Patys giriasi savo pažeidimais
„Draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą)“, - rašoma saugomų teritorijų įstatyme.
Tačiau internete galima rasti skelbimą, kuriame rašoma, kad draustinyje pardavinėjamas namas, o pateiktoje vizualinėje medžiagoje matyti visas nepastatytų statinių kvartalas, esantis Pajūrio take 19.
„Parduodu 135 kv.m. svajonių namą Karklėje, šalia Plazės ežero su 20 arų sklypu. Iš namo matysis jūra - iki jos 350 metrų. Sklypo teritorijoje iškastas gražus prūdas. Motulė laukinė gamta čia dar visai nepaliesta civilizacijos, kas patraukia kiekvieno akį ir užburia sielą“, - rašoma skelbime.
Visi šie ambicingi statytojo planai turėtų būti vykdomi Šaipių kraštovaizdžio draustinyje, kur teisme įrodyta buvusi sodyba. 10 ha sklype galima pastatyti vieną gyvenamąjį namą ir kelis ūkinius pastatus, todėl verslininkai įsigudrino ūkinius pastatus pastatyti tokius pačius kaip ir gyvenamąjį namą ir taip sukurti visą kvartalą. Nors namas pardavinėjamas su sklypu, draustinyje sklypas niekada nebus padalintas, nes tai draudžia įstatymai. Todėl ūkinius pastatus įsigiję žmonės taps tik vieno didelio sklypo bendrasavininkiais ir negalės registruoti namo kaip gyvenamojo. Be to, gamtinėje teritorijoje viena sodyba ir vienos šeimos gyvenimas kur kas skiriasi nuo 7 namų ir septynių šeimų gyvenimo. Kyla klausimas, ar toje vietoje apskritai gali išlikti draustinis.
Negana to, nors iki jūros oficialiai yra 350 metrų, pėsčiomis reikėtų eiti kelis kilometrus ir daryti lankstą, nes tiesų praėjimą prie jūros užstoja Plazės gamtinis rezervatas, kuriame lankytis draudžiama ir už įėjimą į jį gresia daugiau nei 100 eurų bauda. Apie visus šiuos „nepatogumus“ ambicingas statybas draustinyje reklamuojantys pardavėjai neužsimena.
Dar daugiau, savininkai sklype yra jau iškasę tvenkinį, nors pagal įstatymą, draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius. Nėra aiškus to tvenkinio sklype dydis.
Leidimai statyti vienam gyvenamajam namui ir ūkiniams pastatams
Klaipėdos rajono savivaldybės Leidimų ir licencijų skyriaus vyriausiasis specialistas Linas Rimkus GRYNAS.lt iš pradžių teigė, kad jokių statybos leidimų sklype nėra išduota. Po savaitės specialistas patikslino, kad vis dėlto leidimai yra - statyti vieną gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą.
„Vis dėlto yra leidimai - namui ir šešiems ūkiniams pastatams“, - kalbėjo L. Rimkus.
Žmonės gyvens ūkiniuose pastatuose, o sklypo dalinti negalės
Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius GRYNAS.lt teigė, kad sklype oficialiai galės būti tik vienas gyvenamasis namas, visi kiti – priklausiniai. Taip pat sklypas nebus padalintas, nes tai draudžiama saugomose teritorijose. Taigi visi nusipirkę namus turės ne savo sklypą, o taps vieno didelio sklypo bendrasavininkiais.
„Oficialiai situacija yra tokia, kad ten yra 10 hektarų sklypas ir šiame sklype yra leidžiama statyti vieną sodybą. Norint ten statyti reikia įrodyti buvusios sodybos faktą. Savininkai tai įrodė teisme, teismas pripažino, kad ten yra buvusi sodyba, todėl yra leidžiama statyti. Toliau yra kita bėda. Oficialiai leidžiama statyti vieną sodybą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, tačiau problema yra ta, kad viename sklype atsiranda arti 10 bendrasavininkių. Ir ta sodyba tampa nebe kaip sodyba, o kaip nedidelis kvartalas, atsiranda daug automobilių. Tai yra klausimas, ar tai nėra klaidinanti reklama pirkėjams“, - kalbėjo D. Nicius.
Pasak parko direktoriaus, realiai iki jūros žmogui kulniuoti teks daug daugiau nei skelbia pardavėjai: „Šis atvejis yra pagražintas daug kartų. Iš tiesų jeigu žmogui reikėtų ten gyventi, būtų problemų. Jie ten rašo atitinkamą atstumą, kiek yra iki jūros, lyg ir jie nemeluoja faktiškai, bet žmogus, kad nueitų iki jūros, turės daryti lankstą, nes yra gamtinis rezervatas ir eiti tektų mažiausiai keletą kilometrų. Rezervate lankymasis yra draudžiamas, bauda yra iki 144 eurų.“
R. Baškytė: toks namų išdėstymas neįmanomas
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė GRYNAS.lt teigė, kad tokio namų išdėstymo draustinyje negali būti. Jos teigimu, jeigu statoma sodyba, ji ir turi atrodyti kaip sodyba.
„Pirmą kartą girdžiu tokį dalyką. Jeigu sodyba, tai jos užstatymo plotas yra ribotas. Yra nustatyta kombinacija, kiek priklausinių galėtų būti. Jeigu draustinyje, tai aš net neįsivaizduoju tokios galimybės“, - kalbėjo R. Baškytė.
Paklausta, ar pastatai neturėtų būti ir išdėstyti kaip sodyboje, specialistė patvirtino, kad būtent taip ir yra: „Turi būti sodybinis išdėstymas, o ne taip, kad kvartalinis ir sustatau, kaip noriu.“
Direktoriaus pavaduotoja teigė, kad VSTT pasidomės ir patikrins šį atvejį.
Senose nuotraukose – sodybos nė su žiburiu nerasi
Nors teisme buvo įrodyta, jog sklype anksčiau yra buvusi sodyba, tačiau peržiūrėjus į senas, archyvines žemėlapio nuotraukas jokios sodybos nematyti, tik – plynas laukas tiek 1995, tiek 2006, tiek 2009, tiek 2012 metais.
Tačiau buvusios sodybos faktą savininkai sugebėjo įrodyti teisme.
GRYNAS.lt šaltiniai teigia, kad pats įrodinėjimo faktas šiuo atveju buvo labai įdomus, mat ekspertas teritorijoje rado šukę ir tai buvo laikoma įrodymu, kad kadaise čia stovėjo gyvenamoji sodyba.
Pirkėjams meluojama
GRYNAS.lt žurnalistė atliko eksperimentą ir paskambino skelbime nurodytai namų pardavėjai. Žurnalistai išgirdo daugybę klaidingų faktų apie tai, kad bus septyni atskirti sklypai, apie tai, kad iki jūros pėstute galima nueiti per kelias minutes, galiausiai apie tai, kad visi namai bus gyvenamieji.
„Ten aplinkui bus septyni namai ir septyni sklypai. Galima pirkti su žeme sklypą arba be žemės (skiriasi kaina 90 tūkstančių eurų ir 189 tūkstančiai eurų). Galima pasirinkti, kur norite sklypo. Ten yra gyvenamieji namai, bus visas kvartalas. Taip pat bus įrengtos parkavimo vietos arba garažiukas šalia. Vidury bus suformuota gatvė“, - klaidingą informaciją žurnalistams pateikė pardavėja. Ji nepasakė, kad toje vietoje yra vienas didelis sklypas ir jis nebus dalinamas.
Pardavėja gyrė gražią gamtą aplink sklypą: „Žinokite, kokia graži ten vieta, aš tikrai norėčiau, kad mano vaikai tokioje vietoje augtų. Ten yra ir privatumas, ir viskas - žemė, visi garsai. Išeini lauke į terasą dantis plauti ir matai žvėrelius – tokiems žmonėms šitie namai yra.“
Paklausta, kiek iki jūros tektų eiti pėsčiomis, pardavėja neužsiminė, kad kelis kilometrus tektų apeiti aplink rezervatą arba kertant jį rizikuojama gauti didelę baudą: „Iki jūros 350 metrų, galima nueiti pėstute per kelias minutes.“
Galiausiai, paklausta, ar visi namai bus gyvenamieji, pardavėja ir vėl nepasakė tiesos: „Tai yra gyvenamieji namai, jų statusas toks ir yra.“
Savininkas nežino, kas pardavinėja jo sklypą
10 ha sklypas Pajūrio take 19 priklauso įmonei UAB „Bostora“, o jos akcijas, Registrų centro duomenimis, per pusę dalijasi Linas Patapas bei Robertas Pisaravičius.
Vienas iš įmonės akcininkų L. Patapas, išgirdęs žurnalistės klausimus, pradėjo aiškinti, kad net nežino, kad pardavinėja jo sklypą bei jame būsimus namus.
Pateikiame pokalbio su akcininku išklotinę.
- Tas namų kvartalas bus statomas draustinyje?
- Taip, tikriausiai taip.
- Paskambinus skelbime nurodytu numeriu man pasakė, kad ten bus septyni atskirti sklypai, bet sklypo dalinti negalima. Kaip ten yra iš tiesų?
- Aš negaliu atsakyti už tai, kas ką ten skelbia ir kur ten skelbia.
- Tai juk agentūra, pardavinėjanti jūsų sklypą?
- Aš neturiu su jokia agentūra jokios sutarties.
- O tai kas pardavinėja tuos namus jūsų sklype?
- Aš nežinau, kas nori, tas pardavinėja. Kas ten pardavinėja, man nėra žinoma.
- Tai jūs gal pasidomėkite, kas pardavinėja jūsų nuosavybę...
- Gerai.
- O ten jau statomi namai, ar dar tik planuojami?
- Dar tik planuojami statyti.
- Bet tie namai nebus visi gyvenamieji?
- Ne ne, ūkiniai pastatai ir vienas gyvenamas namas.
- O jūs pasakysit žmonėms, kad jie pirks ūkinius pastatus, o ne gyvenamuosius namus?
- Be abejo, o kaip galima nepasakyti? Niekada negali žiūrėti, ką pagal skelbimą rašo, reikia šnekėtis su savininkais. Dalinti tai mes tikrai nedalinsime, nes draustinio teritorijoje nedalinami yra sklypai.
- Tai tie žmonės, kurie nusipirks, bus bendrasavininkiai sklypo?
- Taip. Nežinau, jeigu kažkas nusipirks, nes niekas dar nenusipirko.
Vis dėlto, panašu, kad savininkas žinojo, apie kokį skelbimą yra kalbama, nes po pokalbio su L. Patapu iš skelbimo dingo viena nuotrauka, kur dabartinis sklypas buvo padalintas į septynis atskirtus sklypus.
Konkurencijos taryba: nenorime dusinti verslo
Konkurencijos tarybos atstovė, gavusi žurnalistės klausimus ir prašymą ištirti šią situaciją, ar nėra apgaudinėjami būsimi pirkėjai, telefonu teigė, kad pirmiausiai Konkurencijos taryba įspėja verslininkus ir nepradeda tyrimo, nes nenori „dusinti verslo“.
„Konkurencijos taryba skundų dėl jūsų minėto skelbimo apie sklypą šiuo metu nėra gavusi. Atsižvelgus į jūsų minėto skelbimo turinį, Konkurencijos taryba pasidomės šia pateikta informacija. Jei paaiškės aplinkybių, kad visgi tai yra ne klaidinančios reklamos, o statybų teisėtumo klausimas, Konkurencijos taryba perduos šią užklausą atitinkamai institucijai“, - laiške rašė Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Dovilė Sandaraitė.
Pasak jos, pirmiausiai įmonė yra įspėjama dėl reklamos: „Konkurencijos taryba išsiuntusi bendrovei įspėjimą dėl galimai klaidinančios reklamos, įpareigoja bendrovę pažeidimą ištaisyti arba nutraukti reklamą per savaitę. Jei bendrovė reklamos nenutraukia, pradedamas tyrimas, kuris paprastai trunka 4-6 mėnesius.“
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
