Galima pasidomėti pardavėjo reputacija

Kartais nutinka taip, kad pirkėjams pasiūloma subrakonieriauta žuvis. Pilietiški žmonės tokios turėtų nepirkti, o kilus įtarimų vertėtų kreiptis į aplinkosaugininkus, kurie gali nubausti subrakonieriautą žuvį parduodančius prekeivius. Tokių atvejų Lietuvoje vis dėlto pasitaiko.

Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus biologas Kęstutis Skrupskelis atkreipia dėmesį, kad dažniausiai pirkėjams ant prekystalių pateikiamos žuvys būna ne sugautos natūraliuose vandens telkiniuose, o užaugintos žuvininkystės ūkiuose, todėl rizika, kad jos buvo subrakonieriautos, vis dėlto nėra tokia didelė.

„Pavyzdžiui, karpiai, kurių dalis „lietuviškos žuvies“ rinkoje siekia 80 proc. ir daugiau, taip pat lynai, karosai, lydekos, vaivorykštiniai upėtakiai, lašišos, eršketai ir kt. rūšys, nors ir nebūtinai užaugintos Lietuvos žuvininkystės ūkiuose, yra „akvakultūros“, o ne verslinės žuvininkystės produktas“, - sakė K. Skrupskelis.

Jeigu atrodo, kad žuvis galėjo būti sugauta nelegaliai, reikėtų apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms bendruoju numeriu 112.
V. Graičiūnas

Anot jo, verslinės žuvininkystės pateikiami produktai (žuvys, nėgės, vėžiai) Lietuvoje gaudomi naudojant statomuosius ir traukiamuosius tinklus, gaudykles, venterius, bučius ir kt. tinklinius įrankius. O štai žvejyba naudojant ultragarsinius ar elektrožūklės aparatus Lietuvoje draudžiama.

„Taigi, natūralu, kad tinklais sugautos žuvys turės tinklų įspaudus aplink galvos sritį ar nedidelius apibrozdinimus pilvo srityje, kurie gali būti pastebimi ant prekystalių pakliuvusių žuvų kūnų. Tačiau atskirti, ar žuvis sugauta legaliu ar nelegaliu tinklu, ganėtinai sudėtinga. Žinoma, pirkėjas turi teisę pasidomėti, kokia žvejyba užsiimanti bendrovė pateikė žuvis (šią informaciją pardavėjas privalo pateikti, taip pat nurodydamas žuvies sugavimo vietą. Taip pat galima pasidomėti, ar ši bendrovė nėra patekusi į aplinkos apsaugos nemalonę, kokia jos reputacija ir kt., tačiau vizualiai atskirti „brakonierių“ ir/ar verslininkų tinklais sugautą žuvį pirkėjams sudėtinga. Jie gali tik užduoti klausimų, o kilus įtarimams kreiptis į pareigūnus“, - aiškino biologas.

Kada kokias žuvis žvejoti draudžiama?

Vis dėlto jis sako norintis tikėti, kad patys verslininkai taip pat nėra suinteresuoti „remti“ brakonierių, perkant iš jų žuvį ir tokiu būdu auginant sau konkurentus.

„Dėmesį reiktų atkreipti ir į metų laiką, kai perkame žuvis. Pavyzdžiui, šviežių lašišų nederėtų pirkti jų neršto metu (spalio-gruodžio mėn.), kuomet šių žuvų žvejyba draudžiama. Nevertėtų pirkti ir žuvų su ikrais. Siekiant apsaugoti šių žuvų populiacijas neršto metu daugelio vertingų žuvų rūšių žvejyba draudžiama. Tačiau tai daugiau pirkėjų sąmoningumo, o ne įstatymų reguliuojamos srities dalis“, - aiškino ichtiologas.

Pirkėjams verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kartais šalia turgaus ar prie prekybos centrų žuvį pardavinėja ir žvejai mėgėjai, o tai išties yra rimtas pažeidimas.

„Mūsų šalies įstatymai draudžia pardavinėti mėgėjiškos žūklės įrankiais sugautas žuvis“, - sakė Gamtos tyrimų centro mokslininkas.

Jei lašiša su nukirstais pelekais – tai jau pavojaus ženklas

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, bendraudamas su GRYNAS.lt žurnalistais, pripažino, kad vartotojas, pirkdamas žuvį iš turgaus, iš tiesų ne visada gali sužinoti, iš kur žuvis ten atkeliavo. Lengviau galbūt tik perkant lašišas.

„Yra nustatyti reikalavimai, kad lašišoms, atsitiktinai pakliuvusioms į žvejų verslininkų tinklus Kuršių mariose, turi būti iškart nukapojami uodeginiai pelekai, kad jas būtų galima atskirti, nes jomis prekiauti draudžiama. Mėgėjų žvejybos taisyklėse yra nustatyta, kad draudžiama prekiauti žuvimis, kurias sugauna žvejai mėgėjai“, - komentavo V. Graičiūnas.

Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas
Foto: DELFI

Pasiteiravus, ar įmanoma atskirti žuvį, kuri buvo sugauta legaliu būdu nuo tos, kuri buvo subrakonieriauta, gamtosaugininkas teigė, kad tai aiškiausiai galėtų parodyti žuvų įsigijimo dokumentai, tačiau jų prašyti ir patikrinti turi teisę tik inspektoriai.

„Jeigu žuvis, tarkime, sugauta žeberklu, matysis žeberklo žymės, panašiai ir su kabliavimu. Tokiu atveju bus žuvies šonas persmeigtas. Mėgėjiškai žuvį pagauti galima tik su kabliuku žuvies galvos srityje, o jeigu matysis, kad žuvis užkabinta iš šono ar kažkaip kitaip, be abejo, ji bus sugauta nelegaliai ir tai bus kabliavimo rezultatas“, - teigė V. Graičiūnas.

Pavyzdžiui, karpiai, kurių dalis „lietuviškos žuvies“ rinkoje siekia 80 proc. ir daugiau, taip pat lynai, karosai, lydekos, vaivorykštiniai upėtakiai, lašišos, eršketai ir kt. rūšys, nors ir nebūtinai užaugintos Lietuvos žuvininkystės ūkiuose, yra „akvakultūros“, o ne verslinės žuvininkystės produktas.
K. Skrupskelis


Jeigu žuvys gaudytos tinklais, jas galima atskirti (matosi tinklų įspaudai), tačiau vėlgi šis požymis dviprasmiškas, nes mėgėjams tinklais gaudyti negalima, tačiau žvejai verslininkai tai daryti gali. Taigi ant žuvies pastebėjus tinklų žymes, tai nebūtinai reikš, kad ji sugauta brakonieriaujant.

„Tinklais gaudo žvejai-verslininkai Kuršių mariose, taigi tai dar nėra rodiklis, kad tokia žuvis nelegaliai pagauta, gal ji visiškai teisėtai sugauta“, - teigė Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas.

Jis visiems pirkėjams rekomenduoja vieną dalyką – jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kad jūsų perkama žuvis gali būti nelegali, tiesiog tokios nepirkite.

„Jeigu atrodo, kad žuvis galėjo būti sugauta nelegaliai, reikėtų apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms bendruoju numeriu 112”, - sakė V. Graičiūnas.