Dabar įstatyme numatyta, jog verčiant mišką kitomis naudmenomis privaloma valstybei mokėti kompensaciją už miško atkūrimą kitoje vietoje. Tačiau šiame punkte norima sukurti išimčių.
Atvertų kelią statyboms miškuose
Seimo narys, socialdemokratas Vidas Mikalauskas siūlo keisti miškų įstatymą ir tam tikrose savivaldybėse leisti keisti miško paskirties žemę iš savininko kišenės nebemokant kompensacijos. Dabar miškuose draudžiama statyti su miškų naudojimu nesusijusius statinius, tačiau tokie pakeitimai palengvintų statybas miškuose.
Seimo nario įstatymo projekte siūloma, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją būtų netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Kitaip tariant, miško paskirties žemė savivaldybėse, kurių miškingumas didesnis nei 50 proc., galėtų būti keičiama į gyvenamąją paskirtį nemokant jokios kompensacijos už sunaikinto miško atkūrimą kitoje vietoje.
Didesnis negu 50 proc. miškingumas Lietuvoje yra penkiose savivaldybėse: Rietavo rajonas, Varėnos rajonas, Švenčionių rajonas, Kazlų rūdos savivaldybė bei Druskininkų savivaldybė. Taigi šiuose miestuose labai palengvėtų statybos miškuose. Taip pat didesnis miškingumas yra ir Neringoje, tačiau ši savivaldybė įstatyme išskiriama kaip išimtis.
Šis įstatymo projektas buvo rengiamas ypatingai skubiai, projektas buvo svarstomas Kaimo reikalų komitete, o jau kitą dieną buvo suplanuotas Aplinkos apsaugos komiteto papildomas posėdis. Tačiau numatytą dieną komiteto nariai apskritai nesirenka posėdžiauti. Vėliau skubos tvarka įstatymas turėjo pasiekti Seimą. Vis dėlto Kaimo reikalų komitete buvo nuspręsta įstatymo svarstymo procesą pristabdyti ir paprašyti Vyriausybės išvados, kuri bus rengiama kelias savaites.
Kitos pataisos: siūlymai rengti pramonės įmones bei naudingųjų iškasenų karjerus
Pateikus šį įstatymo projektą bei pradėjus jį nagrinėti Seimo komitetuose kiti Seimo nariai taip pat pateikė pasiūlymų, kokios statybos bei kokia veikla galėtų būti vykdoma miškuose neapsiribojant tik gyvenamąja statyba.
Socialdemokrato Gintauto Mikolaičio pasiūlyme norima leisti tęsti pradėtų eksploatuoti naudingųjų išteklių telkinių eksploatavimą, pakeičiant miškus kitomis naudmenomis.
Kita Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė pasiūlymą leisti miškuose statyti net pramonės ir sandėliavimo įmones. „Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės miško žemėje formuoti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), surasti verslui ir pramonei vystyti patrauklių teritorijų, kurios nėra apaugusios mišku, nėra galimybės, todėl į šias teritorijas neįmanoma pritraukti investicijų, didinti darbo vietų skaičių bei gerinti visuomenės gyvenimo kokybę“, - prie siūlymo argumentų rašė Seimo narė.
Algimanto Salamakino siūlomoje pataisoje numatomas supaprastintas rekreacinių teritorijų įrengimas miškuose.
V. Mikalauskas: Varėna yra miškų įkaitė
Įstatymo pataisas siūlantis buvęs Varėnos rajono meras, o dabar Seimo narys V. Mikalauskas GRYNAS.lt teigė, kad šis Dzūkijos miestas yra miškų įkaitas. Tačiau tokia pati tvarka galiotų ne tik Varėnoje, bet ir Rietavo rajone, Švenčionių rajone, Kazlų rūdos bei Druskininkų savivaldybėse.
„Ne, tokios pataisos tikrai nėra pavojingos, kadangi tie rajonai yra išskirtiniai. Jų miškingumas didesnis kaip 50 proc. Varėna yra miškų įkaitė, bet savivaldybė turi valstybės prievolę grąžinti nuosavybę asmenims, kurie turėjo žemę. Yra sudaryta eilė, kur dar nepavyko per 10-15 metų šios prievolės įgyvendinti. O nepavyko dėl to, kad Miškų įstatymu buvo apribota galimybė keisti miškų paskirtį, II kategorijos miškus į kitą. Varėna neturi kitų sklypų, buvo išieškota, išnaudoti visi laisvi ploteliai. Pagal įstatymą galima formuoti sklypą, ne mažesnį kaip 4 arai. Tai su 5-6 arais mes jau išnaudojome vietas. Dabar likę iki 30 savininkų ir savivaldybė privalo šią prievolę įvykdyti, įrengti sklypus ir suskirstyti į namų valdas. Bet dabar ji gauna valstybės prievolę ir dar prievolę susimokėti už tą prievolę – jokios logikos“, - kalbėjo V. Mikalauskas.
Politikas mano, kad miškai Varėnoje trukdo vykdyti verslą: „Taip pat savivaldybė negali plėtoti verslo, plynųjų investicijų. Turime Varėnoje apie 7 hektarus pramonės teritorijos, kuri skirta pramonės vystymui, verslui, bet jeigu mes ten formuojame sklypą, mes turime žemėtvarkai atiduoti tuos sklypus. Verslas jų tikrai neišpirks, kainos bus nežmoniškos. Buvo liberalų noras, kad būtų ir sandėliavimas leistas, bet jis prieštarauja Konstitucijos straipsniui, Teisės departamentas išaiškino, kad to daryti negalima, bet gyvenamoms teritorijoms galima.“
Seimo nario teigimu, kalbama apie miškus tik miesto teritorijoje: „Kažkokio didelio pavojaus nėra, nes yra tik 5 savivaldybės įvardintos, išskyrus Neringą, ko visi labiausiai bijojo. Varėnoje negalima naujų teritorijų skirti verslui. Čia kalbama tik apie miškus, esančius miesto teritorijoje, nekalbama apie kitus miškus. Aplink Varėną nerasite nė vieno lopinėlio, kad būtų žemė kitos paskirties.“
Aplinkos ministerija nepritaria pakeitimams
Aplinkos ministerijos Miškų departamentas nepritaria tokioms įstatymo pataisoms. Seimo Kaimo reikalų komitete departamento vadovas Valdas Vaičiūnas priešinosi tokiems siūlymams. Šiuo metu yra paprašyta Vyriausybės išvados, todėl pataisų svarstymas yra šiek tiek pristabdytas.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, Vyriausybės išvados turėtų būti pateiktos per dvi savaites.
A. Salamakinas: negalime leisti beatodairiškai statyti namų vietoj miško
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas teigė, kad tokios įstatymo pataisos gali būti pavojingos ir siūlo su jomis neskubėti.
„Problema yra ta, kad jeigu žmonėms grąžinama nuosavybė sklypais tiek Varėnos, tiek kituose rajonuose miško žemėje ir po to savivaldybė reikalauja, kad žmonės susimokėtų kompensaciją, nes nėra kitų vietų, kur formuoti sklypus. Šioje vietoje, kur žmonės nuskriausti, jie negavo nuosavybės atkūrimo, kur jie turėjo, tuos miškus paverčiant kitoms reikmėms mokėti tikrai nereikėtų. O kas sumokės? Tas žmogus ir taip nuskriaustas, jis vietoj kažkiek hektarų miško gavo sklypelį, savivaldybei uždėti šitą naštą irgi nelogiška. Čia sutikčiau, kad kompensacijų mokėti nereikėtų“, - kalbėjo A. Salamakinas.
Tačiau, pasak jo, visai kiti reikalavimai turėtų būti verslui: „Jeigu miško paskirties žemė verčiama gyvenamaisiais kvartalais ir ten turtingi žmonės nori statyti namus, tikrai kompensacija turi būti mokama. Čia jau nueisime į lankas, kad padarėme gyvenamąjį kvartalą, o kompensacijų nemoka. Juk kompensacija skirta tam, kad atkurtume mišką kitoje vietoje, kad nesumažintume miškingumo. Tai jeigu žmogus ten tikrai nori statyti, prašau, tegul arba jis, arba savivaldybė sumoka kompensaciją ir galime priimti tokius sprendimus. Nors aš nedaryčiau didelių invazijų su namų statyba į tas 5 savivaldybes, kur miškingumas yra didesnis nei 50 procentų ir ten žmonės gali kurtis, bet kompensacija turėtų išlikti.“
Taip pat politikas pats pateikė įstatymo pataisą, susijusią su rekreacinių objektų įrengimu: „Mano pataisa yra tokia. Yra problema, kad vyksta kažkoks laukinis turizmas, daugelis žmonių nori nuvažiuoti prie Nemuno ar kažkur prie ežero. Įrenkime jiems žmogiškas stovyklavietes, pastatykime tualetą, tinklinio aikštelę, kad viskas vyktų civilizuotai. Tokių rekreacinių zonų tikrai reikia. Bet viskas turi vykti proto ribose, Vilniuje, kur yra didžiulis spaudimas, nekalbame čia apie tas dvi saugomas teritorijas, ten yra kiti dalykai.“
Paklaustas, kodėl šio įstatymo pataisas norėta priimti tokia ypatinga skubos tvarka, kad net buvo numatyti papildomi komiteto posėdžiai, komiteto pirmininkas teigė manantis, kad nereikia to daryti: „Nežinau, čia pateikimo metu kažkas paprašė vos ne ypatingos skubos tvarkos. Aš tam nepritarčiau, čia nėra nieko degančio. Ramiai apsvarstykime, pamodeliuokime, kai gausime Vyriausybės išvadą, padiskutuosime. Ji tikrai reikalinga, nes tai susiję ir su finansine situacija, ir jeigu mes leisime tose savivaldybėse beatodairiškai statyti namus, sunaikinsim mišką, o vėliau susigriebsime, kad turime naują tokį objektą, kaip dabar apie tuos du parkus diskutuojame. Tie rajonai yra unikalūs. Aš už tai, kad ten žmonės taip pat galėtų įsikurti, bet ne taip beatodairiškai, kad kirskime mišką, statykime namus ir čia bus visi laimingi. Labai atsargiai reikia elgtis su tuo ir komitete tikrai mes neforsuosime.“
