Ko besiimtume, jūros lygis pakils bent 5 m. Didžioji dalis Floridos ir daug kitų žemai stovinčių miestų pasmerkti paskęsti. Lyg to nebūtų gana, be drastiško pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo greitai bus neišvengiamas daugiau nei 20 m lygio pakilimas.

Pakalbėjęs su naujausius tyrimus vykdžiusiais mokslininkais, New Scientist atliko pirmuosius skaičiavimus, rodančius, ką šių tyrimų rezultatai reiškia neišvengiamam ar greitai tokiu tapsiančiam jūros lygio kilimui.

Daug neaiškumų supa būsimo kilimo spartą, bet abejonių kilimo neišvengiamumu nėra.

Daug neaiškumų supa būsimo kilimo spartą. Įvairiais vertinimais, jūros lygio pakilimas 5 metrais truks nuo poros šimtmečių iki poros tūkstantmečių.

Jau žinome, kad iki 2100 m. jūros lygis pakils bent jau 1 m. Planetai šylant toliau, jūros lygis kils dar daug šimtmečių. Tik klausimas, kaip aukštai jis pakils?

Nėra grįžimo atgal

Pagal naujausią Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (IPCC) pranešimą, per kitus 2000 metų galime tikėtis vandens lygio pakilimo ~2,3 m sulig kiekvienu pakilusiu temperatūros laipsniu. Tai reiškia, kad 5 m pakilimas galėtų pasireikši tik tada, jei pasaulis iki 4100-ųjų metų sušiltų 2 °C, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Tai skamba ne taip jau blogai: jei rasime kokį nors planetos aušinimo būdą, galėtume išvengti katastrofos.

Deja, 2013 m. publikuotas pranešimas dar ne viskas. Pernai dvi komandos pranešė, kad du masyvūs Vakarų Antarktidos ledynai peržengė negrįžimo tašką.

Vien šių dviejų ledkalnių ištirpimas vandenyno lygį pakels 1,2 metro. Jeigu tirps jie, vargu ar likusi Vakarų Antarktidos dalis išliks.

„Manau, tai labai įtikinami tyrimai,“ -  sako Andersas Levermannas iš Klimato įtakos tyrimo Potsdamo instituto Vokietijoje, vienas iš naujausios IPCC ataskaitos skyriaus apie jūros lygį autorių.

Vakarų Antarktidos ledo skydas pasmerktas. Taip yra dėl to, kad Vakarų Antarktidos ledo skydas guli didelėje įduboje, jo pagrindas yra iki 2 km žemiau už jūros lygį. Kol kas tik šiek tiek ledo pakraščiuose pasiekia šiltėjantis Antarktidą supantis vanduo. Tačiau ledui traukiantis, šiltesnis vanduo pasieks vis gilesnes baseino dalis, todėl jo ištirps vis daugiau. Šis procesas negrįžtamas, nes kartą prasidėjęs jis tęsis tol, kol liks šiluma. Tai reiškia, kad 3,3 metrų pakilimas dabar yra nebeišvengiamas.

Ir tai ne viskas. Net jei sugebėtume apriboti šilimą 2 °C, kas menkai tikėtina, šildamas ir plėsdamasis vandenynas pakils 0,8 m. Kalnų ledynai prie pakilimo pridės dar 0,4 metro. Sudėję šiuos skaičius, iš viso gausime 4,5 metro, suapvalinus - 5. Tai konservatyvus vertinimas, nes neskaičiuojamas Rytų Antarktidos ar Grenlandijos tirpimas.

Didžioji Rytų Antarktidos ledo dalis stabilesnė už Vakarų Antarktidos, kadangi guli ant žemės, aukščiau jūros lygio. Yra du dideli baseinai, Aurora ir Wilkes, kurių dugnas žemiau jūros lygio, bet jie seklesni už Vakarų Antarktidos. Čia ledą destabilizuotų tik stiprus atšilimas.

Įdubos Grėsmės

Tačiau, Tottenas, pagrindinis Aurora'os baseino ledynas, plonėja, sako Jaminas Greenbaumas iš Teksaso universiteto. Jo komanda kovo mėnesį pranešė, kad garso radarai parodė po ledu esant įdubą, per kurią į baseiną galėtų patekti pakankamai šilto vandens pradėti tirpsmui, pakelsiančiam vandens lygį 5,1 metro. „Stulbina, kad viename Rytų Antarktidos ledyne yra tiek ledo, kiek visuose Vakarų Antarktidos ledynuose“, - pažymi J. Greenbaumas.

Panaši situacija ir Wilkes baseine. Mokslininkai pernai pranešė, kad jame ledo kol kas nemažėja, bet ištirpus šiek tiek ledo pakraščiuose, jis ims tirpti, pakeldamas jūros lygį 3,5 metro.

Ko reikia šio ledo tirpsmui prasidėti? Nedaug. Pavyzdžiui, per plioceno periodą maždaug prieš 4 milijonus metų, kai planetoje kartais būdavo 2 ar 3 °C šilčiau, jūros lygis už dabartinį buvo aukštesnis daugiau, nei 20 metrų. Tyrėjai įtaria, kad didžioji šio vandens dalis radosi Aurora'os ir Wilkeso baseinuose.

Šią idėją remia patobulintas ledo skydo modelis, kuriame pirmą kartą įtraukti ir tokie dinaminiai procesai, kaip, pavyzdžiui, uolų kolapsas dėl šiltesnio vandens paplaunamo ledo skydo. Sausį komanda, kurioje buvo ir Richardas Alley'is iš Pensilvanijos valstijos universiteto pranešė, kad plioceno sąlygos sukeltų, remiantis jų modeliu, ledo tirpimą ne tik Aurora ir Wilkes, bet ir keliuose kituose mažesniuose Rytų Antarktidos baseinuose. Bendrai juose vandens pakanka prie jūros lygio pakilimo prisidėti 15 metrų.

Dabar judame link netgi šiltesnio už plioceną pasaulio, o tai reiškia, kad greitai galime paleisti Wilkeso ir Aurora'os ledo tirpimą, jei dar nepradėjome.

O dar yra Grenlandija. Čia didžioji ledo dalis slūgso sausumoje, virš jūros lygio, tad jo tirpimas turėtų trukti tūkstančius metų. Galima pagalvoti, kad laiko jo išsaugojimui likę į valias. Tai kad nelabai, sako Alexanderis Robinsonas iš Complutense universiteto Madride, Ispanijoje.

Jo komandos tyrimai rodo, kad jau artinamės prie Grenlandijos negrįžties taško.

„Per 50 metų galime pasmerkti save nuolatiniam jūros lygio kilimui dėl Grenlandijos ledo tirpsmo ateinantiems tūkstantmečiams“, - sako jis.

Taip yra, nes šilimui tęsiantis, įsijungs įvairios teigiamos grįžtamosios reakcijos. Pavyzdžiui, mažėjant ledo skydo plotui, jį veikia aukštesnė temperatūra. Teoriškai tirpimas tebegali būti sustabdytas, jei temperatūra imtų leistis, bet kadangi anglies dioksidas atmosferoje išlieka keletą šimtmečių, sunku įsivaizduoti tai nutinkant, sako A. Robinsonas.

Ištirpęs Grenlandijos ledas pasaulinį vandens lygį pakeltų dar mažiausiai 6 metrais. Ir pagal šį „viskas po senovei“ scenarijų, vandenynų šilimas lygį pakeltų dar 1,6 metro ar daugiau. Viską sudėjus, gaunama baugi išvada, kad nebeturime daug laiko iki liksime vienpusio eismo kelyje į pasaulį su 20 metrų aukštesniu vandenynų lygiu. „Tai baugu", - sako A. Robinsonas.