GRYNAS.lt žurnalistai apsilankė Pagėgių savivaldybėje esančiame Rambyno regioniniame parke. Tai – viena mažiausių savivaldybių Lietuvoje, o parko draustiniuose stovi nemažai vietos įtakingiems žmonėms priklausančių statinių. Nors paprasti poilsiautojai baudžiami net už palapinės pastatymą draustinyje, kai įtakingi žmonės ten statosi namus, tai palaimina visos institucijos.

Išnagrinėję draustinių teritoriją, žurnalistai aptiko penkis sklypus, kuriuose yra statiniai, kūdros, daug kur pakeista pastatų paskirtis. Kitur yra pastatyta naujų priestatų, kurių anksčiau sklypuose nebuvo, nepaisant to, kad įstatyme numatyta, kad draustiniuose draudžiamos naujos statybos. GRYNAS.lt neteigia, kad šie statiniai yra neteisėti, tačiau toks užstatymas viduryje draustinių atrodo keistai, dėl statinių yra pradėtas patikrinimas, tiesa, pačios Rambyno regioninio parko direktorės Dianos Milašauskienės nuomone, visi statiniai draustiniuose gali būti.

Draustinyje – žinomo verslininko sodyba

Šereitlaukio kaime, Bitėnų botaniniame-zoologiniame draustinyje yra įkurta sodyba. Keturi statiniai draustinyje yra pastatyti toliau nuo kaimo gyvenvietės, tarp miškų ir turi vos vienus kaimynus šalia. Taip pat sklype draustinyje yra įrengtos tinklinio, automobilių stovėjimo aikštelės, visa teritorija aptverta tvora.

Ši sodyba ir sklypas draustinyje, Registrų centro duomenimis, priklauso Vilkyškių pieninės generaliniam direktoriui Gintarui Bertašiui ir Romualdai Bertašienei. Tiesa, pasak kaimynų, žinomas verslininkas čia negyvena, o sodybą dažniausiai nuomoja, o atvažiuoja tik vasarą. Pasak Pagėgių savivaldybės, leidimas rekonstruoti statinius buvo išduotas 2009-08-03, tačiau senose žemėlapio archyvinėse nuotraukose matoma, kad statinių sklype anksčiau nebuvo tiek daug, du statiniai yra nauji.

Kaimynai, kurie taip pat gyvena draustinyje, GRYNAS.lt teigė, kad parko direkcija keistai žiūri į įstatyme numatytus apribojimus. Mat jiems nėra leidžiama pasistatyti nei malkinės, jeigu tualetas sugrius, jo atstatyti taip pat nebus galima, parko direkcija nuolat priekaištauja dėl jų valdų, esančių draustinyje, tačiau kaimynui milijonieriui yra leidžiama viskas – rekonstruoti keturis statinius, aptverti viską tvora.

„Dėl to, kad draustinis, čia nieko negalima keisti. Nugriuvo malkinė, tegu griūva, kitos statyti negalima. Pastogę dabar tvarkau, „fortkės“ vietoje įstačiau langiuką. Norim dukrai kambarėlyje viršuje padaryt. Tai nežinau, gal dabar į Sibirą ištrems?“ – juokavo atokiausio Šereišlaukio kiemo gyventojas.

Taip pat per privatų kaimyno kiemą eina pėsčiųjų takas, kaimynas tik skėsčiojo rankomis, mat parko direkcija nesugalvojo tako įrengti šalia esančiame turtingo verslininko sklype.

Tiesa, parko direktorė D. Milašauskienė teigė, kad pėsčiųjų takas neeina per kaimyno Arūno Mockaus sklypą: „Gerb. A. Mockus turėtų savo žemės sklypo ribas pasižymėti riboženkliais, kad pačiam būtų aišku, kur jo žemė, o kur jau nebe jo. Taigi pėsčiųjų tako trasa tikrai neina per jo nuosavybės teise valdomą sklypą. Malkinės statyti A. Mockus savo žemės sklype net neketino (t. y. tokio ketinimo nepateikė parko direkcijai), o ką yra susiprojektavęs, to kažkodėl iki šiol nestato (turiu omenyje ūkinį pastatą ant sodyboje esančių pamatų). O jo kaimynui leidžiama tik tai kas suprojektuota ir kas įstatymiškai nedraudžiama.“

Vis dėlto, atsivertus Registrų centro sklypų duomenis, matoma, kad dalis kelio patenka ir į A. Mockaus sklypą.

Šereitlaukis, A. Mockaus sklypas, per kurį eina pėsčiųjų takas
Foto: Stopkadras

Statiniai vietoj buvusios mokyklos

Sodyba verslininko sklype Šereitlaukyje pastatyta ne vietoj senos gyvenamosios sodybos, o vietoj senos kaimo mokyklos. Vis dėlto, parko direkcija taip pat pripažįsta, kad leido verslininkui pastatyti du naujus statinius sklype.

„Atkurti 2 didesnieji statiniai-tradicinė kaimo mokykla ir ūkinis pastatas, du mažiukai pastatyti naujai, kadangi sklypas pakankamai didelis ir užstatymas neviršija leistino“, - atvejį komentavo parko direktorė D. Milašauskienė.

Vilkyškių pieninės direktorius Gintaras Bertašius GRYNAS.lt teigė, kad savo sodybą pastatė vietoj ilgą istoriją turinčios mokyklos.

Gintaras Bertašius

„Prieš daugiau nei 10 metų nupirkau buvusią mokyklą, ten nėra statyta nuo nulio. Tai mokyklai, tam kompleksui pastatų yra daug metų. Ji yra minima jau 17 amžiuje ir yra keletą kartų perstatyta, ten yra kaimo mokykla su savo istorija. Aš net negaliu pavadinti to vila, iš kur jūs tokį žodį ištraukėte? Ten greičiau yra namukai. Tai yra raudonų plytų, mūsų krašto pastatas, ten trys pastatukai. Vieno pastatuko užstatymo plotas 133 kvadratiniai metrai (Tačiau verslininko įvardintas užstatymo plotas yra didesnis nei leidžiama parko apsaugos reglamentu, kuriuo įtvirtinta, jog užstatymo plotas negali viršyti 300 kvadratinių metrų, nustatant, jog iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas – iki 120 kvadratinių metrų. Taigi, jeigu trys statiniai esantys sklype, yra daugiau negu 100 kvadratinių metrų, užstatymo plotas viršija leistiną 300 kvadratinių metrų plotą - GRYNAS.lt pastaba). Tai yra paprasta sodyba“, - kalbėjo G. Bertašius.

Pasak verslininko, su parko direkcija yra buvę diskusijų, tačiau buvo pastatyti tokie pastatai, kaip leidžiama: „Projektai rekonstrukcijos buvo suderinti, buvo tam tikrų diskusijų su parku, bet jeigu protinga diskusija, kodėl gi į ją neatsižvelgti. Bet pastatams yra 100 metų, jie šaltiniuose minimi kaip mokykla, žinoma, dabar paskirtis yra kitokia.“

Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) turimą informaciją, rekonstrukcija sklype buvo užbaigta 2012 metais ir tiek leidimų išdavimo procese, tiek statybos pabaigimo procese statiniai gavo ir regioninio parko palaiminimą.

„Pagėgių savivaldybės administracijos 2009 m. išduotas statybos leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą (statytas 1900 metais) ir ūkinį pastatą (statytas 1978 m.) ir prisijungti prie elektros tinklų.
Statyba užbaigta 2012-03-09. Iš akto duomenų matyti, kad statiniai atitiko esminius projekto sprendinius (projekto ir kadastro duomenų palyginimas). Statybos leidimo išdavimui pritarė ir regioninio parko atstovas, jis pasirašė ir statybos užbaigimo aktą“, - laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Draustinyje gyvena ir vietos tarybos narys

Jau kitame, Rambyno kraštovaizdžio draustinyje yra įsikūrusi ir dar viena sodyba, joje trys statiniai, kūdra, aptvertas didelis plotas. Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Remigijui Kelneriui, kuris yra Pagėgių savivaldybės tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys ir žinomas krašto ūkininkas bei Daliai Kelnerienei.

„Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. išduotas statybos leidimas rekonstruoti ūkinį pastatą. Projektą derino regioninis parkas. Duomenų apie užbaigimą nėra, statyba netikrinta“, - komentavo VTPSI atstovė V. Aliukonienė.

Pasak parko direktorės, kūdra sodyboje buvo jau seniai, nors atsivertus archyvines žemėlapio nuotraukas, direktorės žodžiais įsitikinti sunku, mat tokio dydžio kūdros nei 1995 m., nei 2006 tiesiog nesimato, galbūt dėl to kaltos prastos kokybės nuotraukos.

„Visi trys statiniai atkurti. Kūdra yra buvusi sodyboje nuo seno tik išvalyta nuo dumblo ir augmenijos tvarkant sklypą, kam leidimo atskiro nereikia. Apie kūdros dydį galite paklausti šeimininko. Tvora aptvertas p. R. Kelnerio sodybos sklypas, kuris ribojasi su valstybinės reikšmės mišku“, - komentavo parko direktorė D. Milašauskienė.

Pats politikas teigė, kad leidimus statyboms ir rekonstrukcijai gauti buvo sunku, tačiau nors parko direkcija sako, kad visi statiniai buvo atkurti, savininkas pripažino, kad namas yra naujas.

Remigijus Kelneris (lvzs.lt nuotr.)

„Sunku buvo gauti leidimus. Namas naujas, o tie ūkiniai rekonstruoti. Bent tris kartus reikėjo keisti projektą, prisitaikyti prie parko norų. Dėl langų, stogo, reikėjo mansardą apsukti kitaip, ieškojome statinių mūsų vietovėje, kaip jie statomi ir pagal nuotraukas kažką derinome. Kai nusipirkome nugyventą pastatą, tada tik pamačiau, kad tai yra draustinis“, - GRYNAS.lt kalbėjo R. Kelneris.

Viduryje draustinio vietoj senos mokyklos pastatyti poilsio namai

Rambyno kraštovaizdžio draustinyje GRYNAS.lt taip pat pavyko surasti ir dar daugiau keistų statinių. Pavyzdžiui, viduryje draustinio įkurti poilsio namai „Senasis Rambynas“. Dviejuose sklypuose draustinyje yra nemažai statinių, poilsio namų teritorijoje yra dvi kūdros ir iš viso nėra aišku, kaip poilsio namai gali derintis su draustinio, kuris skirtas gamtai bei saugomoms rūšims apsaugoti, paskirtimi.

Šiuo atveju statiniai vėl pastatyti ne ant senos sodybos, o atkurtas mokyklos pastatas. Pasak Pagėgių savivaldybės, leidimas rekonstruoti statinį buvo išduotas 2011-10-27. VTPSI atstovė V. Aliukonienė taip pat pridėjo informacijos, jog buvo keista namų paskirtis: „Pagėgių savivaldybės administracijos 2008 m. išduotas statybos leidimas, pagal kurį rekonstrukcijos būdu pakeista pastato paskirtis iš gyvenamojo namo į svečių namus. Tvartas (pastatytas 1905) 2010 m. rekonstruotas į pirtį, pastatyta malkinė 2011 m. statybos užbaigimo aktą pasirašė regioninio parko direktorė. Tame pačiame sklype daržinės, statytos 1910 metais ją rekonstruojant, paskirtis pakeista į kavinę ir pastatyta malkinė pagal 2011 m. išduotą statybos leidimą. 2013 m. statyba užbaigta, statybos užbaigimo aktą pasirašė ir regioninio parko atstovas.“

Parko direktorė GRYNAS.lt teigė, kad neturi žinių, jog šiuose pastatuose yra įrengti poilsio namai.

„Atkurta buvusi mokyklos sodyba (pagrindinis sodybos pastatas). Kiti pastatai rekonstruoti, neviršijant leidžiamo užstatymo ploto ir išlaikant tradicinę architektūrą. Poilsio namai - turėtumėte aiškiau paklausti, ką turite galvoje, nes toks objektas sodyboje, direkcijos žiniomis, nėra įrengtas, todėl ir su steigimo tikslais negali būti susijęs“, - komentavo D. Milašauskienė.

Tačiau internete galima rasti skelbimų, kuriuose lankytojai kviečiami apsigyventi šiuose poilsio namuose, taip pat socialiniuose tinkluose yra galybė poilsio namų nuotraukų. Be to, net parke stovinčiame skelbime informuojama apie nakvynės, kavinės ir pramogų paslaugas, suteikiamas komplekse.

„Lumpėnų kaime, Rambyno kalno papėdėje įsikūrusiuose svečių namuose „Senasis Rambynas“ yra restoranas, pavėsinė su židiniu ir tinklinio aikštelė“, - rašoma skelbime.

Taip pat savininkai paneigė direktorės žodžius, mat paskambinus kontaktiniu telefonu, GRYNAS.lt žurnalistei buvo paaiškinta, kad poilsio namai yra įrengti ir veikia jau kelis metus.

Valdo viena šeima

Svečių namus „Senasis Rambynas“ valdo Čepų šeima, taip taip neseniai prisijungė keli nauji akcininkai. Ramūnas Čepas, kuris yra ir įmonės direktorius, ir Aušrinė Čepienė, Registrų centro duomenimis, turi 1438 ir 1497 akcijas ir jas valdo nuo 2007 metų. Vėliau atsirado keli nauji akcininkai, 2014 metais akcininke tapo Inga Stanevičienė, kuri turi 1526 akcijas bei 2013 metais akcininke tapo UAB „Lareda“, kuri turi 1409 akcijas ir kurios vienintelis akcininkas yra Andrius Steikūnas.

Įdomu ir tai, kad poilsio namai draustinyje yra įsikūrę dviejuose sklypuose. Vieno sklypo, kuriame yra dalis poilsio namų, statinių savininkė yra ir trečioji šeimos narė Toma Čepaitė.

2013 metais vietinėje žiniasklaidoje buvo skelbta, kad kadaise savivaldybė leido buvusiai pedagogei privatizuoti seną mokyklos pastatą. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad kavinės atidarymo metu čia lankėsi ir labai garsus vietinis politikas bei Seimo narys Kęstas Komskis, kuris teigė, kad tuometinis savivaldybės žingsnis pasiteisino. Taip pat žiniasklaidoje prideda frazė, kad „iki įsikuriant panevėžiečių verslui ten nebuvo nieko panašaus.“ Tačiau nerašoma, kad verslas įsikūrė draustinyje, kur yra griežtai saugomos gamtos vertybės.

Su įmonės direktoriumi R. Čepu GRYNAS.lt susisiekti nepavyko.

Reklama savaime yra vertybė?

Taip pat poilsio namų teritorijoje yra dvi kūdros, viena iš jų iš tiesų nemažo dydžio, nors įstatymas neleidžia draustinyje kasti naujų didelių tvenkinių. Tačiau, pasak parko direktorės, tvenkinys yra senas ir tiesiog išvalytas.

„Didesnioji kūdra sodyboje buvusi nuo seno, tad jos dydis nereglamentuotas (nes esamas), o reglamentuojamas naujai kasamų kūdrų dydis. Mažoji kūdra buvo numatyta projekte ir įrengta sodybos tvarkybos darbų metu“, - laiške rašė D. Milašauskienė.

Negana to, netoliese, taip pat draustinyje, stovi išorinė reklama su nuoroda, kur yra poilsio namai. Tačiau pagal įstatymą, išorines reklamas, kurios nesusijusios su draustinio vertybėmis, įrengti yra draudžiama: „Draustiniuose draudžiama įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis).“

GRYNAS.lt paklausė parko direktorės, kaip svečių namų reklama yra susijusi su saugomomis gamtinėmis vertybėmis ir gavo atsakymą, jog ta reklama savaime yra vertybė.

„Šis senosios Bardėnų (arba dar vadinamos istorikų Lumpėnų II) mokyklos sodybos kompleksas yra saugomas bendrame Rambyno kraštovaizdžio komplekse, kaip viena iš kaimiško kraštovaizdžio vertybių ir mes džiaugiamės ir didžiuojamės, kad ši sodyba yra atkurta ir gyva, kai tuo tarpu 2/3 sodybų parko teritorijoje pokario laikotarpiu yra sunykę arba sunaikinti. Šiai sodybai dėl mokyklos pastato architektūros išsaugojimo yra suteiktas parko produkto ženklas. Išorinė reklama „Senasis Rambynas“, beje mūsų rekomendavimu parašytas gotišku šriftu (kuris šiame krašte buvo būdingas), jau pati savaime yra kaip vertybė, o ne tik susijusi su draustinyje saugomomis vertybėmis. Juk pats parkas ir net draustinis yra Rambyno kraštovaizdžio draustinis, tad reklama „Senasis Rambynas“) tiesiogiai reklamuoja svarbiausią draustinio ir viso parko vertybę, davusią parkui ir draustiniui vardą“, - komentavo D. Milašauskienė. Keista tik tai, kad ant reklamos yra aiškiai nurodytos kavinės, pramogų ir nakvynės paslaugos, reklamuojami poilsio namai, o ne pati gamtinė vertybė.

Svečių namų reklama

Draustinyje – parko darbuotojos namas

Rambyno kraštovaizdžio draustinyje, vos apie 5 minutės kelio nuo parko direkcijos pastato, senoje sodyboje stovi namas, kuris, Registrų centro duomenimis, priklauso Rambyno regioninio parko vyr. specialistei Giedrei Skipitienei.

Namas yra iš dviejų dalių: viena jų sena, o kita – nauja. Taip pat sklype statomas dar vienas pastatas, pasak parko direktorės, tai atkurta sena sodyba: „Toks didelis ir ypatingas (iš dviejų dalių sujungtas) pastatas ten buvo ir anksčiau (turiu omenyje prieškario situaciją). Kol kas yra atnaujinta viena, labiau susidėvėjusi pastato dalis, ateityje galbūt savininkas atnaujins ir likusią dalį, nes projektas yra parengtas viso pastato atnaujinimui. Naujai statomas antras statinys (ūkinis) pagal suderintą parengtą projektą, taigi akivaizdu, kad leidžiamas.“

Pasak, VTPSI atstovės V. Aliukonienės, statyba dar nėra baigta: „Pagėgių savivaldybės administracijos 2012 m. išduotas statybos leidimas pagal projektą „Pastato–tvarto paskirties keitimas rekonstruojant į gyvenamąsias patalpas“. Leista rekonstruoti 2 pagalbinio ūkio pastatus, statyti įvadinius tinklus. Projektui pritarė Rambyno regioninio parko direkcija. Duomenų apie užbaigimą nėra, statyba netikrinta.“

Parko darbuotoja G. Skipitienė GRYNAS.lt teigė, kad nepaisant to, jog ji dirba parke, direktorė jos namo projektą derino ir tikrino ilgai.

„Mūsų yra labai įdomus namas, ugniasienė skiria tvartą nuo gyvenamojo namo. Pagrindinė dalis, kuri yra nuo kelio buvo tvartas, tėvukai mirė, mes ūkinės veiklos nevykdome ir sprendėme, ką daryti, prisiėmėme visokių paskolų ir pasidarėme projektą: ūkinio pastato keitimą į gyvenamąsias patalpas. Pasidarėme projektą, jį labai ilgai derino, ilgai tikrino. Tiesiog mes iš tvarko pasidarėme gyvenamąjį pastatą. Manau, kad pas mus tikrai griežta tvarka. O dėl naujo pastato, ten sudėjo visas mano tėvukų buvusias būdeles, šiukšlynus, kur turime sutvarkyti. Ir dar liko vietos pagal užstatymo plotą dar kokią būdą statyti. O projektą mūsų direktorė derino ilgai, nors aš ir dirbu čia“, - kalbėjo G. Skipitienė.

Visai šalia šio sklypo ir pastato yra tik vieninteliai kaimynai – dar viena sodyba draustinyje, kurioje taip pat stovi keli namai, yra iškasta kūdra. Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Jonui Žukauskui ir Indrei Žukauskienei. Vietinėje žiniasklaidoje galima rasti informacijos, jog J. Žukauskas dirba laivo kapitono padėjėju. Su juo GRYNAS.lt susisiekti nepavyko.

„Pagėgių savivaldybės administracijos 2010 m. išduotas statybos leidimas pagal projektą „Vienbučio gyvenamojo namo ir trijų pagalbinių namų ūkio pastatų rekonstravimas/nauja statyba“, kuriuo leista statyti 2 neypatingus poilsio paskirties pastatus ir rekonstruoti 2 pagalbinio ūkio paskirties pastatus. Duomenų apie užbaigimą nėra, statyba netikrinta“, - laiške rašė VTPSI atstovė V. Aliukonienė.

Nors VTPSI atstovė teigė, kad yra išduotas leidimas ir naujų pastatų statybai, parko direktorė D. Milašauskienė GRYNAS.lt teigė, kad statiniai čia yra atkurti: „Sodyba atkurta, kūdra iškasta nauja su direkcijos pritarimu kūdros įrengimo aprašui. Beje šioje sodyboje yra ir dar vieno prieškaryje statyto didelio ūkinio pastato pamatai, kuris nugriuvo dėl gamtos stichijos ir dalinai dėl ankstesnio šeimininko neūkiškumo, tad jį taip pat galima būtų atstatyti, jeigu būtų toks poreikis.“

Visai šalia šios sodybos, draustinyje yra įrengta ir didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė. GRYNAS.lt paklausus parko direktorės, kam draustinyje reikia automobilių stovėjimo aikštelės ir ar normalu, kad po draustinio keliuką zuja automobiliai, ji teigė, kad aikštelė padaryta dėl to, kad renginių metu žmonės turėtų, kur parkuoti automobilį. Tačiau Saugomų teritorijų tarnybos skelbiame Rambyno regioninio parko tvarkymo plane teritorijoje nėra pažymėtas automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas.

„Šalia sodybos sklypo įrengta automobilių parkavimo aikštelė yra greta savivaldybės kelio (pakelės infrastruktūra), vadovaujantis detaliojo plano ir techninio projekto sprendiniais. Taip tai normalu, apsvarstyta su visuomene, beje inicijuota Rambyno regioninio parko direkcijos, nes Rambyno kalne yra šimtmečio senumo Joninių šventės tradicija ir spręsti parkavimo klausimą renginių metu buvo būtina. Beje dar ne visi detaliojo plano sprendiniai yra įgyvendinti. Dar viena didesnė parkavimo aikštelė atsiradus lėšų turėtų būti įrengta kiek toliau nuo dabartinės renginio vietos. Manau, kad tokiu būdu (sudarant galimybę tvarkingai pastatyti automobilius) galima renginių metu, o taip pat ir įprastu metu esant ypač gausiam Rambyno kalno lankymui, sureguliuoti lankytojų srautus, kad nebūtų padaryta žala aplinkai“, - komentavo parko direktorė.

Savivaldybė nusprendė pagąsdinti žurnalistus

Pagėgių savivaldybė, paprašyta pateikti informaciją apie išduotus statybos leidimus nurodytais adresais, sureagavo ganėtinai keistai. Ji pranešė, kad norint gauti informaciją apie privačių asmenų turtą ir su juo susijusius dokumentus, kurių išdavimas yra deleguotas savivaldybės administracijai, žurnalistams reikėtų kreiptis raštu su prašymu į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių. Prie prašymo pateikti motyvuotą pagrindimą gauti domimą informaciją.

Žurnalistams paaiškinus, kad informacija apie statybos leidimus nėra jokia privati informacija ir kad visos savivaldybės Lietuvoje tokius duomenis pateikia, taip pat paaiškinus, kad žurnalistų motyvas yra išsiaiškinti, kodėl savivaldybė išdavė leidimus statyboms draustiniuose, dar nežinant, koks straipsnis bus, buvo perspėta apie galimą kreipimąsi į institucijas.

„Ačiū už grasinimus nepalankiai aprašyti puikiai sutvarkytas nuo seno čia gyvenančių ir dirbančių mūsų krašto žmonių sodybas Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Rambyno regioniniame parke. Kadangi planuojate rašyti tekstą apie statinius mūsų krašto draustiniuose, prašyčiau tai atlikti labai atsakingai, nes esant neetiškai ar klaidinančiai informacijai kreipsimės į žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą“, - laiške rašė Pagėgių savivaldybės vyriausioji architektė Ernesta Maier.

Vis dėlto, žurnalistams paaiškinus, kad savivaldybė turi pilną teisę kreiptis į tarnybas, bet prieš tai privalo žurnalistams pateikti reikiamą informaciją, duomenys apie statybų leidimus po kurio laiko buvo atskleisti.

VTPSI pradėjo patikrinimą

Po GRYNAS.lt surinktos ir perduotos informacijos dėl statinių atitikimo projektams patikrinimą atlikti nusprendė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).

Diana Milašauskienė
Foto: Facebook nuotr.

„VTPSI Tauragės skyriui pavesta patikrinti statybas, kurios nėra užbaigtos (nesurašyti statybos užbaigimo dokumentai). Taip pat nurodyta kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), prašant pagal institucijos kompetenciją įvertinti regioninio parko atstovų pritarimo statybos projektams teisėtumą“, - laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams V. Aliukonienė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė GRYNAS.lt teigė, kad reikėtų žiūrėti į kiekvieną atvejį individualiai, bet dėl statybų šiame parke anksčiau problemų nebuvo kilę.

„Dėl poilsio namų, ar jie gali, ar negali būti draustinyje, reikia žiūrėti, kokia ten situacija yra, kas ten pastatyta. Jeigu buvo seni statiniai, tada sunku yra kažką uždrausti. Bet su šituo parku anksčiau buvo problemų ne dėl leidimų, kaip tik iš kitos pusės, kad per daug ko parkas neleisdavo“, - kalbėjo R. Baškytė.

Darbo metu parko lankytojų centras užrakintas

GRYNAS.lt žurnalistai apsilankė ir Rambyno regioninio parko direkcijoje, tačiau nors informaciniame pranešime buvo nurodyta, jog apsilankymo metu yra darbo valandos, už Europos sąjungos lėšas įrengtas lankytojų centras buvo tiesiog užrakintas, direkcijos kieme nepavyko sutikti nė gyvos dvasios. GRYNAS.lt jau vėliau paklausė parko direktorės, kodėl darbo valandomis, lankytojų centre, į kurį turėtų galėti atvykti turistai ir gauti informacijos bei apžiūrėti ekspozicijas, nieko nebuvo. Ji teigė, kad pagalbos reikėjo ieškoti greta esančiame pastate, o prieš atvažiuojant į parką iš viso derėtų paskambinti.

Rambyno regioninio parko lankytojų centras

„Lankytojų centras niekada nėra tuščias, jame yra parko vertybių ekspozicija, pastoviai veikianti paroda ir suvenyrų krautuvėlė. Jeigu buvote atvykusi darbiniu klausimu, reikėjo užeiti į Rambyno regioninio parko direkciją, kuri yra visai šalia tame pačiame kieme sename mediniame pastate ir tikrai nebuvo užrakinta, ten būtumėte gavusi visą informaciją, nes ten dirba beveik visi specialistai ir aš pati. Taip pat būtume atrakinę ir lankytojų centro pastato duris, kur lankytojų centro ekspozicija, jei turėjote tikslą ją pamatyti. Kai specialistės vietoje nėra (o taip kartais būna dėl susidubliavusių pareigų), palikti atrakintas patalpas tiesiog nesaugu, tad esant tokiai situacijai, lankytojų centro duris atrakina kitas direkcijos specialistas, užėjus į direkciją“, - laiške rašė D. Milašauskienė.

Direktorės nuomone, prieš atvykstant į parką, galima būtų paskambinti ir susitarti, tačiau neaišku, ar paskambinti turėtų ir parką apžiūrinėjantys turistai: „O užrakinta galėjo būti tik dėl vienos priežasties – lankytojų centre darbo vietą turinti kultūrologė, gidė bei šio lankytojų centro administratorė G. Skipitienė tuo metu greičiausiai vedė ekskursiją parko teritorijoje arba buvo išvykusi šį Bitėnų kaimą pas bendruomenės senbuvius dėl šeštadienį vyksiančio renginio. Be to ruošiantis į tokią kelionę visad galite iš anksto paskambinti, kad atvyksite, ir savo vizitu būtumėte buvusi pilnai patenkinta.“

Taip pat laiško pabaigoje direktorė palinkėjo žvelgti į aplinką bei Lietuvos saugomas teritorijas džiaugsmingai, patriotiškai, neieškant problemų ten, kur jų nėra.

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.