Dabartiniame žuvininkystės įstatyme yra numatyta, jog žvejai verslininkai negali parduoti netyčia sugautų per mažų ar tuo metu gaudyti draudžiamų žuvų. Jas verslininkai gali sunaudoti tik savo reikmėms.
Tačiau Seime, Kaimo reikalų komitete jau nepirmą kartą bandoma šią nuostatą pakeisti. Pirmas bandymas buvo lapkričio mėnesį, kuomet leisti žvejams parduoti draudžiamą laimikį siūlė socdemas Kazys Grybauskas. Vis dėlto Seimas jo pataisas atmetė. Dabar antru bandymu ši K. Grybausko pataisa jau įtraukta į įstatymą, jai aktyviai pritaria ir Darbo partijos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Petras Čimbaras.
Naujame įstatyme atsirastų nuostata, kad verslininkai gali parduoti iki 10 procentų nuo bendro žvejybos laimikio atsitiktinai sužvejotų žuvų: „Draudžiama perdirbti, parduoti ar supirkti šviežias tų rūšių žuvis, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama, ir tų rūšių žuvis, kurioms netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas reikalavimas ir kurios yra mažesnės negu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimalaus dydžio, išskyrus akvakultūros produktus, turint patvirtinimo dokumentus, žuvis, skirtas žuvivaisai, ir vidaus vandenyse sužvejotų mažesnių negu nustatyto minimalaus dydžio žuvų ar (ir) atsitiktinai sužvejotų tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu yra draudžiama, iki 10 procentų bendro žvejybos laimikio.“
Praeitą trečiadienį Kaimo reikalų komitete buvo pasiūlymas išbraukti 10 proc. pardavimo nuostatą iš įstatymo, tačiau pasiūlymui nepritarta visiems iki vieno komiteto nariams susilaikius. Tai reiškia, kad nauja nuostata lieka galioti ir toliau sėkmingai skinasi kelią Seime. Nors tokioms pataisoms priešinasi ir Žemės ūkio, ir Aplinkos ministerijos, taip pat ir kai kurie politikai.
Žemės ūkio ministerija įstatymui nepritaria
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė GRYNAS.lt teigė, kad įstatymo nuostata jai yra keista ir nei ji, nei ministerija jai nepritaria.
„Jeigu yra pagauta pažeidžiant įstatymus, mano nuomone, negali būti leidžiama tas žuvis parduoti ir iš to gauti pajamas. Lygiai taip pat galime įsivežti kažkokią kontrabandą ir tuomet leisti ją parduoti. Iš neteisės darome teisę, aš esu prieš. Buvo kalbama apie lašišas, kad yra nustatytas kiekis, kiek gali pagauti, bet jeigu pagavai daugiau atsieit netyčia, tai jų gali nepaleisti, o parduoti, kas tada įrodys, kas tyčia, kas netyčia pagavo. Ir mano, ir ministerijos nuomone taip neturėtų būti“, - kalbėjo V. Baltraitienė.
Pasak ministrės, keista, jog Seimas tas pačias pataisas svarsto antrą kartą, nors pirmą kartą tam buvo nepritarta: „Kiek yra nustatyta norma, kiek gali pagauti, tiek ir turėtų būti. Juos ir taip sukontroliuoti yra sunku, juk niekas nepasakys, kad tyčia pagavau, kad galėčiau parduoti. Pirmam svarstyme buvo tam nepritarta, o dabar Kaimo reikalų komitetas pritarė ir yra Seime, man keistai atrodo tokia pozicija.“
Aplinkos ministerija taip pat priešinasi
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas GRYNAS.lt teigė, kad Aplinkos ministerija taip pat griežtai priešinasi tokioms pataisoms, nes už mokesčių mokėtojų pinigus atkurta žuvų populiacija gali būti išnaikinta.
„Drąsiai galiu pasakyti, kad legalizavimas tos šalutinės priegaudos, ką iš viso reikėtų mesti už borto ir neimti net į laivą, skatins tai, kad žvejai verslininkai ieškos būtų ir priemonių žvejoti būtent tas žuvis tuo metu, kada jos migruoja. Tai reiškia, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais, kai daugiausiai žuvų praplaukia, mariose žvejai ieškos tų vietų, kur galima, kad maksimaliai sužvejoti lašišų ir šlakių kiekį. Mes griežtai prieštaraujame šitam dalykui“, - kalbėjo L. Jonauskas.
Pasak viceministro, valstybės pastangos buvo dėtos tam, kad lašišų populiacija butų atkurta, tam buvo naudoti ir mokesčių mokėtojų pinigai, o įsigaliojus šioms pataisoms populiacija gali būti sunaikinta: „Prieš daugiau nei 20 metų lašiša buvo beveik išnykusi iš Lietuvos. Dabar yra sutvarkyta ir verslinė žvejyba, ir gamtinė apsauga, Žemės ūkio ministerija net žuvininkystės vieną poskyrį turi įsteigusi tam, kad veistų lašišas, tai kainuoja ne vieną milijoną eurų, tai padaryta mokesčių mokėtojų pinigais. Dabar išeina taip, kad mes atkūrę populiaciją ir besidžiaugdami, kad ji jau yra gyvybinga ir vis daugiau žuvų atplaukia į Lietuvos upes neršti, tiesiog Kuršių mariose sustabdysime tą procesą. Žuvys nepasieks upių, nebenerš, nebebus jau ką saugoti ir nebus tų lašišų. Mes skaičiuojame, kad per du metus visos žuvys gali būti išgaudytos ir tos populiacijos nebeliks.“
Pasak viceministro, tokios pataisos paveiktų žvejus mėgėjus, kurie moka specialius mokesčius, mat iki jų tos žuvys tiesiog nenukeliautų.
P. Čimbaras: kas trukdo Aplinkos ministerijai kontroliuoti?
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas P. Čimbaras teigė, kad dabar sugauta žuvis ir taip yra parduodama ir nukeliauja į nelegalią prekybą.
„Pagal seną galiojančią tvarką, kaip buvo anksčiau, kai nelegaliai pakliūna į tinklus žuvis, žvejai turi pagavę, nukirpti uodegą, informuoti gamtos inspektorius, kad pas juos pakliuvo neleistina žuvis ir gamtos inspektoriai bet kada gali patikrinti. Ir tą žuvį galima naudoti tik saviems poreikiams. Bet pagal statistiką, sugaunamos 6 tonos. Kur ta žuvis pakliūna? Neoficialiais duomenimis, ši žuvis pakliūna į nelegalią prekybą pajūryje. Dabar žvejams būtų leista, suforminti tą žuvį ir legaliai ją parduoti ir nuo to dar surinkti PVM valstybei“, - kalbėjo P. Čimbaras.
Paklaustas, ar tokios pataisos nesudarys sąlygų verslininkų piktnaudžiavimui, Seimo narys teigė, kad priėmus naują tvarką, Aplinkos ministerijai niekas nekliudys kontroliuoti žvejų verslininkų: „O ką tada veikia Aplinkos ministerija? Ji žino žvejybos laivo koordinates, vietą, iš kur jis išplaukia, kada jis parplauks, bet kada gali patikrinti. Bet kada gali patikrinti tinklus, nes jie žymėti. Dabar yra sugriežtinta: tinklus galima statyti ne kas 200, o kas 400 metrų, uždrausta tinklus statyti lašišų migracijos vietose. Kas trukdo jiems žvejus kontroliuoti? Kas trukdo jiems patikrinti, kurioje vietoje tinklai stovi? Važiuokite, tikrinkite. O gal noro tikrinti neturi?“
V. Mazuronis: bandoma įteisinti neteisėtai sugautos žuvies prekybą
Tačiau visiškai priešingos pozicijos nei P. Čimbaro nuomonė laikėsi jo bendrapartietis bei Darbo partijos pirmininkas, buvęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
„Man atrodo, kad leidimas pardavinėti neva netyčia sugaudytas žuvis atidarys skylę arba galimybę neteisėtai gaudyti ir pardavinėti, prisidengiant tuo, kad buvo sugauta netyčia. Čia matau didelį pavojų tų žuvų populiacijos didėjimui. Aš asmeniškai manyčiau, kad tokio įstatymo tikrai nereikėtų priimti“, - kalbėjo V. Mazuronis.
Pasak europarlamentaro, tokiu įstatymu bandoma įteisinti neteisėtai sugautos žuvies prekybą: „Kiekvienas verslininkas galėtų drąsiai prekiauti iš to turėdamas naudą. Kadangi buvo draudžiama pardavinėti, todėl nebuvo sudaromos prielaidos gaudyti tą žuvį. Dabar, mano manymu, prisidengiant tariamu netyčiuku bus bandoma įteisinti realiai neteisėtai sugautos žuvies prekybą.“
Žvejas mėgėjas: nesuprantu, kaip galima padaryti tokią landą įstatyme
Kaimo reikalų komitete dalyvavęs televizijos laidų vedėjas ir žvejys mėgėjas Žilvinas Žitkus piktinosi Seimo priimtais sprendimais.
„Kada man sako mūsų iškvietėjai, kuriems mes pagelbėjam savo laidose, kad valdžia yra smarkiai atitolusi nuo paprastų žmonių ir ten yra kitas pasaulis, tai tuo teko akivaizdžiai įsitikinti. Į komitetą atėjo paprasti žmonės ir skaudžiausia yra tai, kad net nesiteikė jų išklausyti, pasakė, kad 4 minutės yra skirtos šitam klausimui ir aš niekaip nesuprantu, kaip per 4 minutes galima nuspręsti lašišinių žuvų populiacijos likimą“, - stebėjosi Ž. Žitkus.
Pasak žvejo, yra dirbtinai sukuriama landa įstatyme: „Ta tema su žvejų mėgėjų visuomene nebuvo išdiskutuota. Tas dalykas, kad įstatyme įrašyti, kad leistinais įrankiais, leistinais būdais sugauti 10 proc. neleistinų žuvų savaime yra absurdiškas. Aš niekaip nesuprantu, kaip galima padaryti tokią landą.“
