalpos ne tik butai. Vis dėlto „Subačiaus namų“ interneto puslapyje parodyti būtent 52 butai.
„Čia yra labai paprastas dalykas, tai tiesiog tokia leidimo forma, kuri įrašo pagrindinę paskirtį, o kitos patalpos dar komercinės, kitų paskirčių patalpos. Mes jų nepardavinėjame kaip butų, kiekvienas klientas, kuris rašosi sutartį, yra aiškiai nurodoma patalpos paskirtis“, - sakė V. J. Lapienis.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
