Šį svarbų JT viršūnių susitikimą pirmadienį, kaip planuota, oficialiai atidarys daugiau negu 150 valstybių ir vyriausybių vadovų. Ši pasaulio lyderių konferencija dėl klimato klausimų bus didžiausia kada nors surengta.

Tačiau derybininkai tame konferencijų centre darbą pradės jau sekmadienį, pranešė JT klimato kaitos sekretoriatas.

Darbą pradėjus anksčiau „atsivers galimybė kiek įmanoma geriau išnaudoti turimą labai ribotą laiką deryboms užbaigti“, sakoma pranešime.

Derybininkams buvo pavesta parengti dokumentą, numatantį veiksmus, kurie padėtų užtikrinti, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau negu 2 laipsniais Celsijaus, lyginant su padėtimi prieš pramonės revoliuciją.

Tačiau šios derybos buvo itin ilgos ir sudėtingos, trikdomos ginčų, kaip turi būti pasidalytos pastangos sumažinti atšilimą skatinantį iškastinio kuro vartojimą.

Svarbiausios problemos – nuo finansų klausimų iki naujosios sutarties teisinio statuso – turi būti išspręstos iki konferencijos pabaigos gruodžio 11 dieną.

Europos Sąjunga trečiadienį perspėjo, kad „dar lieka daug darbo“, reikšdama susirūpinimą, kad bus susitarta tik dėl minimalių visus tenkinančių sprendinių.

Dabartinis sutarties projekto tekstas „yra per ilgas ir per sudėtingas“, - sakė ES klimato komisaras Migelis Ariasas Kanetė.

„Leiskit man šiandien kalbėti labai atvirai: Paryžiuje mes sudarysime sutartį. Tuo aš neabejoju. Tačiau nerimauju, kad galime likti su minimalistine sutartimi“, – perspėjo jis.

Trapi Žemės klimato sistemų būklė taip pat akcentuojama Ženevoje įsikūrusios JT orų agentūros ataskaitoje, kurioje perspėjama apie rekordiškai aukštą planetos vandenynų ir sausumos paviršiaus temperatūrą.

Remdamiesi duomenimis apie pirmuosius 10 šių metų mėnesių, „esame tvirtai įsitikinę ... kad 2015-ieji tikriausiai bus patys karščiausi nuo matavimų pradžios“, – sakė Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) vadovas Mišelis Žaro.

WMO pridūrė, kad sausumos ir vandenynų paviršiaus temperatūra šiemet tikriausiai bus aukštesnė negu pernai, kai buvo užfiksuotas ankstesnis atšilimo rekordas.

2011–2015 metų laikotarpis taip pat buvo šilčiausias kada nors užfiksuotas penkmetis, 0,57 laipsnio šiltesnis už 1961–1990 metų vidurkį.

„Tai iš tikrųjų blogos naujienos mūsų planetai“, – J. Jarraud sakė žurnalistams.

Pasaulinė meteorologijos organizacija paprastai tokias išvadas daro remdamasi ištisų metų duomenimis, tačiau šįkart pabrėžė norinti paskelbti preliminarius vertinimus, siekdama „informuoti derybininkus JT Klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje“.

JT agentūra nurodė, kad preliminarūs duomenys rodo, kad pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra šiemet tikriausiai pasieks „simbolinę ir reikšmingą gairę“ – kai klimatas taps 1 laipsniu Celsijaus šiltesnis negu XIX amžiaus viduryje.