Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros, Plungės rajono savivaldybės specialistai ir UAB „Plungės vandenys“ atstovai vykdo patikrinimus. Jų metu aiškinamasi, kaip gyventojai Plungės mieste, Babrungo ir Varkalių gyvenvietėse jungiasi prie naujai įrengtų centralizuotų fekalinės kanalizacijos tinklų.

Aplinkosaugininkai GRYNAS.lt teigė, kad kartu su Nausodžio ir Babrungo seniūnijų seniūnais aplankyta 60 Varkalių ir 25 Babrungo sodybos. Kaip pastebi kontrolę vykdantys specialistai, gyventojai prie centralizuotų tinklų nenori jungtis ir nuotekas tvarko kaip kas išmano.

Visgi pareigūnai nėra linkę nuolaidžiauti. Jie teigė, kad žmonės įspėti ir jiems nurodyta nuotekas prie esamų tinklų pasijungti iki šių metų rugsėjo 1 d.

Komisija rugsėjo mėnesį pakartotinai patikrins įspėtus gyventojus. Neįvykdžiusiems reikalavimų bus skiriamos baudos nuo 115 iki 579 eurų.

Visgi Aplinkos ministerija patikslino, kad visiems gyventojams nėra būtina skubėti jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų. Pareiga prisijungti per 12 mėn. prie miesto nuotekų tinklų galioja tik tais atvejais, kai yra visos keturios Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, kurio pakeitimai įsigaliojo 2014 m., aplinkybės:

1. yra miesto nuotekų tinklai ir jie priklauso savivaldybei ar jos kontroliuojamai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei;

2. prie gyventojo sklypo ribos yra sudarytos techninės sąlygos prisijungti (įrengtas nuotekų išvadas);

3. gyventojas savo nuotekas tvarko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus (pvz. nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos išleidžiamos į aplinką, nuotekų išleidimo vietos parinktos ne pagal reikalavimus ir t.t.) ir tai yra užfiksuota kompetentingų pareigūnų;

4. gyventojas nevykdo valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų raštiškų nurodymų pašalinti aplinkosaugos pažeidimus.

GRYNAS.lt yra sudaręs kanalizacijos žemėlapį, kuris parodė kad dauguma kaime gyvenančių žmonių iki šiol neturi galimybės prisijungti prie nuotekų tinklų.

Žemėlapio duomenimis, blogiausia padėtis yra Šalčininkų (64,2 proc.), Alytaus (64,8 proc.), Lazdijų (65,6 proc.), Molėtų (67,8 proc.) ir Pakruojo (69,7 proc.) rajonuose. Plačiausiai kanalizacijos sistema išvystyta Klaipėdos ir Visagino miestuose (99,8 proc.), Panevėžyje (99,5 proc.), Alytuje (99,3 proc.). Apskritai daugiausiai kanalizacija naudojasi didžiųjų miestų gyventojai. Gyvenantiems rajonuose tenka ieškoti kitų alternatyvų.

Problemų kyla dėl to, kad daugelyje kaimo vietovių kanalizacijos nėra. Bet netgi jei nuotekų tvarkymo sistema ir sukurta, tačiau prisijungti prie centrinės sistemos kainuoja žymiai brangiau nei tvarkyti nuotekas individualiai.

Visgi Aplinkos ministerija sako, dedama pastangų, kad kanalizacija galėtų naudotis ir gyvenantys kaimiškose vietovėse.

Be to, redakcijos žurnalistai buvo nuvykę į Alytų ir ten kartu su aplinkosaugininkais tikrino, kaip gyventojai tvarko nuotekas.