Anot viceministro, specialūs klausimai taip pat padeda atrinkti, ar žmogus sako tiesą. Didelė dalis pranešimų pasitvirtina. Metus veikiantis Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centras iš viso sulaukė 11 tūkst. pranešimų.
– Kokiu numeriu ir dėl kokių priežasčių galima skambinti į centrą?
– Viskas labai paprasta. Skambinti reikia trumpuoju numeriu 112. Mūsų sutartis su Bendruoju pagalbos centru (BPC), mano nuomone, veikia puikiai. Tai iliustruoja skaičiai, kuriuos, praėjus metams, jau galime pateikti visuomenei: sulaukėme daugiau nei 11 tūkst. pranešimų apie aplinkosaugos pažeidimus. Svarbiausia – didžioji jų dalis pasitvirtino.
Reikia pastebėti, kad iki tol pažeidimų skaičiaus mes tiesiog negalėdavome fiksuoti, nes nesulaukdavome pranešimų, kurie perduodami po darbo valandų, vakarais, naktinis, savaitgaliais, švenčių dienomis ir t. t.
– Kokios tos situacijos, dėl ko vertėtų ar reikėtų skambinti į centrą?
Aktyviausi buvo būtent žvejai. Per šiuos metus jie skambino daugiau nei 1,5 tūkst. kartų. Tai reiškia, kad jie iš tikrųjų mato pokyčius, kurie vyksta gyvojoje gamtoje, mato, kas vyksta su žuvų ištekliais, jų apsauga, atkūrimu. Jie tikrai jaučiasi pilietiški, kai mato, kad jie žvejoja, perka leidimą, o šalia žmogus stato tinklus, žeberklauja ar kitaip brakonieriauja. Žvejai iš karto atlieka savo pilietinę pareigą ir praneša (ne skundžia, o praneša). Mes į tai reaguojame. Tokių pranešimų pasitvirtina labai daug – net 76 proc.
– Dėl kokių kitų priežasčių žmonės skambina?
– Žvejų yra daug – per metus nuperkama apie 250 tūkst. leidimų. Dar yra žmonių, kurie turi nemokamą teisę žvejoti: asmenys iki 16 metų, pensininkai, neįgalieji. Žvejų kariuomenė tikrai nemaža.
Apie nelegalią medžioklę pranešė beveik keturis kartus mažiau žmonių. Daugiau kaip 400 žmonių skambino ir pranešė apie įvykius, kurie susiję su brakonieriavimu medžioklėje. Taip pat buvo pranešama apie tokius atvejus, kaip atliekų deginimas. Tokių pranešimų visai nemažai, žmonės buvo aktyvūs – 578 skambučiai apie tai, kad kažkur deginamos atliekos.
Atliekų netvarkymas, nesusitvarkymas taip pat atkreipė žmonių dėmesį – sulaukėme 415 skambučių. Tai reiškia, kad žmonės nėra linkę taikytis su netvarka, teršimu, žmonių nuodijimu ir skambina, praneša. Mums belieka į tai reaguoti, ištirti. Turiu padėkoti visiems žmonėms, kurie buvo aktyvūs.
– Kaip viskas vyksta po žmogaus skambučio: ką pasiekia ta informacija ir kaip į ją reaguojama?
– Tai priklauso nuo laiko. Jei pranešama dieną, informuojami arčiausiai dirbantys pareigūnai. Jie nustato pažeidimą ir iš karto sustabdo, užkerta kelią galimoms veikoms, jeigu jos vyksta toliau. Pavyzdžiui, jeigu į aplinką pilamos nuotekos, vykdomas šios veiklos stabdymas ir taikomos kitos procedūros: nuobaudos, privalomi nurodymai ir t. t.
Asmuo, skambinęs trumpuoju numeriu 112, informuojamas apie tai, kaip mums pavyko identifikuoti, surasti, galbūt ir nubausti pažeidėją. Kitaip tariant, informuojama, kaip pavyko išspręsti problemą. Labai svarbu, kad žmonės nebijotų skambinti ir pranešti.
– Ar tai galima padaryti anonimiškai?
– Anonimiškumas garantuojamas 100 proc. Žmonės kartais bijo, sako – jeigu aš pranešiu apie brakonierių, man pradurs padangas, negalėsiu atvažiuoti į šią vietą žvejoti. Kitas sako – man gal sudegins namus. Tikrai nieko panašaus nebus. Niekas, išskyrus mūsų dispečerinę, nežinos skambinančiojo telefono numerio, iš kur skambinta, kas skambino. Paskambinus galima neprisistatyti, anonimiškai pasakyti apie įvykį.
Mūsų sistema veikia puikiai ir galimybės gudrauti nėra. Turiu omeny, kad anksčiau būdavo taip, jog žmonės skambindavo inspektoriui ir sakydavo, pavyzdžiui, – Elektrėnuose brakonieriaujama, pats matau, kaip statomi kilometrai tinklų, – o iš tikrųjų žmogus skambina iš Šalčininkų. Vadinasi, jis stengiasi nukreipti aplinkosaugininkų ekipažą į kitą regiono kraštą, kad ekipažas važiuotų ten ir negalėtų pričiupti skambinančio pažeidėjo.
Mes viską matome – yra galimybė matyti, kokiame regione yra skambinantis asmuo. Jo buvimo vietą galime nustatyti gana tiksliai kelių kilometrų spinduliu. Tai mums padeda. Taip pat yra kontroliniai klausimai, kurie leidžia identifikuoti, ar pranešimas apie pažeidimą tikras, ar išsigalvotas.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį skambinant ir norint pranešti apie nusižengimą?
– Nereikėtų, bandant pranešti apie tam tikrus nusižengimus, nusikaltimus gamtai, sakyti, kad, pavyzdžiui, Neries upėje žvejojama tinklais. Reikėtų žinoti tikslią vietą, galbūt pastebėti tinklą, kitus aspektus. Prie Neries nuvažiavęs inspektorius, nežinodamas, kurioje vietoje yra tinklai ar kokiu laiku jie užmesti, negalės pagelbėti ir sučiupti pažeidėjo.
Reikia turėti labai tikslią informaciją apie galimą pažeidimą inspektoriui, kad inspektoriui nereikėtų klaidžioti ir jis galėtų greičiau surasti reikiamą vietą. [...] Anonimiškumas garantuojamas 100 proc., todėl nereikia bijoti skambinti ir pranešti apie nusižengimus ir nusikaltimus gamtai.
