Testus išlaiko ne visi

Norinčių tarnauti gamtai gretos plečiasi – 2013-aisiais neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių buvo beveik 500, tuo metu šiandien jų – daugiau kaip 700. Aplinkosaugininkai džiaugiasi papildomomis pajėgomis, nes turimais ištekliais kovoti prieš visoje šalyje prie upių ir ežerų išsibarsčiusius brakonierius nėra lengva.

Regionų aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, savarankiškai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai praėjusiais metais išaiškino daugiau kaip 120 pažeidimų, o kartu su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais – beveik 2 tūkst. pažeidimų.

Skaičiuojama, kad šiemet prašymus tapti neetatiniais inspektoriais pateikė apie 300 asmenų. Į egzaminus, vykdomus regionų aplinkos apsaugos departamentuose, atvyko 228 pretendentai, o juos išlaikė ir įgaliojimus gavo 129 piliečiai.

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis teigia, kad egzaminai nėra sudėtingi, tačiau testus išlaiko 50-70 proc. asmenų.

Neetatiniai aplinkosaugininkai turi išmanyti nemažai teisės aktų reikalavimų
Foto: T. Janonio nuotr.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai priimami ir egzaminuojami grupėmis, dažniausiai – sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Norintieji tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais VAAT arba regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui turi pateikti motyvuotą prašymą suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgaliojimus, dvi nuotraukas pažymėjimui ir asmens dokumento kopiją. Šiais inspektoriais gali tapti piliečiai, sulaukę 18 metų.

Neturėdami teistumo už sunkius nusikaltimus ir administracinės atsakomybės už pažeidimus gamtos apsaugos srityje, pretendentai gali laikyti egzaminus ir tapti neetatiniais inspektoriais.

Kaip GRYNAS.lt pasakojo K. Motiekaitis, testai sudaromi iš 50 klausimų. Jei teisingai atsakoma į 80 proc. (40 klausimų), testas laikomas išlaikytu, o asmeniui išduodamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas.

Tokių inspektorių įgaliojimai suteikiami kalendoriniams metams, iki gruodžio 15-osios. „Vėliau jiems reikia pateikti ataskaitą, kiek dalyvavo reidų, kiek surašė protokolų, pateikė informacijos valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kiek atliko švietėjiškos veiklos ir pan. Tuomet institucija svarsto, ar galima pratęsti įgaliojimus. Jei buvo atlikta pakankamai daug darbo, įgaliojimas pratęsiamas“, – aiškina K. Motiekaitis.

Ką reikia išmanyti prieš laikant egzaminą

Pasak K. Motiekaičio, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dažniau dirba gyvūnijos apsaugos srityje, todėl ir klausimai testuose yra daugiausiai susiję su gyvosios gamtos apsauga.

„Pavyzdžiui, reikia žinoti medžioklės taisyklių reikalavimus – kokius dokumentus privalo turėti medžiotojas ir žvejas, kiek ir kokių įrankių galima turėti, o kurie yra draudžiami. Kitaip tariant, kad inspektorius, priėjęs prie žvejo ar medžiotojo, aiškiai žinotų, ko iš jo nori“, – pasakoja K. Motiekaitis.

Jo teigimu, norintys tapti neetatiniais aplinkos inspektoriais turėtų žinoti ir vieną kitą žuvies dydį, taip pat prisiminti, kada ir ką galima gaudyti. „Pavyzdžiui, yra tam tikri draudimai, kai negalima gaudyti tam tikrų žuvų. Lydekų žvejyba draudžiama iki balandžio 20 d., bet jau kitą dieną jas žvejoti leidžiama. Tai inspektoriai žinoti privalo“, – aiškina Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai taip pat turi išmanyti savo teises ir pareigas.

„Pravartu žinoti ir administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nes teisių bei pareigų šie inspektoriai turi labai daug. Neetatinių inspektorių veikla yra susijusi su tam tikru žmogaus teisių suvaržymu – toks inspektorius prieina prie žvejo ir medžiotojo, prašo pateikti dokumentus, turi teisę tikrinti žvejybos įrankius, dėžę, sugautas žuvis ir pan. Jei žvejys ar medžiotojas neturi reikiamo dokumento, inspektorius turi teisę jam rašyti protokolą ar net, tam tikrais atvejais, pristatyti į policiją“, – GRYNAS.lt pasakoja K. Motiekaitis.

Viceministras: būna visko

Savo ruožtu aplinkos viceministras Linas Jonauskas viliasi, kad neetatinių aplinkos inspektorių gretos plėsis dar labiau. „Pakeistos taisyklės leidžia pareigūnams, policininkams bei pasieniečiams be egzaminų, išklausius kursą, gauti neetatinio inspektoriaus pažymėjimus“, – naujovę pristato viceministras.

Pasak L. Jonausko, taip pat numatoma lengvinti galimybes laikyti egzaminus.

Neetatiniai aplinkosaugininkai padeda reiduose
Foto: T. Janonio nuotr.

„Žmogus, norėdamas tapti inspektoriumi, iš Telšių ar Mažeikių turi vykti į Šiauliuose vykstančias konsultacijas ir ten laikyti egzaminą. Tai yra brangu, todėl žmonės kartais paskaičiuoja, ar verta į tai investuoti savo lėšų. Mes darome tvarkos pakeitimus, kurie numato, kad visose aplinkos apsaugos agentūrose būtų galimybė laikyti egzaminą, jei susirenka daugiau kaip 5 žmonės. Tai reiškia, kad Mažeikių, Telšių ar Plungės aplinkos apsaugos agentūrose taip pat bus galima išsilaikyti egzaminą. Komisija atvažiuotų į tą agentūrą ir dalyvautų egzaminavimo procese“, – GRYNAS.lt kalbėjo aplinkos viceministras.

L. Jonauskas neneigia, kad su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais būna įvairiausių situacijų, tačiau siekiama maksimaliai patobulinti teisės aktus, kad blogų įvykių nutiktų kuo mažiau.

„Buvo įvairių situacijų, kai žmonės piktnaudžiavo, blogai surašinėjo protokolus ir pan. Daugelį dalykų jau sutvarkėme – atsirado griežti atskaitomybės protokolai. Paėmus tam tikrą daiktą reikia turėti bešeimininkio daikto poėmio aktą. Nenorime, jog neetatinis pareigūnas vežtųsi tinklą brakonieriauti, o vėliau sakytų, kad jį rado. Pasirūpinome, kad tokių situacijų nebūtų. Prieš pradedant reidą dabar būtina pranešti kuruojančiam pareigūnui ir gauti iš jo sutikimą. Nėra taip, kad staiga sumąstė, paskambino kolegai ir šeštadienio naktį vyksta tikrinti žvejų“, – tikina L. Jonauskas.

VAAT Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas K. Motiekaitis aiškina, kad neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pažymėjimų galiojimas gali būti panaikintas, jei toks inspektorius pradeda piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, diskredituoja institucijos vardą ar reputaciją.

GRYNAS.lt pasiteiravus, ar dažnai pažymėjimai yra atimami, K. Motiekaitis teigė: „Per metus panaikinami 5-7 įgaliojimai, tačiau tai – ne dėl vardo pažeminimo, bet kai kurie neetatiniai pareigūnai tampa valstybiniais inspektoriais, pereina iš vienos institucijos į kitą, kur tokių įgaliojimų nebereikia.“

Ne visi norintys tapti neetatiniais inspektoriais išlaiko testą
Foto: R. Levickaitės nuotr.

Neetatinių inspektorių viena svarbiausių funkcijų – padėti budėti probleminėse, brakonierių pamėgtose vietose, dalyvauti vykdomuose reiduose.

Pagrindinis neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus uždavinys – padėti institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Tai jie daro informuodami apie pažeidimus, dalyvaudami organizuojamose aplinkosauginėse akcijose, teikdami informaciją visuomenei.

Jei nusprendėte tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, tam turėtumėte pradėti ruoštis jau dabar. O kad pasitikrintumėte savo sugebėjimus, GRYNAS.lt siūlo išspręsti 10 neetatiniams aplinkosaugininkams skirto testo klausimų. Jei į didžiąją klausimų dalį atsakysite teisingai, reiškia, šansų turite. Tačiau primename, kad klausimai nuolat keičiasi ir tų pačių antrą kartą negausite.