Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, įvertinus visas nustatytas pažeistas teritorijas, už žemės gelmių sekinimą bus skirtos sankcijos pagal pažeidimų mastą.
Pažeistos teritorijos buvo žvalgomos nepilotuojamais lėktuvais-robotais, o gauti pradiniai duomenys apdoroti specialia programine įranga. Apaugusios teritorijos kartografuotos automatiniais tacheometrais.
Daugiausia pažeistų kasiniais vietų ir mažųjų karjerų nustatyta Šiaulių apskrityje – 543. Antroje vietoje – Vilniaus apskritis (466), trečioje – Kauno (409). Kitose apskrityse – kiek mažiau. Telšių apskrityje aptiktos 334 pažeistos teritorijos, Panevėžio apskrityje – 300, Alytaus apskrityje – 298, Klaipėdos – 264, Utenos – 247, Tauragės– 223, Marijampolės – 217.
Valstybinėse arba iš dalies valstybinėse žemėse aptiktos 786 iškasinėtos vietos. Mažiausiai kasyba pažeistų teritorijų yra durpynuose – 106. Saugomose teritorijose aptiktos 252. Pagal pažeistų teritorijų skaičių dominuoja privačios žemės.
Pažeistoms teritorijoms sutvarkyti LGT siūlo pirmiausia nustatyti, kurios iš jų tinkamos toliau naudoti. Tokiose teritorijose reikėtų atlikti išsamią arba papildomą geologinę žvalgybą ir parengti naudingųjų iškasenų telkinius legaliai kasybai. Žemėse, kur kasybos toliau tęsti nebegalima, reikėtų parengti projektus teritorijoms sutvarkyti.
