Verkių gatvėje stovi, Registrų centro duomenimis, verslininkui Linui Pučinskui priklausantis didžiulis gyvenamasis namas, o sklypas priklauso jam ir Laimai Pučinskienei. Aplink visą sklypą gražiai apeina tvenkiniai, o teritorija idealiai sutvarkyta, nors didžioji dalis teritorijos yra valstybinėje žemėje. Taip pat per valstybinę žemę link namo eina asfaltuotas šlagbaumu užtvertas kelias.

Viskas būtų gerai, tačiau visa tai padaryta Turniškės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. O dar keisčiau, kad pats Verkių regioninis parkas, valdantis draustinį, įnirtingai gina visas statybas ir šią valdą. Jo vadovai teigė nematantys čia nieko nelegalaus.

Draudžiama statyti statinius bei įrengti vandens telkinius

Įstatymais reglamentuoti draudimai draustinyje statyti naujus statinius bei įrengti vandens telkinius. Teigiama, kad šis gyvenamasis namas yra ne naujas, o atstatyta sena sodyba, tačiau gyventojai pastebi, kad anksčiau teritorijoje buvo mažas namukas, o vietoj jo išaugo didžiuliai „rūmai“.

„Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą)“, - rašoma Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatyme.

Taip pat, pagal įstatymo nuostatas, draustiniuose draudžiama: „Tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti dirbtinius vandens telkinius.“

Savivaldybė leido, o parkas neprieštaravo

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė GRYNAS.lt komentavo, kad leidimus statyboms išdavė savivaldybė.

„Statybos leidimas išduotas vienbučiui gyvenamajam namui kartu su namų ūkio pastatu. Kadangi ūkio pastatas yra pirmos grupės nesudėtingas statinys, jis į pavadinimą nesirašo, tačiau projekte yra, lygiai kaip ir visi inžinieriai tinklai“, - komentavo A. Petrauskienė.

Pavilnių ir Verkių regioninis parkas pritarė tokioms statyboms jo teritorijoje. Tai GRYNAS.lt patvirtino parko direktorės pavaduotoja - vyr. kraštotvarkininkė Zenta Ražanauskienė.

„2009 m. parengtas vieno buto gyvenamojo namo techninis projektas, suderintas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje bei išduotas Vilniaus miesto savivaldybėje statybai leidimas. Rengiant šį projektą ir jį derinant, vadovautasi Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Šie nurodo, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijos priskirtos „neurbanizuojamos teritorijos“ ir joms nustatytas sekantis reglamentas, t.y. „nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iš taršios veiklos srities į ne taršią atveju. Maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose – 0,2, bet neviršijant 300 kv.m sklypo užstatymo“. Techniniame projekte sklypo užstatymo rodikliai atitinka šį reglamentą, t.y. sklypas užstatytas – 300 kv.m“, - laiške rašė Z. Ražanauskienė.

Sako, kad vandens telkiniai atsirado savaime

Negana pilį primenančio gyvenamojo namo ir garažo, draustinyje draudžiama kasti naujus tvenkinius, o toje teritorijoje net ne privačiame sklype, o valstybinėje žemėje yra nemažai tvenkinių. Tačiau parko vadovai neigia, kad jie buvo iškasti naujai. Anot jų, tie tvenkiniai visada ten buvo.

„Pažymėtina, kad šie tvenkiniai nėra naujai sukurtas objektas, išvalytos senvagėje buvusios kūdros. Vietiniai gyventojai jų vandenį naudojo daržams laistyti. Viena iš buvusių kūdrų užversta įvairiausiomis atliekomis, kaip ir pati teritorija. Kadangi Verkių g. 136 savininkams nebuvo leista tverti tvoros, tikslu išlaikyti vieningą erdvę, būtent derančią kraštovaizdyje, teritorijoje nėra draudžiama vaikščioti (išskyrus esamą namų valdą), žvejoti išvalytuose tvenkiniuose“, - aiškino Z. Ražanauskienė.

Viduryje draustinio – asfaltuotas kelias

Iš Verkių gatvės į namų valdą per valstybinę žemę yra nutiestas bei išasfaltuotas kelias, kuris nuo pat pradžių yra užtvertas šlagbaumu ir žmonės juo naudotis negali.

Paklausus Vilniaus miesto savivaldybės, kas leido viduryje draustinio, valstybinėje žemėje, asfaltuoti ir tiesti kelią iki vienos namų valdos, paaiškėjo, kad tai vėl suderino pats parkas.

„Privažiavimo kelias projekte nurodomas kaip esamas ir miesto ūkio sąlygose yra parašyta „Naudotis esamu privažiavimo keliu nuo Verkių g., įvertinant privažiavimo kelio nuo Verkių g. aukščius ir parametrus.“ Į Miesto ūkio ir transporto departamentą niekas nesikreipė nei dėl leidimo kelio asfaltavimui, nei dėl finansavimo. Visi minėti darbai turėjo būti suderinti su Verkių regioniniu parku“, - komentavo A. Petrauskienė.

Paaiškino, kodėl leido įrengti šlagbaumą

Paklausus Pavilnių ir Verkių regioninių parko, kodėl jis leido asfaltuoti kelią viduryje draustinio, valstybinėje žemėje, taip pat apsitverti jį šlagbaumu ir paversti neprieinamu žmonėms, GRYNAS.lt redakcija išgirdo neįtikėtiną paaiškinimą, kad tai – apsauga nuo šiukšlintojų.

„Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose, tikslu apsaugoti miškus ir kitas viešąsias teritorijas nuo vežamo į jas statybinio laužo bei kitų atliekų, yra 2009 metais pasirengta „Miško kelių užtvėrimo schema“, kuri suderinta su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos skyriaus inspektoriumi, Vilniaus miškų urėdijos urėdu. Vadovaujantis šia schema, tveriami daugelis miško kelių, esančių parkų teritorijose. Aptvėrimo būdai įvairūs: akmenimis, šlagbaumais, žemės kaupais. Šiai dienai tik taip galima apsaugoti miškus nuo teršimo. Pėstieji, dviratininkai pilnai gali lankyti parkus be trukdžių“, - komentavo Z. Ražanauskienė.

Vis dėlto GRYNAS.lt žurnalistai lankėsi Turniškės kraštovaizdžio draustinyje ir toje vietoje net ir pėstiesiems ar dviratininkams naudotis keliu yra neįmanoma. Be to, aplinkui esantys miško keliai nėra aptverti užtvarais, kaip sako parkas, ir, kiek teko matyti, aplinkui daugiau nėra nei vieno išasfaltuoto kelio.

„Dėl miško kelio sutvarkymo, įrengiant asfalto dangą, yra teigiamas sprendimo būdas. Visi miško keliai, kurie nurodyti VĮ Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos miškotvarkos projekte, gali būti tvarkomi, remontuojami. Konkrečiu atveju, miško kelias sutvarkytas už privačias lėšas, be valstybės investicijų“, - laiške rašė Z. Ražanauskienė.

Institucijos sukruto ir ėmėsi patikrinimų

Iš GRYNAS.lt žurnalistų sužinojusios apie šį atvejį draustinyje, ne viena valstybinė institucija nusprendė atlikti patikrinimą.

Į vietą jau buvo nuvykę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) darbuotojai, kurie aiškinosi, ar tokio tūrio užstatymo pastatai draustinyje gali stovėti. Vis dėlto, VTPSI žiniomis, ten anksčiau buvo didelė sodyba su ūkiniais pastatais. Todėl nėra aišku, ar draustinyje buvo negalima pastatyti didžiulio gyvenamojo namo.

„Turime Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ne per „Infostatybą“ 2012-03-15 išduoto leidimo kopiją. Jame nurodyta, kad leidžiama statyti gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą-garažą. Vadovybė priėmė sprendimą atlikti šio objekto statinių statybos teisėtumo patikrinimą“, - laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.

Tačiau kai VTPSI Vilniaus skyriaus darbuotojai atliko patikrinimą, paaiškėjo, kad jie surinko per mažai duomenų ir buvo įpareigoti atlikti patikrinimą dar kartą. Apie tai V. Aliukonienė GRYNAS.lt painformavo pirmadienį: „Informuojame, kad inspekcijos viršininkė pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ir pateikti išsamią informaciją apie objektą Verkių parke, nes nurodytoje pažymoje trūksta duomenų atsakymui parengti."

Patikrinimą teritorijoje žada atlikti ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jos atstovė sutinka, kad šlagbaumas valstybinėje žemėje stovėti negali.

„Dėl šlagbaumo vietos, galima būtų tai įvertinti. Jeigu padarysim patikrą, tai gali padaryti Vilniaus skyrius ir Vilniaus skyrius atkreips į tai dėmesį. Jie gali padaryti tą patikrą ir patikrinti, ar tas šlagbaumas yra ne per toli. Ką mes galime padaryti, tai patikrinti, kur yra užtvaras ir jeigu bus nustatytas pažeidimas, įpareigoti žmogų susitvarkyti“, - GRYNAS.lt komentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė.

Miškų tarnyba pažeidimų nenustatė

Pasirodžius GRYNAS.lt tekstui, informaciją apie atliktą tyrimą redakcijai atsiuntė ir Valstybinė miškų tarnyba. Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio specialistai atliko tyrimą dėl Verkių g. 136 esančio užtverto kelio, tvenkinių ir namų valdos.

„Atsakant į jūsų pateiktus klausimus, norėčiau pradėti nuo to, kad toje vietoje, kur yra namų valda, ir aplink kur matosi tvenkiniai, miško kirtimai nebuvo vykdomi (tai buvo nustatyta patikrinus miškų kadastre esančias 1995-1998 m. ortofotonuotraukas). Senesnėse nuotraukose matyti, kad toje vietoje miško nebuvo. Dėl tvenkinių – nauji tvenkiniai nebuvo suformuoti, buvo išvalyti seni, užpelkėję tvenkiniai. Tvenkinių valymo darbai buvo suderinti su Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija. Tvenkiniai yra išsidėstę šalia ribos su mišku. Miškai esantys aplink tvenkinius yra administruojami ir prižiūrimi Vilniaus miesto savivaldybės Valakupių girininkijos ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos“, - GRYNAS.lt rašė Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Benas Bitauskas.

Žemėlapio nuotrauka 2006 metais Verkių g. 136, jokių tvenkinių sklype nėra

Taip pat specialistas pakartojo lygiai identišką parko atsakymą dėl užtvaro, esą taip yra apsisaugoma nuo šiukšlintojų. Specialisto atsiųstas atsakymas su parko atsakymu sutapo žodis žodin.

GRYNAS.lt redakcija taip pat kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (Vilniaus RAAD) dėl esančių tvenkinių, tačiau atsakymo dėl pradėto tyrimo sulaukti nepavyko.

Kaimynas paneigia institucijų žodžius

Į vietą nuvykę GRYNAS.lt žurnalistai pasikalbėjo su šalimais daug metų gyvenančiu kaimynu, kuris paneigė institucijų atstovų žodžius ir dėl toje vietoje kadaise stovėjusios didelės sodybos, ir dėl tvenkinių, kurie, kaimyno teigimu, yra iškasti neseniai.

„Ne, baikite, čia nedidelė sodyba buvo, o gana maža lūšna, anksčiau ten gyveno žmonės, o dabar pastatė daug didesnį pastatą, tikrai ne tokį kaip kažkada stovėjo“, - kalbėjo gyventojas.

2009-2010 metų nuotrauka Verkių g. 136

Pasak pašnekovo, tvenkiniai ten taip pat nėra seni, kaip sako parkas: „Čia buvo daug kūdrų, kažkada ten pylė atliekas, bet tada viskas buvo gražiai užpilta smėliu, užlygintos tos kūdros ir iškastos naujos balos. Žinote, mes ten anksčiau irgi mėgdavome pavaikščioti, kazlėkų parinkti, bet dabar nebeišeina - viską išpirko, užtvėrė, kaip ten dabar prieisi.“

Saugomų teritorijų tarnyba mato pažeidimų

Po GRYNAS.lt kreipimosi į vietą buvo nuvykę ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) darbuotojai, kurie įvertino situaciją. Nors Pavilnių ir Verkių regioninis parkas yra pavaldus Vilniaus miesto savivaldybei, VSTT taip pat nusprendė patikrinti teritoriją ir teigė nesutinkanti su parko direkcijos vertinimu.

„Patikra vietoje parodė, kad Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija situaciją buvo aprašiusi nepilnai. Kai kuriais atvejais mūsų specialistai nesutinka su parko direkcijos situacijos vertinimu. Buvo pastebėta faktų ir situacijų, kurios reikalauja detalesnio patikrinimo. VSTT specialistai tai atliks ir pateiks pažymą su išvadomis“, - GRYNAS.lt laiške rašė VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis.

Sklypas tik 20 arų, o parko direkcija leido pertvarkyti valstybinę žemę

Gerai informuotų GRYNAS.lt šaltinių teigimu, situacija teritorijoje atrodo iš tiesų nekaip. Privataus sklypo plotas yra tik 20 arų, tačiau sutvarkytos teritorijos plotas yra apie penkis kartus didesnis. Reiškia, kad namų valdos gyventojai naudojasi labai dideliu valstybinės žemės plotu. Kiti gyventojai ten patekti negali, nes privažiavimas užtvertas šlagbaumu.

Sklypo dydis Verkių g. 136 ir aplinkui esantys valstybinės žemės plotai

Visa teritorija yra pertvarkyta, kūdros ir viskas aplinkui yra valstybinėje žemėje, o tvarkymo plane toje teritorijoje yra numatytas užsodinimas mišku.

Tačiau parko direkcija neturi įgaliojimų leisti tvarkyti valstybinę žemę. Vadinasi, teritorija pertvarkyta ir kelias nutiestas nelegaliai.

Namo ir sklypo savininkas turi prabangų restoraną parke

Registrų centro duomenimis, didžiulis draustinyje esantis gyvenamasis namas priklauso verslininkui L. Pučinskui, o sklypas priklauso jam ir L. Pučinskienei. Dar įdomiau yra tai, kad L. Pučinskas yra visai netoli, taip pat parke esančio prabangaus restorano „Verkiai“, įsikūrusio Verkių rūmuose, direktorius ir savininkas.

Dar anksčiau L. Pučinskas buvo Vilniaus „Baltpark“ viešbučių direktorius, taip pat yra dirbęs Lietuvos ambasadoje Rusijoje.

Prabangų restoraną „Verkiai“, kuriame vyksta tik privatūs pobūviai bei puotos, Verkių rūmuose L. Pučinskas valdo nuo 2008 metų, o restorano direktoriaus statybos šalimais prasidėjo gana greitai: projektas parengtas 2009 metais, o leidimas išduotas 2012 metais.

Restoraną „Verkiai“ valdo įmonė UAB „Gero serviso garantija“, Registrų centro duomenimis, iš 2008 m. teikto akcininkų sprendimo matyti, jog akcininkai buvo du: L. Pučinskas (11372) ir LIFE Lion international foundation Europe (8236 akcijos), registruota Lichtenšteine. Įmonės direktorius yra taip pat L. Pučinskas.

Su pačiu L. Pučinsku GRYNAS.lt redakcijai nepavyko susisiekti nei restorano tinklapyje pateiktu telefonu, nei elektroniniu paštu.

Įdomus faktas yra ir tas, kad restorano „Verkiai“ interneto puslapyje galima rasti gražų tortą, keptą kaip dovaną Verkių ir Pavilnių regioniniam parkui. Taigi, panašu, kad parkas ir privatus verslas gražiai bendradarbiauja. Tai GRYNAS.lt patvirtino ir parko direktorė Vida Petiukonienė.

Restorano "Verkiai" iškeptas ir padovanotas tortas Verkių ir Pavilnių regioniniam parkui

„Parko direkcija bendradarbiauja su visomis parke veikiančiomis institucijomis, bendruomenėmis bei parko gyventojais. Prieš dvejus metus parko direkcija šventė 15 metų veiklos sukaktį. Tortą su parko emblema iškepė ir padovanojo restoranas „Verkiai“, - laiške rašė V. Petiukonienė.

Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.