Planuojamos statybos griežtos apsaugos zonoje
Į GRYNAS.lt redakciją besikreipę sunerimę žmonės įžvelgė panašią schemą, kuri buvo panaudota bandant įteisinti Druskininkų Vijūnėlės dvarą.
„Kalba eina apie nuostabią oazę, smaragdinę pušų paunksmę pačiame senosios Palangos centre, pagal Kultūros paveldo departamento nuostatas esančią griežčiausio režimo apsaugos zonoje, J. Simpsono g. 21. Šiuo metu rengiamas detalusis planas ir čia planuojama statyti poilsio namus. Žmonės kalba, kad per sąsajas su įvairiomis bendrovėmis projektą vykdo pats Mindaugas Marcinkevičius. O Palangos miesto savivaldybė stengiasi, kad šis projektas būtų derinamas prioriteto tvarka“, - stebėjosi palangiškių bendruomenė.
Dar kiti žmonės svarstė, kad poilsio namai vėliau greičiausiai taps butais: „Neapgaudinėkim nieko ir svarbiausia savęs. Kuklūs poilsio namai - tai ta pati mažaaukštė 1-2 butų gyvenamoji statyba, tik po „poilsio namų“ vėliava. Jei kam smagiau, galit pavadinti juos „apartamentų viešbučiu“ ar dar kokiu nors „boteliu“. Esmė čia ta pati.“
Be to, žmonės stebėjosi, ar ne per pigiai iš valstybės buvo įsigytas sklypas.
Pagal GRYNAS.lt turimus Registrų centro dokumentus, sklypas, kuriame planuojami nauji poilsio namai, iš tiesų patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Tačiau, nepaisant to, Palangos miesto savivaldybė ir dar daugybė institucijų patvirtino žemės sklypo detaliojo plano koncepciją.
GRYNAS.lt savo tyrime aiškinasi, ar šioje vietoje apskritai galimos tokios statybos ir kokių reikalavimų turi būti laikomasi, kad detalusis sklypo planas būtų patvirtintas, o statybos leidimai išduoti.
Lietuvos architektų sąjungos internetinėje svetainėje rašoma, kad naujos statybos planuojamos labai gražioje Palangos vietoje. „Pačioje vertingiausioje, labiausiai saugomoje Palangos centrinėje zonoje prie Birutės parko, tarp Vytauto ir J. Simpsono gatvių esančioje Seimo poilsio bazės teritorijoje planuojami nauji poilsio namai (UAB „Gaumista“, projekto autoriai „Arches“). Pasak architektų, šiandien pušimis apaugusiame sklype norima suformuoti urbanistinę kvartalo koncepciją, kuri būtų pagrįsta ir derėtų su aplinkiniu užstatymu. O pastarasis – įvairus: netoliese dunkso stambūs poilsio namų tūriai, kurių vienas siekia 11 aukštų, gretimoje aplinkoje vyrauja miesto vilos, 2-3 aukštų gyvenamieji pastatai“, - informuojama apie planuojamas statybas.
Taip pat paaiškinama, kaip atrodys dviaukščiai pastatai: „Visi (dviaukščiai - red. pst.) tūriai sujungti stogais į grupes taip, kad būriuotųsi aplink nedidelius vidinius kiemus, kurių dėka išliktų sklypo peržvelgiamumas bei praeinamumas.“
Sklypas – griežto paminklosauginio režimo zonoje
Komentarą dėl situacijos Palangoje GRYNAS.lt perdavęs Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis akcentavo, kad svarbiausia toje zonoje apsaugoti želdinius. Taip pat jis pripažino, kad sklypas patenka į valstybės saugomą teritoriją.
„Sklypas J. Simpsono g. 21, Palangoje, patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo vietovės teritoriją – Palangos miesto istorinę dalį. Palangos miesto istoriniai daliai yra nustatytos vertingosios savybės. Sklypas yra pietvakarinėje Palangos miesto istorinėje dalyje, kurios vertingoji savybė pagal tūrinę – erdvinę sandarą yra vasarvietės zonos XIX a. - XX a. I p. užstatymas vilomis, daugiausia 2 aukštų medinėmis, laisvai išsidėsčiusiomis didelio ploto sklypuose. Taip pat šiame sklype kaip vertingoji savybė yra saugomi želdynai ir želdiniai“, - teigiama A. Degučio atsiųstame komentare.
Anot jo, pagal specialųjį paminklosauginį planą sklypas, kuriame planuojamos statybos, iš tiesų patenka į griežto paminklosauginio rėžimo zoną. Tačiau jis vis dėlto laikėsi pozicijos, kad tai neužkerta kelio statyboms. Esą svarbiausia išsaugoti pušis.
„Teritorijoje galimas neužstatytų sklypų apstatymas, išlaikant būdingą zonai mastelį, tūrių ir erdvių santykį, architektūros charakterį, medžiagiškumą. Viena iš pagrindinių Specialiojo paminklosauginio plano nuostatų yra, kad didėjant sklypams mažėtų užstatymo tankumas. Aptariama teritorija patenka į „laisvo planavimo užstatymo teritoriją“, kuriame numatyta saugoti esančius želdynus ir želdinius – pušų masyvus", - teigiama atsiųstame atsakyme.
A. Degučio pateiktame atsakyme teigiama, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, draudžiami tokie planavimo, statybos darbai kurie naikintų ar kitaip žalotų nekilnojamosios kultūros vertybės apskaitos dokumentuose nustatytas vertingąsias savybes.
Tačiau, anot jo, nors nauji poilsio namai ir atidurs griežtai saugomoje zonoje, jie esą kultūros vertybėms nekenks.
„Detaliuoju planu suformuotas sklypas prie pastato J. Simpsono g. 21, kurio sprendiniams Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius pritarė 2015-09-09 d. Detaliojo plano sprendiniuose numatyta išsaugoti visus sklype augančius želdinius, procentine išraiška 40 proc. Sąlyga – išsaugoti želdinius – diktavo ir statinių statybos zonos nustatymą sklype. Šiai dienai į Departamento Klaipėdos skyrių sklypo savininkai dėl specialiųjų projektavimo sąlygų poilsio namų statyboms nėra kreipęsi“, - teigiama A. Degučio atsiųstame atsakyme.
Nagrinėjo devynios institucijos
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė Vida Aliukonienė GRYNAS.lt taip pat pateikė komentarą dėl planuojamų statybų Palangoje.
VTPSI nemato nieko blogo, jei saugomoje teritorijoje atsiras nauji pastatai, kurie visai nesusiję su kultūros paveldo apsaugojimu.
„Rengtas detalusis planas, kurio tikslai ir uždaviniai – teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, numatant poilsio pastatų statybą. Galimas sklypų užstatymas, išlaikant mastelį, tūrių, erdvių santykį, pastatai neprivalo būti susiję su kultūros vertybių apsaugojimu“, - rašė V. Aliukonienė.
Pasak V. Aliukonienės, Palangos miesto savivaldybė nurodė atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą: „Nepriklausomas profesinis vertinimas buvo atliktas Lietuvos architektų sąjungos architektūros-urbanistikos ekspertų taryboje ir projektiniams pasiūlymams pritarta. Detaliojo plano koncepcijai ir pačiam detaliajam planui Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys pritarė raštu.“
Dėl to esą VTPSI taip pat nematė priežasčių, kodėl turėtų prieštarauti.
Planą tvirtins artimiausiame posėdyje
Pasak Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo, atliekančio vedėjo funkcijas Vidmanto Dantos, savivaldybė nemato priežasčių, kodėl negalėtų netrukus patvirtinti detaliojo plano. Jo teigimu, tai bus padaryta artimiausiame posėdyje.
„Žemės sklypo detalusis planas dar nėra patvirtintas. Kadangi yra gautos VTPSI detaliojo plano patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad detalųjį planą galima tvirtinti, detalusis planas bus tvirtinamas artimiausiame Palangos miesto tarybos posėdyje. Inspekcija patvirtino, kad visos procedūros atliktos tinkamai ir nebuvo pažeistos“, - laiške rašė V. Danta.
Vis dėlto Vyriausybės nutarime dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų prie skirsnio „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ rašoma, kad statiniai griežtai saugomose zonose yra draudžiami: „Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama: statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti; atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.“
Tačiau ši nuostata savivaldybės atstovui nepasirodė rimtas argumentas, kodėl toje vietoje negalėtų vykti statybos.
Pasak V. Dantos, detalusis planas buvo suderintas visų planavimo sąlygas išdavusių subjektų: „Taip pat ir Kultūros paveldo departamento, kuris atsakingas už Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos reikalavimų atitikimą parengtuose detaliųjų planų projektuose."
Tačiau jis teigė, kad kol kas Palangos miesto savivaldybės administracija prašymų dėl statybos leidimų J. Simpsnono gatvėje negavo. Bet kodėl tokiu atveju taip skubama tvirtinti detalųjį planą, savivaldybės atstovas paaiškinti negalėjo.
Sklypą nusipirko iš valstybės
Pasak viešai skelbiamos informacijos, Seimui priklausę poilsio namai „Viešnagė“, esantys daug diskusijų sukėlusiame sklype, parduoti bendrovei, susijusiai su vienos didžiausių šalyje verslo įmonių „VP grupė“ akcininku M. Marcinkevičiumi. Pačiame Palangos centre vos 400 metrų nuo kopų esantį daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų ploto poilsinės pastatą kartu su 1,1 hektaro sklypu įmonė „Gaumista“ įsigijo už 3,75 mln. litų (1,09 mln. eurų).
2013 metais žiniasklaida skelbė, kad Seimo kanceliarija už „Viešnagę“ tikėjosi gauti apie 6 mln. litų. Per pirmą aukcioną tokios kainos ir prašyta, tačiau parduoti objektą pavyko tik per ketvirtą aukcioną, smarkiai sumažinus kainą. Trijuose aukcionuose niekas nepanoro dalyvauti.
Pagal Registrų centro išrašą, vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 4,57 mln. litų (1,33 mln. eurų).
Atsisako komentuoti
Skelbiama, kad poilsio namus per aukcioną įsigijo įmonė „Gaumista“, priklausanti uždaro tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Opportunity Fund II“. Jo steigėja yra nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdanti kompanija „Lords LB Asset Management“ (LLAM). Didžiausia šios įmonės akcininkė – bendrovė „Glera“, kurios vienintelis savininkas ir vadovas nuo 2012 metų liepos yra M. Marcinkevičius.
M. Marcinkevičius yra lietuviško kapitalo koncerno „VP Grupė“ akcininkas. Be to, M. Marcinkevičius yra vienas įtakingiausių Lietuvos verslininkų. Rudenį DELFI atliktame tyrime, po kurio sudarytas įtakingiausių verslininkų sąrašas, jis užėmė 39 vietą.
Fondą atstovaujančios komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė Orijana Mašalė iš pradžių žadėjo pasitarti su specialistais ir pakomentuoti, kokios statybos planuojamos ir ar joms netrukdo sklype esantis apribojimas. Vis dėlto darbo dienos pabaigoje O. Mašalė pakeitė nuomonę ir nusprendė nieko nekomentuoti: „Mano atsakymas yra labai trumpas: kad mes nieko nekomentuojame.“
A. Salamakinas perspėjo valdininkus
GRYNAS.lt paprašė planuojamas statybas įvertinti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino. Jis teigė, kad įstatymuose yra sudėti visi saugikliai, todėl valdininkams belieka į juos ir atsižvelgti.
Komentuodamas Palangos atvejį, jis iš karto perspėjo visas tarnybas, kurios išdavinėja leidimus. Jei vėliau paaiškės, kad leidimai buvo išduoti neteisėtai, jo nuomone, turės atsakyti tie, kas padėjo parašus ir palaimino statybas. „Jau ne kartą sakiau, kad jeigu žmogus neturi smegenų ir daro kažką nusižengiant įstatymui, jis turi būti baudžiamas. Bet jeigu valdininkas išduoda leidimus statyti, o pasirodo, kad ten negalima buvo to atlikti, jis irgi turi būti baudžiamas. Jeigu žmogus gauna visus leidimus, o po to po 10 metų tie patys, kas davė leidimus, susigriebia, kad ten yra saugoma teritorija ir negalima statyti, tai jie turėtų būti nubausti.“
N. Puteikis: institucijos lenkiasi turtingiesiems
Seimo narys, buvęs Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius Naglis Puteikis teigė, kad jis apgailestauja dėl savo buvusių kolegų neprincipingumo.
„Akivaizdu, kad Kultūros paveldo departamentas pasiekė tokį lygį, kad nomenklatūra aptarnauja jaunus energingus ir turtingus, tiesiai šviesiai tariant, nusilenkia labai didelei finansinei grupei, man labai gaila dėl savo buvusių kolegų“, - teigė N. Puteikis.
Sužinojęs apie planuojamas statybas Palangoje, pašnekovas teigė, kad tai dar vienas pavyzdys, kaip Lietuvoje nesaugomas kultūros paveldas: „Valdininkai lankstosi, pas mus nomenklatūra tarnauja ne gyventojų daugumai, o turtingiausiems žmonėms, todėl taip lengvai visur ir pasirašoma. Kas yra valdžioje tam taikomos visai kitokios sąlygos, kitokie greičiai, principai. Atsirado neprincipingumas. Žiūrint į Europos Sąjungą, Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje būtų neįsivaizduojamas toks tarnavimas žmonėms paveldo sąskaita.“
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt, garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.
