„Rugsėjo pirmoji buvo įspūdingai karšta, sumušė visus rekordus. Kol kas rudens orai išlaikys vidurkio temperatūrą, o vėlesniais mėnesiais, ypač lapkritį, turėtų atšilti“, – sakė Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys.
Pasak jo, ruduo turėtų būti šiltesnis dėl klimato kaitos poveikio: „Atsižvelgiant į tendencijas, praėjusieji 2014 metai buvo patys karščiausi, o dabar, matyt, tas pats laukia ir 2015-ųjų. Dabar jau kiekvienais metais yra sumušami karščio rekordai. Ramiajame vandenyne formuojasi „El Nino“ reiškinys. Nors tai nėra neįprastas dalykas, tačiau jis išbalansuoja klimato atmosferos cirkuliaciją. Labiausiai klimato kaita pasireiškia Pietų Amerikoje ir Rytų Europoje. Visi reiškiniai susideda ir tai greičiausiai nulems šiltesnį rudenį.“
Anot specialisto, kalbant apie metų laikus, labiausiai klimato atšilimas jaučiamas žiemą. Šio sezono vidutinė temperatūra pakilo keliais laipsniais. J. Kilpys teigia, kad vasaros ir rudens vidutinė temperatūra taip pat pakilo, tačiau jos kilimas nėra toks ryškus kaip žiemos.
Turimais duomenimis, nuo 1961 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 1,4; vasaros padidėjo 0,7; pavasario 0,9 laipsnio. Ruduo, palyginti su kitais sezonais, kito nedaug – 0,2 laipsnio.
„Statistiškai žiemos sezonas trumpėja, vis dažniau per Kalėdas sualaukiame ne sniego, o lietaus. Anksčiau pavasarį vidutinė temperatūra buvo neigiama, o pastaraisiais metais, ji tapo teigiama. Anksčiau kovas buvo laikomas žiemos mėnesiu, o dabar jis panašesnis į pavasario sezono pradžią“, - apie klimato pokyčius kalbėjo specialistas.
Anot klimatologo, džiaugtis šiltesniu nei įprasta rudeniu nereikėtų. Tai yra klimato kaitos padarinys. Kylanti temperatūra gali skaudžiai atsiliepti ne vien gamtai, tačiau ir mums patiems: „Jeigu ir toliau išliks klimato šiltėjimo tendencijos, nukentės tiek gyvoji gamta, tiek žemės ūkis ir, be abejo, žmogus. Žmonės yra jautrūs orams, labiausiai klimato paveikiamos grupės yra pagyvenę žmonės ir vaikai. Kuomet vasarą oro tenperatūra laikosi apie 30 laipsnių, atsiranda daugiau žmonių, kurie skundžiasi širdies, kraujotakos sutrikimais. Lietuva yra pakankamai toli šiaurėje ir mes nesame pripratę prie tokių karštų orų.“
Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius dr. Artūras Bukantis taip pat laikėsi nuomonės, kad žiūrint į daugiametes tendencijas, rugsėjis turėtų būti šiltesnis.
Anot jo, rugsėjo temperatūra per pastaruosius 55 metus kyla, o spalio ir lapkričio mėnesių temperatūra yra stabili: „Apskritai, pastebimi labai ryškūs ekstremalių klimato reiškinių daugėjimo bruožai – sausros, škvalai, audros, stirprūs liūčių, snygių atvejai. Globalinio atšilimo fonas yra tik vienas iš katalizatorių, sukeliantis kitas grandinines reakcijas – ledynų tirpimą, jūros lygio kilimą, atmosferos drėgmės didėjimą. Dėl atmoseferos persitvarkymo kyla ilgalaikės orų anomalijos visame pasaulyje įvairiais metų laikais“, – šiltėjančiu rudeniu patarė nesidžiaugti profesorius.
Vis dėlto pasaulyje jaučiamos nevienodos tendencijos. Klimatologas dr. Donatas Valiukas pamini, kad globaliu mastu yra kelios vietos, kur klimatas nešyla, pavyzdžiui, Grenlandija. Šiame regione dėl tirpstančių ledynų atvėso oras. Anot D. Valiuko, pagrindinis veiksnys, kodėl atmosfera įšyla, žmogaus veikla. „Dėl globalinio atšilimo ore kaupiasi daugiau vandens garų. Tai gali sukelti liūtis. Lietaus dažnumas nepadidėja, tačiau jis intensyvesnis. Dėl orų atšilimo Lietuvoje ekstremalių liūčių turėtų padaugėti“, - perspėjo specialistas.
