Žvejų pasiteisinimai
Vienus žvejus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tik sudrausmino ir pasiūlė šiukšlių maišus tam, kad jie apsišvarintų aplinką, o kitiems buvo surašysi protokolai ir jiems teks sumokėti baudą arba gaus bent jau įspėjimą.
Tačiau tuomet prasidėjo įvairiausi pasiteisinimai. Vieni teigė, kad šiukšles ketino surinkti žvejybos pabaigoje, kiti aiškino, kad atliekos ne jų.
Tačiau žvejybos taisyklėse numatoma, kad žvejas prieš pradėdamas žvejybą, turėtų susirinkti šiukšles aplink save penkių metrų spinduliu ir nesvarbu, kieno tos šiukšlės.
Vienas pažeidėjas, paklaustas, kodėl sėdi šiukšlyne, teigė, kad šiukšlės ne jo. Esą plika akimi matoma, kad jos paliktos iš seniau. Tačiau aplinkosaugininkai teigė, kad tai nesvarbu. Vyras sunerimo tik tada, kai suprato, kad gali gauti baudą.
Tuomet jis daugybę kartų pakartojo, kad šiukšlės ne jo, kad jis jas surinks, o vėliau pradėjo priekaištauti, kad aplinkosaugininkai užsipuolė „invalidą“. Žvejas esą yra neįgalusis. Vyras nurimo tik tada, kai sužinojo, kad už pareigūnų reikalavimų nevykdymą gali susilaukti dar didesnės baudos. Tuomet jis žadėjo surinkti visas šiukšles.
Už prišiukšlintą žvejybos vietą gresia bauda nuo 7 eurų iki 57 eurų arba įspėjimas.
Privažiavus prie tos vietos, kur vyrai žvejojo, pastebėtas išverstas komunalinių atliekų konteineris - aplink mėtėsi šiukšlės. Apie tai aplinkosaugininkai informuos vietos seniūniją.
Žvejai turi surinkti ir svetimas šiukšles
Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas Darius Simanavičius teigė, kad dažniausiai žmonės teisinasi, kad šiukšlės yra ne jų, tačiau šis pasiteisinimas nuo atsakomybės neatleidžia.
„Šiuo metu visos šiukšlės išlindo į paviršių ir mėgėjų žvejybos taisyklėse yra labai geras reikalavimas užtikrinti švarą žvejybos vietoje, t. y. surinkti visas komunalines atliekas 5 metrų spinduliu. Kitas punktas sako, kad surinktas atliekas po žvejybos reikia išvežti į komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Dabar žvejai daugiau aplink save apsitvarko, tas spindulys gal nėra labai didelis, bet jo pakanka. Jeigu yra daugiau žvejų, jie vienas nuo kito ir stovi penkių metrų spinduliu, todėl turėtų visa pakrantė būti švari. Bet tikrai nepalyginsi dabartinės situacijos ir tos, kuri buvo prieš 2013 metus, kai nebuvo šios tvarkos“, - pasakojo D. Simanavičius.
Vis dėlto aplinkosaugininkas pastebi, kad į kai kuriuos žvejus yra žiūrima atlaidžiau: „Yra keli žvejybos būdai: yra stacionari žvejyba ir yra žvejyba spiningaujant, kur žvejai eina per visą pakrantę. Į tokius žvejus žiūrima atlaidžiau, juk jie nesutvarkys visos pakrantės. Dauguma žvejų tiesiog sudrausminame, duodame šiukšlių maišus, kad viską susirinktų ir to užtenka.“
Anot pašnekovo, prieš skiriant nuobaudą atsižvelgiama ir į žmogaus asmenybę, kaip žmogus reaguoja. Jeigu žmogus pradeda aiškinti, kad čia ne jo šiukšlės ir jis neprivalo jų surinkti, tuomet surašomas protokolas.
Dažniausias pažeidėjų pasiteisinimas, aplinkosaugininko teigimu, yra tas, kad šiukšlės yra ne žvejojančio žmogaus.
„Šią problemą mes apėjome, nes anksčiau buvo galima bausti tik pagal atliekų tvarkymo reikalavimus ir reikėdavo užfiksuoti, kad žmogus numetė tą šiukšlę. Dabar tas pasiteisinimas nėra aktualus. Žinoma, jiems yra alternatyva šiukšlių nerinkti ir pasirinkti švarią žvejybos vietą“, - teigė D. Simanavičius.
