Komentarą pateikiame GRYNAS.lt skaitytojams.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tvirtina, kad konkrečių planų dėl išorinio uosto statybos dar nėra – šiuo metu rengiamas Bendrasis planas, kuriame kaip viena iš galimų plėtros koncepcijų bus nagrinėjama ir diskutuojama su miesto valdžia ir visuomene uosto šiaurinės dalies plėtra, pastatant išorinį uostą.
Pastaruoju metu kai kurie uostamiesčio politikai bei žiniasklaida pateikia oficialų Susisiekimo ministerijos atsakymą Aplinkos ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ projekto. Rašte, kuris, beje, yra viešai prieinamas, rašoma, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengia perspektyvinius jūrų uosto plėtros planus, dėl kurių sprendinių įgyvendinimo gali tekti dalies I Melnragės gyventojų valdomą turtą paimti visuomenės poreikiams. Yra siūloma tvirtinant Ribų planą išplėsti parko gyvenamojo prioriteto zoną, numatant galimybę joje ateityje suformuoti žemės sklypus, kurie galėtų būti panaudoti I Melnragės gyventojams.
„Kol kas jokių konkrečių planų dėl išorinio uosto neturime, šiuo metu yra rengiamas Bendrasis planas, kuriame kaip viena plėtros koncepcijų yra ir išorinis uostas. Jeigu ateityje būtų apsispręsta, kad išorinis uostas bus statomas, galbūt bus poreikis vieną ar kitą statinį, esantį Melnragėje paimti valstybės poreikiams, teisingai už tai atlyginant. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tuometiniai Uosto direkcijos vadovai ne kartą minėjo miesto vadovams, kad neapgaudinėtų gyventojų ir neleistų vystyti gyvenamosios paskirties pastatų Melnragėje, šalia „Klaipėdos naftos“ ir kitų terminalų, tačiau į šiuos siūlymus miesto valdžia nekreipė dėmesio ir leidusi statybas, šios dalies gyventojus tarsi pavertė įkaitais“, - teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas. Todėl ateityje, jei reiktų išpirkti bent dalį pastatų, miesto valdžios atstovų klaidas apmokėtume visi Lietuvos gyventojai.
Vienas ar kitas sklypas valstybės poreikiams galėtų būti paimtas tik privažiavimo keliams ties šiauriniu molu. Galimą šiaurinio uosto plėtrą sieti su sklypu, esančiu Melnragėje Kopų g. 69 A – nėra jokio pagrindo, nes jis yra labiausiai nutolęs nuo galimos uosto vietos. Uosto direkcija tvirtina, kad visus sprendimus priima remdamasi įstatymais, teisės aktais, tad šiuo metu eskaluojamos sąmokslo teorijos, tarp jų ir dėl visos Melnragės iškeldinimo - neturi pagrindo.
Bendrasis planas – viešam svarstymui
Esminis šiuo metu rengiamo bendrojo plano uždavinys - numatyti naujas Klaipėdos uosto plėtros teritorijas, naujų uosto teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemones. Bendrasis planas numatys Klaipėdos uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje.
„Tai yra gylio ir laisvų žemės plotų klausimas. Nesame pionieriai šioje srityje, visi stambiausi pasaulio ir Europos uostai eina būtent tokiu principu – į išorę. Gaila, kad mes nuo 2003 m. tik diskutuojame šiuo klausimu“, – sako A. Drungilas.
Jeigu tvirtinant Bendrąjį planą išorinio uosto koncepcija būtų patvirtinta, atsirastų potencialūs naujų krovinių savininkai, tada ir būtų apsispręsta dėl tokio uosto statybos. Tai miestui reikštų naujas darbo vietas ir dideles pajamas į miesto ir valstybės biudžetą.
Kai bus užbaigta rengti Bendrojo plano koncepcija, ją žadama pristatyti miesto vadovams bei politikams, su Bendrojo plano galimais sprendiniais bus supažindinta visuomenė - kaip numato įstatymai.
