Istoriją apie storą markerį laiko pramanu
Paklausus, kodėl taip atsitinka, kad valstybės saugomose teritorijose iki šiol susiduriama su nelegalių statybų atvejais, ji teigė, kad tokius pažeidimus galima skirstyti į dvi grupes. Bet sunkiausia, anot jos, priimti sprendimus, kuomet valstybės tarnautojai yra išdavę neteisėtus statybų leidimus.
„Dėl nelegalių statybų reikėtų kalbėti apie du niuansus. Savavališkos statybos be jokių leidimų. Tokių atvejų dabar mažėja. Kita medalio pusė: teisėtos-neteisėtos statybos, kai išduoti leidimai. Ši problema žymiai skaudesnė, ypač kai praeina daug laiko, kai susipina interesai, parduodamas turtas. Tai – didžiulė problema. Tai skaudžios situacijos ir skamba negražiai“, - kalbėjo R. Baškytė.
Paklausus, kodėl nelegalios kotedžų statybos šalia Kauno esančiame Kamšos draustinyje pastebėtos taip vėlai, pašnekovė sako, kad Kauno marių regioninis parkas tuomet dar negalėjo vykdyti statybų kontrolės funkcijos.
„Kamšos draustinis nėra regioninio parko teritorijoje. Parką nuo draustinio skiria visas Kauno miestas. Draustiniai priskirti parkų direkcijoms. Ne direkcijos tuomet turėjo vykdyti kontrolę. Parkų direkcijoms buvo pavesta vykdyti monitoringą, vertinti rūšių būklę. Darbuotojai turėjo savo maršrutą, kuriuo vaikščiodavo vykdydami tą monitoringą. Parko direkcija nebuvo atsakinga už kontrolės vykdymą. Kai parkų direkcijoms buvo suteikta teisė vykdyti inspektavimo funkcijas, tie statiniai buvo aptikti. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo vykdyti kontrolę“, - aiškino VSTT direktoriaus pavaduotoja.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas nelegalias statybas Kamšos draustinyje GRYNAS.lt yra pavadinęs „gyvenimiška situacija“ ir aiškinęs, kad taip atsitiko draustinio ribas braižant per storu markeriu.
Vis dėlto R. Baškytė laikosi kitokios nuomonės. Ji teigė, kad dokumentuose markeriu niekas nebraižo. „Kauno rajono savivaldybės darbuotojai prasidėjus vertinimo procesui pažymėjo teritoriją, kur yra draustinis. Pagrindimuose jie buvo parašę, kad ta teritorija, kur planuojamos statybos, nepatenka į draustinį. Jie prisiima atsakomybę. Jiems buvo išsiųstas detalus žemėlapis. 1997 m. buvo patvirtintas draustinių sąrašas ir ribos. Savivaldybė tikrai gavo draustinių ribas. Galų gale prieš priimant sprendimą visada galima pasitikrinti“, - tikino R. Baškytė.
Paklausta, kaip vertina Generalinės prokuratūros sprendimą perbraižyti draustinio ribas, kad nauji namai nepatektų į jo teritoriją, VSTT direktoriaus pavaduotoja aiškino, kad tai jos per daug nenustebino, nes prokuratūra dažnai atsisako ginti viešąjį interesą.
GRYNAS.lt primena, kad tokį prokurorų sprendimą nesukritikavo aplinkos ministras K. Trečiokas, kuris palaikė pasiūlymą perbraižyti draustinio ribas.
„Tenka bendrauti su prokuratūra ir dalyvauti teismuose. Kartais prokuratūra aktyviai imasi ginti viešąjį interesą, o paskui pasakoma: ieškokite kitų būdų, kad nereikėtų griauti namų. Deja, toks bendras fonas. Prokurorai mums pasakė, kad nesiimsime ginti viešojo intereso šioje srityje. Kam kelis metus kovoti, jei paskui vis tiek bus įteisinta? Tačiau jei norime išvengti korupcijos, turime elgtis principingai. Jei tada pastatėme ir įteisinome, galime ir dabar“, - aiškino R. Baškytė.
Nemano, kad galima įteisinti visus Kuršių nerijos statinius
Paklausta, ką ji mano apie tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo neskundžiama nutartimi įpareigojo griauti nelegalius statinius Kuršių nerijoje, o Vyriausybė ieško būdų, kaip būtų galima parengti taikos sutartis, siekiant bent dalį šių namų apsaugoti, R. Baškytė tikino, kad visų namų įteisinti tikrai negalima. O galų gale, jei savininkai nori kompromisų, to paties tikimasi ir iš jų.
Jos teigimu, jei savininkai tikisi įteisinti tokius statinius, kokie yra dabar, tai kompromisas surastas nebus. Jei nebus korekcijų, apie pastatų įteisinimą esą negali būti ne kalbos.
„Šiuo atveju teismų procesai prasidėjo 2005 m. Todėl buvo labai sunku patvirtinti 2012 m. Kuršių nerijos tvarkymo planą. Iš keliasdešimties atvejų liko penki skaudžiausi. Dabar situacija dar sudėtingesnė nei 2012 metais. Surasti tinkamą sprendimą labai sunku. Pradėtas teritorijų planavimo procesas ir kažkas turėtų padėti parašą. O teisinė bazė nepasikeitusi. Mes esame stebimi pasaulio paveldo centro. Visi stebi, ką mes darome. Ir perbraižyti... Aš nežinau, kas tai galėtų padaryti žinodamas, kad nusižengia teisės aktams. Planas bus pakoreguotas, bet kokia apimtimi, kiek... Aš negalėčiau pažiūrėti žmonėms į akis. Ar dėtumėt parašą, jei matote, kad tai prieštarauja teisės aktams?“ - svarstė pašnekovė.
Galiausiai R. Baškytė sakė, kad jokie kompromisai nebus daromi be nelegalių namų savininkų geranoriškumo: „Aš nemanau, kad visi namai bus įteisinti. Aišku, ieškoma kompromiso, bet turi būti nuolaidos iš abiejų pusių. Jei įteisintume viską, tada reiškia, kad valstybėje galima daryti viską. Teismas pasako nutarimą, bet toliau niekas neįvyks. Tada kur mes nueisime. Tuomet suabejosime teisingumu. Svarstau, kad kompromisas galėtų būti nustatyti terminus per kada tie namai turi būti nugriauti – penki ar dešimt metų. Arba dar kita situacija – galima pašalinti nebūdingus elementus, sumažinti tūrius ir pan.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
